Atvejis, kai posakis „kai šauksi – taip atsilieps“ neteisingas

Spalio pabaigoje į Klaipėdą susirinkusi Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos taryba be kitų dalykų aptarinėjo sparčiai nykstančių senųjų Klaipėdos krašto kapinių būklę ir likimą. Matydami nemažai skubiai taisytinų dalykų, buvo nutarta kreiptis į Etninės kultūros globos tarybos prie LR Seimo pirmininką, Kultūros ministeriją, Lietuvos Respublikos valstybine kultūros paveldo komisiją, dėl senųjų kapinių tvarkymo taisyklių sukūrimo. 

Apie ypatingą pavaldą – senąsias Mažosios Lietuvos kapines plačiai ir išsamiai papasakojo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė istorijos mokslų daktarė Silva Pocytė. Ji pristatė keletą metų universiteto mokslininkų vykdomus mokslinius istorinius tyrimus, kuriais stengiamasi užfiksuoti bei išsaugoti šį unikalų pavaldą. Vėliau kilusios diskusijos metu buvo atkreiptas dėmesys, kad vis daugiau randasi senųjų kapinių „tvarkytojų“, kurie pagal savo supratimą imasi jų tvarkymo. Apie tai jau buvo rašyta „Šilainės sode“ spalio 27 d. „Jei nebus šviečiama visuomenė, po kelių dešimtmečių gali nelikti krašto savitumo“. Susirinkimo metu buvo nutarta kreiptis į Etninės kultūros globos tarybos prie LR Seimo pirmininką, Kultūros ministeriją, Kultūros pavaldo departamentą, kad būtų parengtas bendras kapinių tvarkymo aprašas. Toks keipimasis, pasirašytas Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos tarybos pirmininkės Vilmos Griškevičienės, netrukus ir buvo minėtoms institucijoms išsiųstas.

Gruodžio pradžioje Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos tarybą pasiekė Lietuvos Respublikos valstybine kultūros paveldo komisijos pirmininkės Gražinos Drėmaitės pasirašytas atsakymas į minėtą kreipimąsi dėl esamos problemos. Jame autoritetinga paveldosaugininkė užuot susidomėjusi iškelta problema ir pabandžiusi ieškoti jai sprendimo būdų, į tai pažiūrėjo gana formaliai. O kaip teigiamą pavyzdį paminėjo Viešosios įstaigos „Augustana“ vykdomą Mažosios Lietuvos kapinių tvarkymo veiklą. Tuo tarpu kreipimosi rašte šioji viešoji įstaiga minima būtent kaip netinkamas pavyzdys. Paminklosaugininkė priekaištauja, kad nepateikti netinkamai tvarkomų kapinių atvejai, lyg Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos taryba privalėtų vykdyti sekamąjį darbą ir apie tai pranešinėti į sostinę. Atsakyme yra ir daugiau formalių nuorodų į galiojančius teisės aktus. Tačiau įsigilinimo į iškeltą problemą vis tik pasigesta.

Taigi šiuo atveju visiems žinomas posakis, kad „kaip šauksi – taip atsilips“ nepasitvirtino – Mažosios Lietuvos regiono kultūros pavaldu besirūpinantys asmenys – tikėtosios paramos iš sostinės šiuo – pirmu – bandymu nesulaukė.

Siūlome susipažinti su kreipimusi ir Valstybinė Kultūros paveldo komisijos pirmininkės atsakymu. Belieka viltis, kad šis kreipimasis vis tik kada nors bus išgirstas ir sprendimas bus rastas.

Kreipimasis dėl kapinių tvarkymo aprašo sukūrimo 

Atsakymas į raštą dėl kapinių tvarkymo 2015-12-07 Nr. V11-198