Paskutiniosios vienkiemių dienos

Audrius Šikšnius
Eilės iš naujos knygelės „Gyvenimo gyventojai“

I.
Tėvai,
Laikraštyje rašo,
Ateinie nauji laikai.
Nei obels,
Nei kito medžio,
Yiea plikai žali laukai.

II.
Keisti, tėveli,
Man jų norai.
Kažin, ar sveikos
Galvos jų?
Laukai gražu,
Bet kaip atrodys
Be vieškelių ir trobesių?

III.
Anądien
Pasakojo ant šventoriaus,
Net akmenis
Susirinkusią nuo laukų.
Tai juoko bus,
Kai pagalvoju -
Juk koks gyvenimas
Be akmenų?

IV.
Dėbtelėjo
Motina į tėvą:
-Nesikraustysiu iš čia.
Jeigu nori,
Eik sau vienas,
Man -
Ir šuns būdoj pirkia.

V.
Nuo slenksčio žiūrint
Juokas ima.
Tiek traktorių
Dėl mūsų obelų.
Per amžių amžius
Obuolys su duona sugyveno,
Dabar jie sako – susimuš.

VI.
Ką jiems reiškia
Šulinį prispjauti.
Poryt jie iš jo negers.
Atsisėdę pasirąžo
Ir važiuoja jo užverst.

VII.
Avilį, mat, atsidarė,
Sakė, norintys saldaus.
Bitės juos kitaip suprato,
Nebeprireikė medaus.

VIII.
Gyvulius išsiparduosim,
Paukštį pasipjaus vaikai,
Katę su šunim išeinant
Pasiimsim, kaip žinai.
Šalia krautuvės gyvenant,
Valkiosis, kas netingės.
Pelės be katės, ne pelės,
Parsivilks, kai panorės.

IX.
Šitą prūdą, bernužėli,
Ne su traktorium, beja,
Mano bočius rankom kasė,
Po darbų vis, vakare.
Kryžių, garbei jo pastatė
Ir aptvėrė tvorele.
Viešpats butelio neprašė,
Kad statytų jį ne čia.