Artėja Kalėdos

 Dalia ŽIBAITIENĖ

Visai arti
Tiek daug žvaigždžių
ir jos visai arti!
Išsigąsti.
Tarytum pasmerkti
ištirpti byrančiu šerkšnu…
Stovėkim išdidžiai,
juk aš ir tu
protingi sutverti, -
bet jos visai visai arti…
2013-03-18

Mintys pasiklysta Scan0607+
Ant žiemos paklodžių
gula tavo žvilgsnis,
juodą tamsą skrodžia,
vejas greitą mintį.

Ant baltų paklodžių
atminimai grįžta,
eilėmis sustoja,
mintys pasiklysta,
gulas neprašytos,
jų visai nenoriu,
renkasi ir lieka
ant šaltų paklodžių.
2013-10-29

Taip trapu
Geriu su tavimi arbatą,
geriu vėsą,
akių žvilgsnį,
plaukų kvapą, -
širdis prisipildo tylos…

Kas tada pakartos
bėgančio vakaro žingsnį,
tolstančio paukščio šešėlį,
žarą dangaus?

Taip trapu…
Ką priglaus
po savo sparnu
pasibaigus diena?
2013-06-22

Čerpių stogai
Raudonų čerpių stogai –
prieš akis ir gyvenimą,
atlaikė tirpstantį sniegą,
pritildė nerimą.
Lyg pastovumo lygmuo,
tarsi istorija
glaudžias po stogu tuo,
nuolat kartojama
pirmuoju vaiko verksmu,
šviesos žiburėliais pro langą…
Viską į delną imu
ir brėžiu didelį lanką
nuo vakar lig pabaigos
per dangų bėgantį dūmą, -
raudonos čerpės kartos
mažųjų šviesų didumą.
2013-05-13

Eini…
Eini į pilkumą
ir apsinuogina šaka,
suvirpa lapas vienišas palikęs,
dienas dėlioji į kreivas ir lygias,
kol perskrodžia padangę kometa,-

ir viskas pervirsta,
ir daros nesvarbu,
kieno šešėlis tau ant kelio guli,
akimirka, nušvietus žemės būvį,
mintis skraidina jau kitu kampu, -

į žiemą traukia,
o žiema – balta,
po jos ledu pavasarinės liūtys miega.
Nubarsčiusi baltutį sniegą,
prabėga Ta, o gal visai ne ta.
2013-11-20

Akimirka
Iš laiko glūdumos,
iš to chaoso
susikuria pasaulis,
paglosto
spinduliu ar vakaro vėsa,
skubėjimo pripildyta visa
padangė, debesys ir žemė.
Kodėl taip bėgame
ir kas tai lemia?
Pabandom atsigręžti
su nerimu atgal,
o gal –
tenai, už medžio,
už aukštos tvoros,
nelaimė tyko,
šį kartą mums pabėgt pavyko,
kai griuvo sniego lavina
ir juodą šokį suko mintys.
Gali dabar nusiraminti, -
mes tik akimirka, deja,
visatos nesuvokiamoj platybėj, -
į ten takai dar neišminti.
2013-03-13

Eskizai
Nenumaldomai dyla mėnulis,
eina į delčią
iš tokios šviesios pilnaties,
nuplaukia tviskėdamos žuvys,
naktis apsiverčia,
dar pasirąžo ir tęsia rūkus, -
į tolumą traukia
lėtai,
lyg pavargęs žmogus.

* * * *
Ko nesugraužia kandys,
tą suėda laikas,
dar prieš akis
dienų sudilę siūlai draikos,
virš debesų nuplaukia padrikai…
Vis kažko trokšti, sieki, -
juk esi toks paikas,
kad jau paskui,
kur buvęs nežinai.
2013-08-15

Audrius ŠIKŠNIUS

Nuogas
Juodalksnių būrelis,
Už arimų apsnigtų.
Žalio rūbo nei skiautelės,
Nei kitokių apdarų.
Erzina būrelį dūmas,
Kylantis padebesin.
Už arimų
Už arimų pirkios tūno
Ir ugnis juose kaitri.

***

Darykim darbus tylomis,
Geruosius – visiškai be žodžių.
Negirdi Viešpats ausimis,
Bet iš akių jie neprapuola.

***

Mažutėlius savo,
Dieve,
Saujoje pasilaikyk.
Išsibarsčius
Jiems po vieną,
Kas bažnyčia bestatys?

***

Snigo
Šiąnakt Žemaitijoj,
Metas kiemą nuvalyt.
Tėvas stebis:
- Tai pražydo,
Vyšnioj sniegenų šįryt!

