Praėjusią savaitę Šilutę pasiekė naujas dar spaustuvės dažais kvepiantis labai mielas ir tiesiog rankose lipte limpantis „Lietuvininkų tarmių žodynas“. Jį parengė Šilutės rajono savivaldybės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkės Virginija Veiverienė, Loreta Liutkutė ir Žaneta Jokužytė. O dienos šviesą jis išvydo todėl, kad Saugų bendruomenė „Saugų artuma“ parengė ir įgyvendino projektą „Lietuvininkų šnekta: tarmės integravimas į šiandieninę visuomenę“. Projektas buvo finansuotas pateikus paraišką asociacijai  „Lamatos žemė“.

Saulius SODONIS

Džiaugsmas ir nuovargis

Dar buvo praėjusios tik dvi dienos, kai šis labai jaukus ir patogaus kišeninio formato „Lietuvininkų tarmių žodynas“ iš leidyklos buvo pasiekęs Šilutės biblioteką. Tačiau jį rengusių darbuotojų akyse atsispindėjo labiau ne džiaugsmas, o nuovargis. Tai supranta, nes būta labai kruopštaus ir nuoseklaus darbo. Bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė išvis buvo kategoriška – tokius darbus – ne bibliotekininkams dirbti. Kruopštumo ir atidumo bibliotekininkėms netrūksta, tačiau tai ir kalbininkų darbas. Ji tik pasidžiaugė, kad šiam darbui rado nemažai patarėjų ir talkininkų. Vienas jų – Klaipėdos universiteto docentas, daktaras kalbininkas Jonas Bukantis. Jis sutiko ne tik įžangą parengti, konsultuoti bibliotekininkes, bet ir būti šio darbo moksliniu redaktoriumi. Tai šiek tiek sumažino įtampą, su kuria bibliotekininkės ėmės šio nelengvo ir labai atsakingo darbo.

D. Užpelkienė neslėpė, kad šio darbo ėmėsi primygtinai priprašytos. Pirmieji darbai prasidėjo dar per Vilniuje vykusią Knygų mugę. Tuomet būrelis būsimų šio žodyno sudarytojų susitiko su Mokslo ir enciklopedijos leidybos centro žurnalo „Gimtoji žemė“ vyr. redaktore Rita Urniežiūte. Ji buvo labai skeptiška, kad bibliotekininkai gali imtis tokio rimto ir atsakingo darbo. Tačiau vėliau, jau po pokalbio su klaipėdiškiu J. Bukančiu, pasidarė šiek tiek lengviau ir pagaliau imtasi darbo.

Šilutės bibliotekos Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus vedėja Nijolė Budreckienė ėmėsi šio darbo vadovo pareigų. Ji sakė, kad rankose laikant naująjį leidinį būta nepaprastai daug organizacinio darbo. Apie tai net atskirą knygą būtų galima išleisti. Visa tai ji sauganti savo atskirame segtuve. Ypatingai nelengva buvo suderinti įvairius konsultantų, patarėjų bei leidėjų pageidavimus – jų būta begalės. Todėl kalbinamų Šilutės bibliotekos darvuotojų akyse dar labiau spindėjo nuovargis nei tas džiaugsmas, kurį jaučia kiekvienas padaręs gerą darbą. Abi bibliotekininkės sakė, kad nors yra išleistas ne vienas leidinys, tačiau ši nedidelė knygelė pareikalavo nepaprastai daug jėgų. Be to, šiek tiek liūdina, kad vos šis leidinys pasiekė Šilutę, iš karto atsirado nemažai kritikų, kurie užuot pasidžiaugę nauju leidiniu, iš karto ėmė ieškoti priekabių.

Liudijimai

Nors ne vieno sąmonėje lyg ir supranta, kad yra viena lietuvininkų tarmė, tačiau leidinys pavadintas „Lietuvininkų tarmių žodynu“, tai liudijant, kad jų būta keletas. Įžangoje apie tai ir kalba šio leidinio mokslinis redaktorius J. Bukantis. Jis čia paaiškina, kad kalbiniu požiūriu lietuvininkų tarmę galima skirtyti į dvi šakas: vakarų žemaičių ir vakarų aukštaičių. Savo aiškinimą jis ne tik grindžia įvairiais argumentais, bet ir pateikia nemažai pavyzdžių. Jis taip pat paaiškina, kad vakarų žemaičių tarmės pagrindu susiformavusi lietuvininkų tarmė labai daug sąsajų su „motinine“ tarme einant amžiams neišsaugojo. Ypač tai juntama kalbant ne tiek apie tarmiškus dalykus, bet ir apie žodžius – leksiką. Jei žemaičiai savo tarmėje priglaudė nemaža slavizmų, tai lietuvininkai jų daug neturi – čia nemaža germanizmų. Kaip kitaip tai galėjo atsitikti per beveik septynių šimtų metų bendrą istoriją.

Įdomi ir vakarų aukštaičių šakos linija. J. Bukantis įžangoje kalba, kad ji mažiau tyrinėta, kalbininkai skirtingai brėžia šios šakos ribą. Suprantama, nes ši lietuvininkų tarmė labiau paplitusi Nemuno aukštupyje bei dabar Kaliningrado srities teritorijoje.

Kalbininkas taip pat apibūdina ir dabartinę tarmės būklę, labai tiksliai suskaičiavęs, kiek šia tarme dar kalba konkrečioje Mažosios Lietuvos vietovėje.

Žodynas

Kaip sakoma anotacijoje, šis „Lietuvininkų tarmė žodynas“ skirtas lietuvininkų kraštui, jo istorija, kultūrine ir kalbine tapatybe besidominčiai plačiajai visuomenei. Naujasis žodynas registruoja lietuvininkų gyvenseną, papročius, tautosaką, šnektą populiariuose leidiniuose. Taip pat skelbia lietuvininkų tarmių žodžius ir jų atitikmenis bendrinėje kalboje.

Šis žodynas sudarytas lietuvininkų tarmės žodžių ieškant bibliotekos fonduose esančiuose leidiniuose. Prie kiekvieno žodžio yra trumpinys, iš kokio leidinio jis paimtas. Jie visi pateikti žodyno pradžioje. Nurodant žodžius, esant galimybei, jie sukirčiuoti, nurodyta galima kilmė. Visi lietuvininkų žodžiai paaiškinami pavyzdžiais, todėl jų prasmę labai lengva suprasti iš konteksto. Dažnai jų būna po keletą.

Baigiant šį trumpą pirmą pristatymą galima tik pasidžiaugti, kad mūsų krašte išleistas žodynas, kuris papildys raštijos ir kultūros  istoriją bei visa tai leis išsaugoti ateities kartoms. Už tai turim būti visų pirma dėkingi kruopščiosioms bibliotekininkėms – už surinkus, suregistruotus žodžius, bendruomenei „Saugų artuma“ – už idėją ir parengtą projektą bei materializuoti tai padėjusiai asociacijai „Lamtos žemė“. Kovo pradžioje šis leidinys bus pristatytas Saugose ir Šilutėje.