Šilutė rengiasi vėtrungių dienai

1844 metų birželio 26 dieną Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (Ernst Wilhelm Beerbohm) rūpesčiu Rytprūsių valdžios įstatymu buvo įteisinti kaimų atpažinimo ženklai ant burvalčių. Ilgainiu tai tapo tuo, ką mes šiandien vadiname vėtrungėmis. Būtent ši birželio 26-toji diena ir pasirinkta Šilutės bendruomenei pristatyti ar priminti šį unikalų ir savitą Mažosios Lietuvos ženklą. O tuo pačiu ir paskatinti žmones pažinti šį užmarštin vis labiau nueinantį Lietuvos etnografinį rajoną, kuris vadinamas gražiu vardu – Mažoji Lietuva.

Saulius SODONIS

Tęstinis projektas „Vėtrungių kelias“

Prieš porą metų Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova parengė projektą, kuriuo norėta atkreipti visuomenės dėmesį į šį mielą ir savitą krašto ženklą – senąją kurėno vėtrungę, kuri ilgą laiką meiliai buvo vadinama vėluku. Norint jas daugiau pažinti buvo surengta konferencija. Tuo pačiu bemaž vis, kurie domisi jomis, daro bei skleidžia žinias apie tai, susirinko į būtį.

Kitais metais buvo parengtas naujas projektas, pavadintas „Vėtrungių keliu“. Jo esmė buvo – panaudojant senąsias vėtrunges – skleisti žinias apie Mažąją Lietuvą, kaip apie savitą ir unikalų etnografinį regioną. O tai daryti buvo kviečiama lankant savitas šio regiono kultūros vietas – Rambyną ir Šilutę, Kintus ir Dreverną, Klaipėdą ir Neringą. Tam buvo parinkti įvairūs lankytini objektai, pradedant M.Jankaus muziejumi Bitėnuose ir baigiant Nida. Krašto pažinimas buvo vykdomas savito žaidimo forma: kiekvienas užsiregistravęs gavo šio projekto žaidimo knygelę su nuorodomis, kur ir ką reikėtų apsilankyti. Atvykus ir susipažinus su savitumais, knygelėje buvo dedamas vietos specialus spaudas. Taip, surinkus nurodytą skaičių tokių žymų, pažintinio žaidimo dalyvis gaudavo po suvenyrinę, tikrų meistrų pagamintą suvenyrinę vėtrunge. Į šio žaidimo rengimą ir žinių apie Mažąją Lietuvą skleidimą įsijungė daugybė šio projekto partnerių, iš regiono savivaldybių kultūros įstaigų. Visi drauge ir pažindino žmones apie Mažosios Lietuvos etnografinį regioną.

Projektas tęsiasi – naujos jo žaidimo formos

Mintis vysto mintį ir šiais metais projekto vadovė J.Pancerova parengė „patobulintą“ „Vėtrungių kelio“ projekto variantą. Naujovės atsirado atsižvelgiant į žaidimo vykdymo patirtį ir lankytojų atsiliepimus. Jo esmė nesikeičia: norintieji dalyvauti žaidime – pažinti Mažosios Lietuvos etnografinį regioną – turi aplankyti rengėjų nurodytas vietas. Tačiau ir registracija, ir fiksavimas galės vykti išmaniųjų technologijų pagalba. Iš Lietuvos Kultūros tarybos gavus finansinę paramą, baigiama kurti programėlė mobiliems įrenginiams. Ją reikės parsisiųsti iš specialiai sukurtos interneto svetainės www.vetrungiukelias.lt. Užsiregistravus tos programėlės pagalba bus galima pradėti kelionę po Mažąją Lietuvą. Ir visiškai nesvarbu bus eiliškumas ar laikas, kada tai buvo padaryta. Spaudą šiais metais pakeis minėtoje vietoje daryta fotografija su lankomoje vietoje rastu žaidimo simboliu – vėtrunge (jos iš ties reikės paieškoti). Nuotrauką reikės atsiųsti žaidimo rengėjams. Aplankius būtiną skaičių vietų, žaidimo dalyviai gaus simbolines meistrų pagamintas vėtrunges.

Lietuvos Kultūros fondo remiame projekte taip pat numatytos lėšos vokiečių vėtrungių tyrėjo Hanso Vėdės (H.Woede) „Vėtrungių knyga“ vertimui į lietuvių kalbą. Ją verčia istorikas, šių dalykų žinovas iš Klaipėdos Jūrų muziejaus, Romas Adomavičius. Gaila tik, kad pinigų yra tik vertimui, tad pačios knygos dar reikės kiek palaukti.

„Vėtrungių diena“ Šilutėje

Šiais metais šilutiškiai kultūrininkai pradeda naują tradiciją – birželio 26-toji mieste skelbiama vėtrungių diena. Tuomet į Šilutę suvažiuos visi šio projekto partneriai iš Mažosios Lietuvos etnografinio regiono savivaldybių. Kiekvienas jų pristatys savitumus, kurie būdingi toms vietoms. Tos dienos rengėjai ne tik pristatys patobulintą žaidimą „Vėtrungių kelias“, bet ir demonstruos šio savito pamario ženklo – vėtrungės ypatybes. Taip pat bus ir kitų įdomybių, apie kurias Vėtrungių dienos rengėjai, keldami intrigą) kol kas nekalba. Tik užsiminė, kad planuoja įtraukti visą miestą. Tad birželio 26-tą atvykusieji į Šilutę, pamatys daug įdomių ir savitų dalykų.

O visą tai fiksuos Lietuvos televizijos filmavimo grupė su režisieriumi Remigijumi Sabuliu priešakyje. Kurdamas filmą apie etnografinių regionų metus, Mažajai Lietuvai atskleisti jis pasirinko etnografines burvalčių vėtrunges bei kapinių krikštus, kitą einančią užmarštin šio krašto įdomybę – medinius šiame krašte statytus paminklus. Tai buvo ne vėliau atsiradęs ir įprastas kryžius, o senoviniai pagoniški simboliai.