Trakuose šilutiškiai atkuria senovinį laivą

Saulius SODONIS

Galvės ežero pakrantėje, senosios Trakų pilies fone, nuo gegužės mėnesio statomas senovinis medinis burinis laivas vytinė. Tai pirmas bandymas atkurti – atstatyti tik iš aprašymų bei kelių graviūrų nuo XVI a. žinomą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laivą. Šio darbo trakiškių paskatinti ir paremti ėmėsi rusniškis Simas Knapkis ir švėkšniškis Vaidotas Bliūdžius su bendraminčių grupe.

Užmiršta istorijos dalis

Apie šį didžiulį daugiausiai Nemunu plaukiojusį laivą, vadinamą vytine, žinių išliko labai nedaug. Jo aprašymų daugiau randama kaimyninių šalių istoriniuose dokumentuose. Ten laivas vadinamas wittine (vokiškai), wicina (lenkiškai), вицина  (gudiškai) ar витина (slaviškai). Burlaivis pirmą kartą pavaizduotas 1539 m. Venecijoje išleistame Olaus Magnus „Carta Marina“ žemėlapyje. Viduramžių lenkų kilmės LDK metraštininkas Motiejus Strijkovskis savo raštuose mini, kad „1390 m. kunigaikštis Vytautas naudojo vytines ir kt. laivus, padėdamas Gardino pilyje savo apsuptai armijai“. Vytines mini ir aprašo garsūs tyrėjai ir rašytojai Zigmantas Gliogeris savo darbe „Nemunas“, Vladislovas Sirokomlė „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ ir kiti.

Vytinė buvo krovininis burinis laivas. Ypač tokių krovininių laivų prireikė po Kryžiuočių ordino ir Vytauto Didžiojo pasirašytos Melno taikos 1422 m. Nuo tada prasidėjo prekyba, ir prekės imtos gabenti Nemunu bei kitomis didžiosiomis upėmis. Vytinė buvo išskirtinai Nemunu plaukioti skirtas plokščiadugnis 23 metrų bei 5,8 metrų pločio laivas. Manoma, kad jis plaukiojo iki XIX a. pirmos pusės vidurio. Vėliau tarp kitų laivų aprašymų jo neberandama.

Didžiulis specialistų susidomėjimas

Prieš pradedant realius darbus atstatant šį unikalų laivą, balandžio viduryje buvo surengta mokslinė tarptautinė konferencija „Vytinė – Lietuvos istorijos mįslė“. Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į būtinybę išsaugoti vandens kultūros paveldą, paskatinti Lietuvos gyventojus atsigręžti į savo regiono praeitį, suburti draugėn istorinio medinio laivyno tyrinėtojus, puoselėtojus bei gaivintojus ją surengė Lietuvos jūrų muziejus kartu su viešąja įstaiga (VšĮ) „Trakų kultūros centras“. Joje savo žiniomis apie vytines dalijosi Lenkijos jūrų muziejaus direktorius dr. J.Litwin‘as, Greisvaldo universiteto mokslinis bendradarbis dr. M.Springmann‘as, A.Kyštymov‘as iš Baltarusijos, Lietuvos jūrų muziejaus laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romas Adomavičius bei  kiti pranešėjai. O rusniškis S.Knapkis kalbėjo apie praktinius dalykus. Jis jau yra patyręs senovinių medinių laivų statytojas, pats bei su bičiuliais atkūręs per dešimt kurėnų, bradinių valčių bei kitokių senovinių Kuršių marių laivų. Jis konferencijos dalyviams papasakojo apie pasirengimą atkurti vytinę.

Šiandien, vytinės atstatymo darbams persiritus į antrą pusę, Trakuose pašnekintas S.Knapkis sakė, nors atstatant laivą kartu su juo dirba tik šeši laivų statytojai, bet daugybę žmonių seka laivo statybos eigą. Jau minėti senovinių laivų istorikai aiškinasi kai kuriuos mažiau žinomus niuansus, pavyzdžiui, burių gamybą bei jų naudojimą laive. Jas taip pat reikės pasiūti.

Vytinės atkūrimo darbai vyksta išlaikant kuo daugiau autentiškumo. Todėl specialiai jam bus gaminami kalviški apkaustai, įvairios tvirtinimo detalės ir net reikalingos vinys. Tai savo kalvėse jau gamina šilutiškis Valdas Jurkšaitis bei vilnietis Egidijus Latėnas. Dar Švėkšnoje buvo pagaminta garo krosnis, kuri naudojama laivo bortų lentoms išlenkti.

