Sustabdytas užmarštin einančio kaimo laikas

Dažnas šilutiškis ar pagėgiškis, paprašytas pasakyti, ką įsivaizduoja išgirdęs žodį Plaškiai, paminės tame kaime esančią bažnyčią. Ir nors šiandien galima kalbėti tik apie didingo ir puošmena kone visame krašte buvusių maldos namų liekanas, tačiau net ir tai – vienas iš įsimintinų bei labiausiai akį traukiančių Plaškių gyvenvietės objektų. Tačiau dar šilta nuo spaustuvės mašinų knygelė „Kaimas rašo savo istoriją. Plaškiai“ atskleidžia, kad šioje gyvenvietėje vyko įdomus ir turiningas Mažosios Lietuvos gyvenimas.    

Saulius SODONIS

Kruopštaus darbo rezultatas

Plaskiu_knygele+Šiandien užsukę į šią tolokai nuo kelio Pagėgiai–Šilutė nutolusią gyvenvietę jau iš tolo pamatys ant buvusios bažnyčios bokšto susuktą gandralizdį. Matosi ir keletas namų. Tačiau nebėra tos didybės ir čia vykusio gyvenimo, kurio būta praėjusio amžiaus pradžioje, kai buvo pastatyta jau trečioji bažnyčia. Ji buvo reikalinga čia gyvenusiems žmonėms, kurie patys inicijavo ir statėsi sau maldos namus.

Apie tai, kas čia bėgant amžiams vyko, po kruopelytę įvairiuose šaltiniuose ieškodamas medžiagos rado netoliese, Stoniškiuose, gyvenantis Bronius Bagdonas. Dabar jau senjoras Bronius dar dirbdamas Stoniškiuose mokytoju, vėliau tarybiniame ūkyje eidamas įvairias pareigas, susidomėjo kraštotyra ir pamažėl laisvalaikiu ėmė rinkti viską, kas susiję su šiomis vietomis, ją klasifikavo. Istorinė medžiaga ėmė kauptis, o po 1990 metų šių vietų praeitimi jau buvo galima pasidalinti su kaimynais, bendraminčiais, atskiri epizodai buvo skelbiami spaudoje.

Taip kaupėsi medžiaga ir apie netoliese esančius Plaškius. Tačiau vis nebuvo galimybės pateikti viso susisteminto darbo. Vis dėlto susikūrusi Plaškių bendruomenė ėmė gaivinti gyvenvietę bei jos atminimą. Anot šios bendruomenės pirmininkės, kultūros darbuotojos Danutės Bardauskienės, vieną gražią dieną jai B. Bagdonas perdavė neatlygintinai savo surinktą medžiagą apie Plaškius, čia gyvenusius žmones. Tam jau buvo atėjęs laikas, mat gautas finansavimas ir bendruomenės žmonės galėjo išleisti knygelę „Kaimas rašo savo istoriją. Plaškiai“.

Aiški struktūra

Šios knygelės įžangoje autorius B. Bagdonas rašo: „Kaimo istorijos kurti nereikia. Tai ne romanas. Kraštotyrininkas tik stengiasi surinkti informaciją iš kuo didesnio rato žmonių“.

Knygelė labai aiškiai struktūrizuota: kraštotyrinė dalis pradedama nuo Plaškių kaimo sodybų ir gyventojų aprašymo. Nemažai čia skiriama dėmesio šių vietų gamtinei aplinkai, kuri turėjo savo ypatybių – gyvenimas ant Gėgės upelio kranto buvo susijęs su pavasariniais potvyniais, kurie dažnai diktavo gyvenimo ritmą. Galima pasidžiaugti ir iliustracijomis: jos iliustratyvios, papildančios tekstus. Būtina atkreipti dėmesį, kad Plaškiai anais laikais nebuvo labai „fotogeniški“ ir daug senųjų vaizdų tiesiog nebuvo fiksuota. Tačiau knygelėje pateiktieji kadrai yra ir minėto B. Bagdono, ir knygelės leidusios leidyklos „Libra Memelensis“ savininko Kęstučio Demerecko nuopelnas. Dar galima pridurti, kad prie kiekvienos iliustracijos yra pažymėta, kur, iš ko ji gauta, kas jos savininkas – tai didina knygelės vertę.

Toliau pasakojama apie nuo Vydūno laikų šiame krašte veikusią kultūrinę draugiją „Liepa“. Yra ir jos narių nuotrauka. Pasakojimas tęsiamas apie Plaškių klestėjimo metus, apie būtiną gyvenviečių atributą – turgų. Toliau knygelės autorius surinko medžiagą kone apie kiekvieną namą bei jo gyventojus. Patogumo dėlei žemėlapyje šie objektai sunumeruoti, kad skaitantys galėtų aiškiai įsivaizduoti, kur tai yra. Dar aiškiau nubrėžia ribas ir gyvenamą aplinką suskirstymas rajonais.

Suprantama, daug vietos skirta bažnyčios bei parapijos istorijai. Seniau tai buvo pagrindinė gyvenimo ritmą krašte diktuojanti visuomenės dalis. Įdomu, kad pasakojama ne tik apie pagrindinę gyvenvietę, bet atskirai pasakojama ir apie pakelės gyventojus. Ypatingai atkreipiamas dėmesys į čia buvusias profesijas. Šioje knygelėje surinkta ir pateikta išties labai vertinga informacija, kurios gali pavydėti ir žymiai didesnės gyvenvietės. Tad su tik ką pasirodžiusia knygele apie Plaškius, gerokai pakelta kartelė tiems, kurie sugalvos panašius leidinius apie gyvenvietes leisti ateityje.

Sumanytojai ir leidėjai

Šią knygelę išleido Plaškių bendruomenė padedant Pagėgių vietos veiklos grupei „Pagėgių kraštas“. Ji suteikė finansinę pagalbą. 80 puslapių knygelę 1000 egzempliorių tiražu išleido jau minėta Klaipėdos leidykla „Libra Memelensis“, turinti patirties leidžiant tokius leidinius.

Įžangą parašė šios bendruomenės pirmininkė D. Bardauskienė. Knygelė pradedama atgimstančios bendruomenės vaizdais, kai kultūrinei erdvei išnaudojama bažnyčia, taip pabrėžiant jos vertę ir grožį. Čia vyko koncertas, kuriame 2007 metais koncertavo profesionalūs Lietuvos menininkai.