Grįžta senieji laivai Kuršių marių laivai

Liepos 22–26 dienomis Kuršių mariose vyko neįprasta tradicinių ir istorinių laivų asociacijos surengta regata „Burpilis“. Jau antrą kartą varžytis buvo pakviesti senieji marių laivai, kuriuos šiais laikais pakeitė modernūs greitaeigiai laivai. Regata rengia siekiant pagerbti tokius laivus kažkada stačiusius bei jais plaukiojusius šio krašto žmones.  

Saulius SODONIS

Laivinis Kuršių marių paveldas ir pagarba

O jis prasideda dar nuo regatos pavadinimo. Jai įvardinti šios regatos sumanytojai pasirinko kiekviename buriniame laive kadaise buvusį įrankį, kuriuo pasėmę vandens apipildavo laivo bures, kad stangresnės jos būtų. Taip iš užmaršties ištrauktas daugumai iki šiol negirdėtas žodis.

Vienas iš trijų šios regatos etapų buvo surengtas Nidoje. Taip buvo pagerbtas Eduardas Jonušas, kuris pirmasis po 1990 metų ėmėsi atkurti beveik visai užmirštą senąjį Kuršių marių laivą – plokščiadugnį kurėną. Tą laivą E. Jonušas atstatė pagal senuosius šių laivų statybos brėžinius. Visų liūdesiui, šių metų pavasarį, Nidos ir Kuršių marių paveldo gaivintojas, tautodailininkas E. Jonušas iškeliavo Amžinybėn. Tad pagarbos ženklan Nidos vandenyse ir buvo surengtas vienas iš „Burpilio“ regatos plaukimų.

Po to, kai E. Jonušas atkūrė kurėną, prasidėjo senųjų laivų atgimimas. Taip buvo pastatytas ne vienas kurėnas. Vėliau imtasi mažesnių burinių laivų, labai panašių į kurėnus – venterinių bei bradinių valčių statyba. Vienu iš jų statybos (atkūrimo) centru tapo Rusnė bei čia gyvenantys žmonės. Daug laiko bandydamas perprasti senųjų laivų statymo subtilybes skyrė ir rusniškis Simas Knapkis. Per keletą metų jis pastatė ne vieną burvaltę: kurėną, venterinę valtį. Su pirmąja savo statyta valtimi jis ir dalyvavo „Burpilyje“. Tiesa, ne tik dalyvavo, bet tapo vienas iš šios laivų klasės nugalėtojų.

„Burpilis“

Po vienerių metų pertraukos antrą kartą surengtoje „Burpilio“ regatoje buvo rungiamasi trijuose etapuose. Pirmasis, kaip jau minėta, surengtas Nidoje. Antrasis, plaukimo etapas vyko ruože Nida– Juodkrantė. Dėl ne itin palankių oro sąlygų šio etapo nugalėtojai buvo fiksuojami praplaukiantys pro Pervalkos švyturį. Trečias etapas surengtas Klaipėdoje, iš kurios buvo plaukiama į Juodkrantę. Anot vieno šios regatos iniciatorių S. Knapkio, šis etapas buvo sumanytas siekiant pademonstruoti į Jūros šventę susirinkusiems žmonėms iš visos Lietuvos senąjį Kuršių marių laivybos paveldą.

Šioje regatoje be mūsų šalies senųjų laivų entuziastų taip pat dalyvavo ir svečiai iš Kaliningrado bei Lenkijos. Pastarieji atvyko iš Nacionalinio jūrų muziejaus Gdanske, su Aistmarėse plaukiojusia ir taip pat atkurta žvejybos burvalte „Zakuwka“. O senųjų laivų mėgėjai iš Kaliningrado Pasaulio vandenyno muziejaus atplaukė su kurėnu, pavadintu „Rusna“.

Iš viso varžėsi 12 laivų. Nugalėtoju tapo kurėnas „Kuršis“, S.Knapkio venterinės valties komanda, taip pat ir jachta „Rasa“.

Po šios regatos, senieji laivai taip pat dalyvavo Danės upėje surengtame laivų parade.

Asociacijos tikslas šviestis ir propaguoti 

S. Knapkis sakė, kad nors teisiškai Tradicinių ir istorinių laivų asociacija įregistruota visai neseniai, tačiau šiuo paveldu besidominantys entuziastai viskuo, kas su senaisiais laivais susiję, domėjosi labai aktyviai. Todėl gerai žinojo, kad šiais metai Klaipėdoje vyko ne tik jubiliejinė 80-toji Jūros šventė, bet buvo paminėta ir „Burpilio“ regata bei tuomet surengta pirmoji po Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos regata. Joje tuomet lankėsi Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Kita šių metų sukaktis – 130 metų, kai 1884-aisiais Klaipėdoje veiklą pradėjo vietos buriuotojų sąjunga. Tad šie metai buvo puiki proga pasireikšti ir burtis senuoju Kuršių marių laiviniu paveldu besidomintiems žmonėms – taip buvo įregistruota Tradicinių ir istorinių laivų asociacija. Šiuo metu joje aktyviai veikia 16 narių iš Klaipėdos, Nidos, Rusnės, Vilniaus. Norintys prisidėti bei taip pat besidomintys laiviniu paveldu gali ieškoti kontaktų jau veikiančioje interneto svetainėje www.istoriniailaivai.lt

Pagrindiniai tikslai yra ne tik propaguoti senuosius laivus, gilintis į šį paveldą, bet ir mokytis patiems. S. Knapkis sakė, kad nors ir nemažai senųjų laivų yra pastatęs, bet jam dar labai trūksta šių žinių, todėl vienas iš veiklos sričių – senųjų laivų statybos paslapčių paieška ir mokymasis.

Laivai_08-14Simas_08-14