Atstatymas

Iš senovinių laivų statybos šiandien gyvenantis S.Knapkis sakė, jog vytinę atkurti jam kilusi mintis prieš keletą metų. Tačiau tai labai brangus projektas, kuriam reikia gerai pasirengti. Vienu metu jau buvo ir rėmėjų suradęs, bet dėl įvairių priežasčių darbo nesiėmė. Tačiau realūs vytinės atkūrimo darbai prasidėjo tik po pažinties su trakiškiu Robertu Volosevičium. Šis verslininkas įkūrė VšĮ „Trakų kultūros centras“, kuria suvienijo šio krašto jėgas, norėdamas ne tik pritraukti turistų, tačiau ir siekdamas parodyti garbingą LDK praeitį. Taip Trakuose prieš keletą metų atsirado senovinis kuršmarių laivas kurėnas. Statydamas laivus S.Knapkis susipažino su švėkšniškiu Vaidotu Bliūdžium. Šis patyręs senovinių namų restauratorius puikiai išmano apie medieną.

R.Volosevičius ėmėsi organizacinių rūpesčių. O jų nemažai: reikėjo sutarti dėl laivo statybos vietos. Į savo teritoriją sutiko įsileisti Trakų irklavimo centras. Reikėjo rasti ir šio projekto rėmėjus. Pagrindinis idėjos rėmėjas – Lietuvos jūrų muziejus. O didžiausias finansinis rėmėjas – UAB „Švyturys-Utenos alus“. Galutinė šio projekto kaina – apie 300 tūkstančių litų. V.Bliūdžius Švėkšnoje savo dirbtuvėje ruošia medieną, o S.Knapkis vadovauja statybai. Kartu su juo dirba broliai Andrius ir Saulius Šarkos iš Inkaklių, švėkšniškis Aidas Dapkevičius, patyręs medžio restauratorius ir žinovas Audronius Skurvydas iš Tauragės bei Mindaugas Jašinauskas iš Daukšaičių. Tai pat dirbo Robertas Toleikis bei Antanas Jakas iš Šilutės.

Pirmieji darbai prasidėjo Švėkšnoje V.Bliūdžiaus dirbtuvėse dar sausio mėnesį. Čia buvo parengta medžiaga laivo dugnui, pagaminti laivo rėmų šablonai. Juos iki šiol vadino špangautais, tačiau S.Knapkis rado, kad juos vadino vytinais. Gal nuo to ir kilo vardas tokiam laivui. O taip pat buvo parengta ir didžioji dalis medienos, kuri balandžio pabaigoje ir buvo atvežta į Trakus. Vytinės statyboje naudojama trijų rūšių mediena: dugnas ir bortai – iš pušies, ąžuoliniai – vytinai ir priekio bei galo ragai, o 16 metrų laivo stiebas bus iš vientisos eglės. Iš viso jo statybai bus panaudota apie 120 kubinių metrų medienos.

Darbas labai kruopštus – prie vytino šablono pritaikoma borto lenta. Ji daugybę kartų nuimama ir nuobliuojama bei taikoma, kad kuo tiksliausiai įeitų į savo vietą. Vėliau ji kaitinama garo katile, kad įgautų reikiamą formą. Kad vanduo neprasisunktų į vidų, tarp lentų dedamas specialiai šiam reikalui pagal senovinę technologiją pagamintas veltinis. Iš viso pagamintas laivas turės 1,5-1,6 metų aukščio bortus, 3 metų aukščio priekinį ragą. Kaip minėta, laivas bus 23 metrų ilgio bei 5,8  metrų pločio.

Laivo atkūrimui yra sukurta internetinė svetainė: www.vytine.lt. Joje yra pristatomas ne tik pats projektas, bet galima sekti ir laivo atkūrimo darbus.

Paskirtis

Atstatytą vytinę nuleisti į vandenį ir išbandyti planuoja jau rugpjūčio viduryje. Tai bus pirmoji jo atkūrimo dalis. Vėliau  bus jame statomas laivo antstatas – visa, kas buvo ant jo. Dengta vieta prekėms ir žmonėms, vairinė bei kiti šio laivo dalykai. Vytinės atkūrimo darbai, arba projektas, kuris vadinasi „Vytinės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laivo atstatymo darbai“, bus baigtas tik kitais metais. Jame bus įkurta to meto aplinka su patalpomis jūrininkams, kuo autentiškesnė viduramžių laivybos įranga, patalpomis prekėms, senovinėmis statinėmis bei kitais atributais. Ir visa tai bei senovinę atmosferą taip pat reikės atkurti. Vėliau norintieji galės ne tik paplaukioti su šiuo laivu, bet ir susipažinti su jo valdymu bei to meto aplinka – vytinė bus skirta pažinčiai su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laivybos istorija. Ir visa pažintis vyks plaukiant po Trakų Galvės ežerą.

P.S.

Baigiant su pavydu galima pasakyti, kad visa tai daroma ir kuriama mūsų meistrų labai garbingoje aplinkoje, tačiau labai toli nuo Nemuno bei tos vietos, kuri skambiai įvardyta „kur vanduo ir žmonės kuria gyvenimą“. O kai kurie mūsų krašto pareigūnai dėl to galėtų prisiimti atsakomybę. Mūsų laivų statytojai dar jaučia patirtą nuoskaudą…