***

Nebus
Šiemet sniego, nebus,
Nesidumliuoja dangus.
Šypteli tėvas:
- Antai, balčiausi
Šiais metais beržai.

***

Nusiimk kepurėlę,
Dievas bekepuris juk?
Pasikliauk Rūpintojėliu
– ne iš medžio jo širdis.

Birutė MORKEVIČIENĖ

Gal reikėtų lietaus?
Dulkes nuplautų.
Gal reikėtų sniego?
Būtų taip švaru aplinkui.
Gal reikėtų saulės?
Visi aplinkui sušiltų.
Reikia Kalėdų-
Visi laimingi būtų…
Džiaugsmu spindėtų akys.

***

Laikas neklausia
Žmogaus,
Eiti jam ar sustoti.
Suka ratus,
Veria metus –
Atneša viltis ir darbus.
Ir pamažu pamažu
Ateina Kalėdų metas,
Sustojam,
Apsižvalgom…
Kalėdos…

***

Dar  pabraidykime
Po sniegą,
Dar pabraidykim
Po balas,
Tegul pavargę
Mūsų kojos
Sau poilsį suras.

O akimis ieškokim
Saulės,
Ranka paglostykim
Vaikus –
Kalėdos – šventas laikas –
Už lango toks šviesus
Dangus.

***

Peržengsim dar vienų
Metų slenkstį…
Pažiūrėsim atgal.
Ramu ir tylu.
Žvakė baigia užgesti.
Kalėdos čia pat.

***

Kai visi susirinksim
Kalėdų šviesoj pakalbėt,
Ledo žvaigždės ant lango
Prieš rytą pradės žydėt.

Teresė LORENČIENĖ

Kalėdų metas
Ūmai sustoja žvaigždynų ratas
Naktis ilga, ilga, ilga
Vilkai tik staugia prieš mėnulį
Ir dreba stirna alkana.

Kalėdų metas ir laukimas…
Kada? Kada ilgės diena?
O pūgos staugia, šaltis spaudžia
Ir laukia atgaivos būtis visa.

Ir štai Kalėdos! Sujudimas!
Varpeliai aidi krūmuose.
Jau baigės baigėsi laukimas
Kalėdų šventė širdyje.

Pamoka
- Kas pasaulyje brangiausia?
Per Kalėdas tėtis klausia
Ir atsakom mes rimtai,
Kad duonelė ir namai.

Pabučiuok duonelę, vaike
Šitaip darbui dėkoti reikia
Nes duonelė – ji šventa,
Kaip Tėvynė ir mama.

Adventiniai pamąstymai
Gyvenimas trapus
Lyg paukščio skrydis
Klastingas…
Kai ištvinę vandenai
Susikerta ir skiriasi likimai
Ir begalybėn veda
Viliojantys nežinomi keliai.
Taip viskas paprasta…
Skriaudų jau neskaičiuojam…
Jau ilgesiu matuojam laiką
Dar širdies rauda…
Atrodo – nėr jau atbudimo
Ir liejas žodžiai
Virstantys malda.

Kalėdų maldelė
Prieš tūkstančius metų
Užmigęs…
Tu pavergei širdį visų
Tau savąją meilę
Tau savąją maldelę
Kas diena, Jėzuli, skiriu,

Uždegsiu žvakelę
Ant gyvojo medžio…
Šnibždėsiu:
- Tave aš myliu
Kai tu su manim,
Dievuli mielasis,
Aš viską, aš viską galiu.

Jūratė ŽULKUTĖ

KALĖDŲ NAKTIS
Taip ramu, taip tylu šiandien namuos,
Mano mintyse tiek daug paslapčių.
Tylomis kamputyje ašarą braukiu,
Džiaugsmo tyrą lašą saujoje turiu.

Ši naktis Kalėdų paversta sapnu,
Baltą pienių pūką paliečiu, tyliu.
Su giesme užmigus, greitai pabundu,
Šios nakties paleisti  niekaip negaliu.

Scan0602+ Scan0603+ Scan0598+ Scan0599+ Scan0609+ Scan0597+

Rimantės Bučiskaitės iliustracijos.
Rimantė  Bučinskaitė gimė 1991 m. lapkričio 14 d.  2010 m.  baigė Šilutės pirmąją gimnaziją. Šiuo metu studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete, mechanikos fakultete, spaudos inžineriją. Svajoja, rašo, piešia, kuria filmus, daug keliauja.