2011 m. vasarą Šereiklaukyje apsilankęs Vilhelmas Joh‘as (Friedrich Wilhelm John) papasakojo apie Vokietijoje gyvenantį savo mokytoją dailininką Valentiną Špylbergą (Valentin Spiegelberg) ir Antrojo pasaulinio karo metu jo rašytą dienoraštį. Kiek vėliau – rudenį – Vilhelmas, lankydamasis Lietuvoje, atvežė ir parodė Valentino piešinių dienoraščio temomis kopijas.

Bendraujant su Vilhelmu ir jo drauge Irena gimė mintis dailininko darbus pristatyti Lietuvoje. Mes visi drauge net neabejojome, kad pirmoji paroda turėtų vykti Šereiklaukyje – vietoje, kuri betarpiškai siejasi su dailininko išgyvenimais.

Kviesdami aplankyti parodą skaitytojams pateikiame keletą Vilhelm’o  minčių dienoraščio ir istorijos temomis.

Motyvas pradėti

Atsitiktinai atradus seną dienoraštį, atsivėrė galimybė naujai suprasti ir pažvelgti į Lietuvos istoriją, užpildyti prisiminimų tuštumą, nutraukti tylą ir ją pripildyti žodžiais. Šaudymo anga uždaryta – žodžiai sugrįžta.

Dienoraščio autorius, rašęs sau įspūdžius ir išgyvenimus, nežinojo, kad jo žodžiai, parašyti karinės prievolės vietoje, taps liudininku, pasotinančiu tuščias istorijos eilutes ir sujungiančiu suskilusius pasaulius. Tuose nelengvomis aplinkybėmis gimusiuose tekstuose nepaprastai ryškiai aprašyti ir pavaizduoti žmonės, tarpusavio santykiai, šalys, valstybės, kurios vėliau susijungė į Europos Sąjungos bendrystę. Čia gausu istorinių faktų, namų, spalvų pavaizdavimų ir aprašymų, kuriuose suderintos gyvenimų, kultūros ir žmogaus simetrijos. Čia randame atsakymus į ilgai lauktus klausimus. Į juos atsakyta lyriniu stiliumi, išlaikant menininko taktą ir, žinoma, remiantis įgyta patirtimi ir išmintimi. Autorius pateikia kiekvieną temą, ilgai ją stebėjęs ir išsamiai išstudijavęs, atkreipia dėmesį į detales, suglumindamas kalbos tonu ir tiesioginės kalbos intarpais.

Dienoraštyje įtikinamai pasakojamos žmonių patirtos netektys, kas buvo bei kas išliko, ir kas, žvelgiant į ateitį, nebūtų prarasta.

Dienoraščio skaitymas padeda labiau suvokti Lietuvos istoriją Europos kontekste, įsigilinti į gyvenimo prasmę…

Iš dienoraščio. „Gyventi – tačiau kaip?“, – klausė savęs V. Spiegelbergas, kai baigė mokyklą Berlyne. Tačiau nebuvo laiko pagalvoti ir sulaukti atsakymo, kadangi jis buvo pašauktas atlikti karinę prievolę toli nuo Berlyno. Pervažiavęs Vokietiją pateko į Tilžę (Tilsit), persikėlė per upę ir atvyko į Šereiklaukį. Savo dienoraštyje jis tikroviškai aprašo, kaip buvo sunku išlikti ir išgyventi paprastam aštuoniolikmečiui. Gyvenimo prasme tapo statyti užtvanką, saugančią nuo potvynio, tiesti kelius, atsispirti vyresnybei. Žinoma, ir pastangos palaikyti ryšį su vietiniais žmonėmis. Išlikimas ir išgyvenimas glaudžiai susijęs su žmonių santykiais, stebuklais, Bethoveno kompozicijomis ir nepasitikėjimu nacizmu bei naciais. Kasdienybę nuspalvino simuliacijos atvejai, maisto gaminimas, gebėjimas jo „susiveikti“. Iš Šereiklaukio dviračiu pasiekta Latvija, Rusija, Balkanai ir Graikija. Išlikęs gyvas. V. Spiegelberg grįžo namo ir po penkiolikos metų „iškodavo“ ir užrašė savo dienoraštį.

2012 metų rugpjūtį savo vasaros studijoje Valentinas nupiešė paveikslus, iliustruojančius anų dienų išgyvenimus.

Liepos 6 d., po Vilkyškių bažnyčioje 16.00 val. vyksiančios knygelės apie Prūsijos prezidentą H. T. Šioną pristatymo ir vargonų muzikos koncerto, 18.30 val. kviečiame apsilankyti Šereiklaukyje. Parodos atidarymo metu pakalbėsime istorijos temomis ir aplankydami vietą, kur anksčiau stovėjusiuose dvaro rūmuose gimė prezidentas H. T. Šionas paminėsime jo 240-ąsias gimimo metines.

Vakarop užsukę aplankyti senojo Rambyno kalno, 21.00 val. drauge su Pagėgių bendruomene galėsite sugiedoti tautinę giesmę.

Gražios ir prasmingos šventės.

Kristina Blankaitė