Važiuojantieji Švėkšnos miestelio pagrindine Vilkėno gatve nuo šiol šalia Kalės prūdo, priešais „Viesulo“ kavinę, pamatys praeities dvasia dvelkiantį baltą suolelį. O ant jo – susuktus du brėžinių lapus bei skrybėlę, šalia kurios paremta raižyta lazda. Taip pagerbtas Švėkšną bei daugelį Lietuvos kampelių savo darbais puošusių menininkų Jakševičių atminimas.

Jau įprasta, kad šiuos menininkus vadiname bendriniu Jakševičių vardu. Tai išties buvo nemažas būrys bendraminčių vienos šeimos menininkų. Tai Aleksandras, jo sūnus Vincentas bei anūkai Silvanas ir Adomas. Švėkšniškiais jie tapo praėjusio amžiaus pirmoje pusėje, kai pakviesti grafo Jurgio Pliaterio kurtis Švėkšnoje ir iš jo gavę sklypą namui statytis čia šaknis ėmė leisti Vincentas Jakševičius. Šie namai tapo viena tų vietų, kur gyveno ir kūrė šie menininkai.

Likimo apdovanoti įvairiapusiu talentu jie yra žinomi kaip skulptoriai, architektai, dailininkai. Taip pat jie imdavosi visko, ko galėdavo prireikti kuriant bažnytinio bei sakralinio meno kūrinius. Jakševičiai buvo išprusę, nes kurti šventųjų gyvenimus buvo galima tik gerai žinant jų kelius bei darbus. Jakševičių rankai Švėkšnoje priklauso du altoriai šv. Jokūbo bažnyčioje, nemažai antkapių šio miestelio kapinėse, Lurdas Inkakliuose, šv. Florijono skulptūra, kuri buvo sukurta ir pastatyta po didžiąją miestelio dalį nusiaubusio gaisro XX a. pirmojoje pusėje. Vienas iš didingų jų darbų – 1929 metais šalia Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos sukurtas ir pastatytas Laisvės paminklas.

Įspūdingas Jakševičių kurtas Kaišiadorių katedros interjeras, tapęs išskirtiniu bažnytinio meno pavyzdžiu. Nuostabūs taip pat ir kitose Lietuvos bažnyčiose esantys jų darbai. Esant galimybei jie imdavosi ir paprastesnių darbų – todėl jų rankai priklauso ir nemažai koplytstulpių, stovinčių šalikelėse, bei kitokių smuklesnių, tačiau jokiu būdu ne menkesnių dėl to darbų. Šio paminklo atidengimo proga kalbėjusi Silvano Jakševičiaus anūkė Rema Bartkienė sakė, kad darbų, kurie galėtų būti priskiriami šių menininkų rankai, pakankamai daug, tačiau jais išties laikomi tik tie, kuriuos kokiais dokumentais galima priskirti. Ji taip pat pasidžiaugė, kad pagaliau šių menininkų kūryba susidomėjo profesionalūs menotyrininkai, todėl ne tik jų palikuonių pastangomis ima ryškėti nuostabus Jakševičių kūrybinis palikimas.

Paminklinio suolelio atidengimo metu jo pastatymo iniciatorius Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis sakė, kad pagaliau pavyko įgyvendinti seniai sumanytą šių ne tik Švėkšnai, bet ir visai Lietuvai nusipelniusių menininkų pagerbimą. Atminimo ženklui parinkta vieta neatsitiktinė – šioje gatvėje jie gyveno, šia gatve vaikščiojo, taip pat netoli šios vietos tragiškai nutrūko Adomo Jakševčiaus gyvenimo kelias. Atminimu taip pat pasidžiaugė Vincento Jakševičiaus vaikaitė Nijolė Kybartaitė-Remeikienė. Paminklą atidengti buvo pakviesti šiais laikais Švėkšną bei apylinkes savo darbais puošiantys Vytautas Bliūdžius bei Kęstutis Paulauskas.

Šilutės muziejaus Švėkšnos filialo muziejininkės Monikos Žąsytienės lydimi atidarymo šventės dalyviai perėjo dvaro parku, kur ji supažindino su čia esančiais Jakševičių darbais. Deja, ne vienas jų sovietmečiu buvo niokotas sudaužytas. Muziejuje ji parodė iš Jakševičiaus giminių gautus eksponatus, kurie bus eksponuojami virtualioje ekspozicijoje.