Vėtrungė – kultūrinio kelio pažinties ženklas

Jau antrus metus Šilutės kultūros ir pramogų centras vyko projektą „Vėtrungių kelias“. Nors per tą laiką kiek ir pasikeitė jo pradinis sumanymas, tačiau pagrindinis sumanymas – sujungti regiono kultūrą ir parodyti geriausias jos puses – išlieka. Apie tai, kas numatoma ir visai netrukus prasidės, papasakojo šio projekto vadovė, minėto kultūros ir pramogų centro vadovė Jūratė Pancerova.   

Saulius SODONIS   

Garantuoja – nebūtinai tą ir reiškia

Taip kalbėjo viena šio projekto sumanytojų ir įgyvendintojų J. Pacerova. Pokalbio pradžioje ji prisiminė, kaip paskatinus Šilutės r. savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjai Vilmai Griškevičienei, Kultūros ministerijai buvo parengtas projektas „Vėtrungių kelias“. Taip buvo atsiliepta į kvietimą pasiūlyti sau, tuo pačiu ir kitiems, pažiūrėti, kokiais kultūros turtais esame įdomūs ir kuo galime didžiuotis. Jungiamąja grandimi buvo pasirinktos senosios Kuršių marių laivų – kurėnų vėtrungės. Tai bendra abipus marių gyvenusiems žmonėms. Vėliau projektas buvo praplėstas iki pat senojo Rambyno bei Bitėnų: tas vietas su pamariu jungia apdainuotasis ir legendomis apipintas Nemunas, be kurio „plukdomo vandenėlio marelių“ link, nebūtų ir pačių marelių.

Kultūros ministerijos sudarytai ekspertų komisijai toks projektas pasirodė patrauklus ir buvo patvirtinti trejų metų trukmės projekto darbai bei numatytas finansavimas jiems įgyvendinti. Per projekto metus turėjo būti atskleidžiamas įdomus ir savitas buvusios Mažosios Lietuvos kraštas, parodant dar išlikusius jo elementus.

Projektas „Vėtrungių kelias“ vykdomas su devyniolika partnerių: muziejais, kultūros bei turizmo informaciniais centrais, regiono parkais. Šiems susijungus bus parodomos patrauklios ir savitos šio regiono kultūros vertybės.

Pirmieji darbai prasidėjo praėjusių metų spalio mėnesį: Šilutės kultūros ir pramogų centre surengta konferencija „Vėtrungių ištakos, istorija, kultūrinis jos paveldas, meninė reikšmė šiandienai“. Tuomet aptartas šis unikalus paveldas. Įvairių sričių specialistai išsamiai išanalizavo iki tol daugeliui mažai žinomą senųjų vėtrungių gamybos, naudojimo detales ir atkreipė dėmesį į daugelį jų paslapčių.

Anot J. Pancerovos, šio projekto rengėjai ir partneriai buvo užtikrinti finansavimu, todėl labai nustebo, jog pasikeitus Kultūros ministerijos politikai, lėšas panašiems projektams imta skirstyti per Lietuvos kultūros Tarybą. O toji turimas lėšas, užuot pagrindinį dėmesį skyrusi darbų tęstinumui ir koncentravusi į visai šaliai svarbius projektus, padalino „visiems po truputį“. Dėl tos priežasties „Vėtrungių kelio“ projektui buvo skirta tik maža dalis jo vykdymui reikalingų lėšų. Tad nieko kito nebeliko, kaip sumažinus darbus bei maksimaliai sumažinus išlaidas, toliau tęsti pradėtus darbus.

Pažintis su regionu – kelionė „Vėtrungių keliu“

Nors taip vadinasi ne tik šilutiškių inicijuotas projektas (taip žinomas ir Klaipėdos miesto sumanytas, bet su Šilutėje sugalvotu nieko bendro neturintis), tačiau jis išties turi realų kelią. Tiksliau – tai kultūrinis maršrutas, kuriuo keliaujantys turi galimybę pažinti Mažosios Lietuvos kraštą ir pamatyti jo skirtybes nuo kitų regionų.

Trumpai pristatydama netrukus prasidėsiantį naują šio projekto „Vėtrungių kelio“ etapą J. Pancerova sakė, kad jau baigiamas rengti specialus nedidelis pažintinis leidinys, kuris bus savotiškas gidas, padėsiantis keliauti šiuo kultūriniu keliu. Jame bus šiek tiek kelionei būtinos informacijos. Daugiau apsilankiusieji sužinos aplankę devynias nurodytas leidinyje kultūrines vietas buvusiame Mažosios Lietuvos krašte. Po pažinties su ten esančiomis kultūros vertybėmis, į leidinį bus dedamas spaudas. Tie, kurie iki numatyto laiko apsilankys nurodytose vietose ir turės surinkę būtinus spaudus, bus apdovanoti specialiais prizais. Be to, jie bus pakviesti į šio projekto dalies aptarimą, kur pasidalins savo įspūdžiais bei turės galimybę išsakyti savo pastabas.

Anot J. Pancerovos, šis realus „Vėtrungių kelias“ prasidės birželio 26 dieną Kintų Vydūno kultūros centre. Šiose apylinkėse tą dieną prieš 170 metų žvejybos inspektorius Ersntas Vilhelmas Berbomas įsakė kuršavietėse pritvirtinti jo paties sugalvotas spalvotas stačiakampes lenteles, kurių spalvos žymėjo Kuršių marių kaimą. Tai leido jam iš tolo sužinoti, iš kur mariose žvejojantis laivas yra. Šie ženklai vėliau ir tapo senųjų kurėnų vėtrungių pagrindu.

Nurodytų vietų lankymo eiliškumas nėra svarbus, tačiau sumanę šį kelią įveikti iki galo, turės aplankyti Bitėnus, Rambyno kalną, Šilutę, Rusnę, Kintus, Dreverną, Klaipėdą ir Neringą. Konkrečiai ką – bus pažymėta minėtame leidinyje. Ir, kaip atkreipė dėmesį J. Pancerova, tokių leidinių nebus išleista labai daug, todėl norintieji dalyvauti šiame projekte turėtų suskubti. Tikslesnė informacija apie tai netrukus bus paskelbta. Tačiau jau tikrai aišku, kad viską žinos rajonuose esantys Turizmo informaciniai centrai (TIC).

Baigdama projekto koordinatorė, Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė J.Pancerova sakė, kad savaitgalį į Rusnę „atplaukęs“ Menų laivas su profesoriaus Donato Katkaus simfoniniu orkestru – bus vienintelis iš praėjusiais metais suplanuotų tokių „Meno laivų“, mat daugiau projektas, kaip minėta, negavo pinigų. O penktadienį viloje „Ventainė“ surengta konferencija „Pajūrio regiono turizmo raida ir įtaka Lietuvos turizmo sektoriui. Siekiamybė ir galimybės“ – taip pat šio projekto viena iš dalių.