Pagarbos ženklai Kristijonui Donelaičiui

2014-ieji – Lietuvoje paskelbti jubiliejiniais pagarbos metais prieš 300 metų – 1714 m. sausio 1 dieną – gimusiam Kristijonui Donelaičiui. Būdamas evangelikų liuteronų kunigu Tolminkiemyje ir bendraudamas su parapijiečiais bei besirūpindamas jų sielovada, jis parašė subtilaus grožio ir įtaigumo kūrinį. Pastarasis Liudviko Rėzos pastangomis kone po šimto metų nuo jo kūrėjo gimimo išėjo kaip atskiras kūrinys, pavadintas „Metais“. Taip prasidėjo lietuvių kultūros grožinės literatūros epocha.    

Kaip ir dera knygininkams, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos kolektyvas ėmėsi jubiliejinių K. Donelaičiui skirtų metų globos ir inicijavo renginių ciklą, skirtą garbiajam K. Donelaičiui paminėti. Labai gražiai rašoma jubiliejinių metų renginių išdėstyme bei anonse „mes, šilutiškiai, dalijamės su K. Donelaičiu ta pačia istorine erdve – Mažąja Lietuva, puoselėjame „būrų dainių“ išauginusią Prūsijos lietuvių kultūros tradiciją: religinę raštiją, tautosaką, kalbą“. Toliau rašoma: „Sustoję ties mūsų literatūros klasiko jubiliejiniu slenksčiu įvertinkime tai, ko mums reikia, ko mums trūksta, kad K. Donelaitis taptų savu… Tai nebus paprasta: poetą ir mus skiria net trys šimtmečiai“. Į šias paieškas Šilutės bibliotekininkai pakvietė įsijungti rajono kultūros, mokymo įstaigas, evangelikų liuteronų bažnyčią bei jos bendruomenę, Klaipėdos universitetą. Ir visas pažinimo kelias šių metų eigoje suplanuotas ne tik pas mus, Šilutės rajone, bet ir Lenkijoje, Kaliningrado srityje, net Latvijoje.

Iki rudens jau surengtas ne vienas pažintis susitikimas, atidaryta paroda, vyko išsamūs pokalbiai, kas sieja garbųjį K. Donelaitį ir mus, mūsų laikus. Iki metų pabaigos įvairių renginių, skirtų jubiliejiniams K. Donelaičio metams dar turėtų būti bemaž 30. Ir ne tik Šilutėje.

O rugsėjo pradžioje Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos erdvėje įvyko du kertiniai ir saviti susitikimai – atidaryta paroda ir įvyko mokslinė konferencija.

Paroda

Rugsėjo 4 dieną bibliotekos parodų salėje atidaryta dailininko Šarūno Leonavičiaus tapybos darbų paroda. Jis iliustravo šiais metais po ilgo laiko naujai išleistą K. Donelaičio „Metų“ leidimą. Jį spaudai parengė Lietuvos dailininkų sąjungos leidykla „Artseria“.

Leonavicius+Grafikas, knygų iliustratorius Š. Leonavičius parodos atidaryme kalbėjo, kad priėmęs pasiūlymą iš naujo iliustruoti šį kūrinį, turėjo ne kartą iš naujo perskaityti ir šią poemą. Jis stengėsi kuo geriau pajausti to metų Prūsijos kaimo atmosferą bei K. Donelaičio laikmetį. Anot dailininko, jis pastebėjo daug įvairių ženklų, kurie jam padėjo rasti originalias interpretacijas. Jis sakė, kad kurdamas iliustracijas stengėsi tiksliai pavaizduoti personažų būtį ir būvį bei vaizdais perteikti K. Donelaičio laikų dvasią, o tuo pačiu neapsunkinti skaitytojų detalėmis. Š. Leonavičius kalbėjo, kad iliustracijas kūrė septynis mėnesius, dirbdamas po 10 valandų per dieną. Naujajam leidimui jis nutapė 20 kūrinių – dvylika didelių siužetinių tapybos kompozicijų atskiroms poemos dalims ir aštuonis nespalvotus piešinius.

Š. Leonavičiaus iliustracijų Kristijono Donelaičio poemai „Metai“ paroda viešojoje bibliotekoje veiks iki rugsėjo 30 d.

Konferencija

Penktadienį Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko konferencija „Senoji Baltijos valstybių knyga ir jos veikėjai“. Tai taip pat vienas iš K. Donelaičio jubiliejiniams metams skirtų renginių ciklo.

Šiame forume dalyvavo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) direktorė dr. Silva Pocytė, BRIAI mokslinis bendradarbis, Evangeliškosios teologijos centro direktorius, Vokietijos Federacinės Respublikos Garbė konsulas doc. dr. Arūnas Baublys. Taip pat svečiai iš Latvijos Bauskės centrinės bibliotekos direktorė Baiba Tormane ir Bauskės kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Aigars Urtans. Atvyko ir Kaliningrado A. P. Giadaro srities bibliotekos direktorė Oksana Anatoljevna Vasiljeva.

Pradėdama šį kultūrinį forumą Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė pristatė šilutiškių parengtą ir vykdomą donelaitikos programą. Joje ji pasidžiaugė jau įgyvendintomis įdomybėmis, donelaitikos knygos renginių branda bei knygos ėjimu į skaitytoją.

BRIAI direktorė dr. Silva Pocytė savo pranešime „Kristijono Donelaičio epochos kultūrinės inovacijos“ apžvelgė XVIII a. pradžios kultūrinę atmosferą, kuomet Europoje plačiai sklido Apšvietos laikotarpio idėjos. Kalbėdama apie K. Donelaitį šioje epochoje minėjo, kad tai išsilavinęs žmogus, kurio pasaulėvaizdį formavo universitetinė akademinė bendruomenė. O jo intelektualioji biografija formavo ir jo kūrybą. Istorikė minėjo, kad K. Donelaitis sąžiningai atliko savo dvasininko pareigas ir neturėjo tikslo savo kūrybos skelbti viešai.

Daktaras docentas A. Baublys savo pranešime „K. Donelaičio epochos politiniai ir dvasiniai bruožai“ aptarė Donelaičio gyvenamą istorinę epochą, kurios pradžią galima sąlyginai skirstyti taip – iki Didžiojo maro (1709–1711 m.) ir po jo. O K. Donelaičio pabaigą apibrėžti sunkiau, nes jo kultūrinis gyvenimas nesibaigė su jo mirtimi. Po 38 metų nuo jo mirties išėjo pirmas L. Rėzos rengtas jo knygos leidimas.

Kiti pranešėjai nagrinėjo ir aptarė XVIII a. Apšvietos laikotarpio rašytojus, kurie darė įtaką kaimyninių šalių kultūrai.

Donelaitis_09-16+