Šilutės miesto Garbės piliečiui J.Jonaičiui netrukus sukaks 95-eri

Jonas Jonaitis – Šilutei bei šio krašto istorijai daug nusipelnęs miestietis. Tai įvertinus, 1999 metais Šilutės rajono Tarybos sprendimu, jam buvo suteiktas Šilutės miesto Garbės piliečio vardas. Sudėtinga jo gyvenimo istorija, aukštaitį iš Linkuvos atvedusi į Mažąją Lietuvą. Čia jis pragyveno visą gyvenimą, pamilo šį kraštą ir padarė daug, kad ilgą laiką užmarštyje buvusi jo istorija būtų žinoma plačiajai visuomenei. Nors garbingas jo amžius nelaidžia aktyviai dalyvauti miesto visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, tačiau J.Jonaitis atidžiai jį seka ir džiaugiasi pasiekimais bei liūdi, jei kas nesiseka.    

Saulius SODONIS

Du vardai ir dvi gimimo datos

Jau ne kartą buvo rašyta, kad tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Šilutės melioracijos valdyboje buhalteriu dirbęs Jonas Jonaitis galėjo atvirai papasakoti apie tikrą savo praeitį. Didžioji naujiena jo aplinkos žmonėms buvo ir tai, kad, jis vadinosi paties sugalvotu, o nė tėvų duotu vardu bei suteikta pavarde. Iš tiesų jis yra esantis Antanas Šidlauskas, likimo įgeidžiu iš Linkuvos patekęs į šį Mažosios Lietuvos kraštą. Keisti pavardę ir iki tol buvusį gyvenimą ir ateities planus privertė prasidėjusi sovietinė okupacija. Nuo jos jis labai daug prisikentėjo. Tačiau, kaip pat sakė, jį visą lydėjo Dievas, tad jam pavykdavo rasti išeitį iš kebliausių situacijų bei nepasiduoti įvairioms provokacijoms: jų būta labai daug.

Taip jaunuolis J.Šidlauskas šiame krašte pakeitė ne tik pavardę, bet ir biografiją: iš Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto studento (bei studijavusio ir mediciną) jis tapo neklasifikuotu be išsilavinimo Jonu Jonaičiu. Čia jis sukūrė šeimą ir pragyveno sudėtingą, visokių išbandymų kupiną gyvenimą. Tai bei dar daugiau iš J.Jonaičio išgirdo antradienį pas jį namuose apsilankę Šilutės kraštotyros draugijos nariai Jūratė Pancerova ir Saulius Sodonis bei Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė.

Jis dar kartą paaiškino, kad, nors ir galėdamas, jis pasiliko daugeliui Šilutės krašto žmonių žinomą Jonaičio pavardę. Tuo jis nenorėjo įnešti bereikalingos sumaišties, kuri neišvengiamai būtų kilusi ne tik tvarkant dokumentus, bet ir aiškinant savo gyvenimą. Tačiau jo sūnus, Klaipėdos universiteto filologas docentas Marijus, susigrąžino senelių pavardę ir tapo Marijum Šidlausku.

Kalbantis su juo bei jo dukra Renata, kuri globoja tėvą, paaiškėjo, kad jis ne tik pasikeitė savo vardą, bet ir gimimo metus. Tikroji jo gimimo data yra 1920 metų birželio 4 diena. Tad beveik už poros mėnesių Šilutės garbės piliečiui sukaks 95-eri metai. Tuo tarpu žinynuose ir enciklopedijose nurodyta data – lapkričio 17 – diena susijusi su viena jo politinio persekiojimo datų. O tuo metu, kai gavo naujus sovietinius dokumentus, jis kiek „pasisendino“, nurodęs 1918 gimimo metus, taip išvengdamas sovietinė kariuomenės prievolės.

Ir toliau domisi praeitimi bei atsiminimai apie Mykolą Riomerį

Ant Šilutės garbės piliečio stalelio vokiška knyga „Das alte Litauen“. Ją parašė du istorikai Gerhard Bauer Manfred Klein. Jie tyrinėjo 1861 – 1914 metų mūsų šalies istoriją, kai Lietuva kentė Rusijos carinės valdžios priespaudą ir tai, kaip siekė atkurti savo valstybę. Įdomu buvo pastebėti, kad ne viena puslapio vieta pabraukta. Taip J.Jonaitis norėjo atkreipti dėmesį į svarbius ar įdomius šių vokiečių istorikų pastebėjimus.

Ant stalo taip pat šūsnis ir laikraščių – respublikinių dienraščių bei keletas rajoninių. Jis pastoviai seka politinius įvykius, pergyvena dėl nesėkmių ir džiaugiasi pasiekimais. Tačiau įdomiausia, kad po sėkmingai padarytos akių operacijos, iki šiol skaito be akinių. Tai J.Jonaitis su malonumu svečiams ir pademonstravo.

Kalbantis apie jo gyvenimą ir praeitį, jis prisiminė epizodą iš jo studentiškų metų Kaune ir Vilniuje. Tuomet jo teisės dėstytojas profesorius Mykolas Riomeris savo studentus kartais vasaros pabaigoje egzaminuodavo savo dvarelyje Rokiškio rajone. J.Jonaitis prisiminė epizodą, kaip po egzamino profesorius vaišino savo studentus pietumis. Be įprastų pietums patiekalų tuomet būta ir po taurelę degtinės. Tačiau jos buvo ne vienodo dydžio, o prie kai kurių valgytojų lėkščių iš vis nebuvo. Paklaustas, dėl ko taip, profesorius M.Riomeris atsakęs, kad čia kaip ir studentų žinios – vienų jų didelė, kitų mažos, o kai kieno galvoje tų žinių iš vis nesą. J.Jonaitis prisiminė ir pasaulio lygio jo dėstytojas garsusis teisės žinovas profesorius M.Riomeris save pagal kilmę laikė lenku, tačiau pagal tautybę – lietuviu. Taip jis save pristatydavo studentams.

Smagiai prabėgo laikas lankantis pas seniausią Šilutės miesto garbės pilietį J.Jonaitį ir prisimenant senuosius laikus bei šnekučiuojantis apie dabartinį Šilutės gyvenimą.

Foto 027+ Foto 034+Foto 036+