Šeštadieni Šilutės miesto senosiose kapinėse esančioje koplyčioje atidaryta paroda „Išsaugokime  liuteronų kapines – Lietuvos  paveldą“. Ekspozicijoje  kelerių metų darbai, kuriuos nesusitarę darė šio krašto entuziastai.

Koplytėlė

Dar prieš keletą metų kapinėse esanti koplytėlė buvo apleista ir, atrodė, pasmerkta pražūčiai. Ir nors ne kartą Šilutės miesto valdžia buvo raginama ją sutvarkyti, tačiau dažniausiai jos atstovai tik ieškojo priežasčių savo neveiklumo pateisinimui. Tai  tęsėsi  tol, kol neapsikentę mažai prižiūrimų

senųjų kapinių bei abejingo požiūrio ą koplytėlę, susibūrę miestiečiai į „Šilutės gražinimo draugiją“ patys ėmėsi veiklos. Jiems pavyko įtikinti rajono valdžią skirti pinigų bent jau koplytėlės stogo sutvarkymui. Vėliau draugijos veiklą finansiškai parėmė miesto bičiuliai iš Vokietijos Beverstedt‘o miesto. Jų pinigais bei Šilutės mokyklų bei miestiečių pastangomis koplytėlė buvo suremontuota. Praėjusią savaitę čia atidaryta paroda pradėjo naują koplytėlės gyvavimo etapą.

Senosios kapinės – paveldas po atviru dangumi

Daugelis supranta, kad reikia gerbti tuos žmones, stačiusius Mažosios Lietuvos miestus bei kaimus, kuriuose rengėsi jaukų gyvenimą. Daugelio jų Amžino poilsio vietos įvairiose rajono vietose daugelį metų buvo apleistos ir neprižiūrimos. Kaip parodos atidarymo metu kalbėjo viena iš minėtos parodos dalių rengėjų, Šilutės pirmosios gimnazijos dailės mokytoja Kristina Blankaitė, jų mokykla daugelį metų globojo ir kiek galimybės leido prižiūrėjo senąsias Šilutės miesto kapines. Taip jai kilo mintis su mokiniais jas fiksuoti, nes pastebėta, kad jos labai greitai nyksta bei yra naikinamos.

Taip prieš keletą metų gimė Pirmosios gimnazijos mokinių projektas „Jie kūrė mūsų kraštą…“.

Jame mokiniai fiksavo gražiausius ir vertingiausius Šių kapinių elementus. Visa tai suklijavus į stendus tapo paroda.

Panašiai kalbėjo ir Pagėgių A. Mackaus gimnazijos istorijos mokytojas Eugenijus Dargužas. Jis su savo mokiniais taip pat tyrinėjo senąsias krašto kapines. Tai darė savarankiškai, kaip mokėjo ir

išmanė, kol nesusipažino su Algiu Šveikausku, viešosios įstaigos „Augustana“ atstovu. Jis, būdamas senųjų šio krašto gyventojų atstovu, rūpinosi kapinių išsaugojimu bei duomenų bazės kūrimu.

Paroda

Šeštadieni koplytėlėje atidaryta paroda – kelerių metų darbo rezultatas. Šilutės muziejus, kuris

globoja Šią sutvarkytą koplytėlę, jau seniai ketino čia atidaryti senųjų kapinių kryžių, kuriuos pavyko išsaugoti nuo sunykimo, parodą. Juo labiau, kad ši sakralinė vieta tam labai tiko. Viską kiek pagreitino muziejuje vasarą apsilankęs A. Šveikauskas. Jis inicijavo parodos „Išsaugokime liuteronų kapines – Lietuvos paveldą“ atidarymą. Kaip parodos metu pasakojo A.Šveikauskas, prieš keletą metų jam grįžus į gimtinę pasidarė labai liūdna dėl kapinių padėties. Tuomet jis ėmė ieškoti kelių, kaip ką nors keisti. Pradžioje sumanyta sukurti bendrą dar likusių kapinių duomenų bazę –  imta  vykdyti projektą „Evangelikų  liuteronų  kapinių duomenų bazė: praktika ir tikrovė“. Vėliau atsirado daug bendraminčių, kurie įsijungė į šią veiklą.

Šio projekto sumanytojas A. Šveikauskas džiaugėsi, kad į šį darbą įsijungė ir Lietuvos jaunimas. Jis taip pat galėjo šiek tiek pasidžiaugti, kad lankymosi Kultūros ministerijoje metu pavyko sutarti su ministru, jog ne savivaldybėms  liks prievolė prižiūrėti kapines, bet tam lėšų bus skirta per įvairias programas ir iš Vilniaus.

Parodos atidaryme dalyvavo ir svečiai iš Beverstedt‘o miesto. Jie džiaugėsi  naujam  gyvenimui atgimstančia koplytėle bei tais darbais, kuriuos drauge su kitais vykdo Šilutiškiai.