Visi galėtų, o tik Švėkšna turi. Kas?

Jei nežinote – tai beveik pusės tūkstančio lapų storumo Švėkšnos mokyklos istorija. Ją parašė Petras Čeliauskas ilgametis mokytojas, dabar senjoras, kraštotyrininkas, išleidęs ir daug leidinių apie Švėkšną ir jos aplinką. Tai paskutinis jo leidinys – pavasarį pasirodžiusi knyga „Švėkšnos „Saulė“, skirta artėjančiam Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos šimtmečiui.

Saulius Sodonis

Švėkšniškiai visą laiką norėjo mokytis

Knyga2019 metais sukaks 100 metų, kai Švėkšnoje buvo atidaryta progimnazija. Ji duris atvėrė tuometinio Švėkšnos klebono prelato Juliaus Maciejausko rūpesčiu. Ir nors Švėkšnoje bei valsčiuje jau iki tol veikė ir pradinės mokyklos, tačiau knygos autorius pasirinko šią datą, nes tai būta jau aukštesnio – vidurinio išsilavinimo ugdymo pradžia.

Ir nors gimnazijos šimtmečio istorija ir sudaro knygos pagrindą, tačiau daug žinių apie Švėkšną turintis knygos autorius negalėjo palikti nuošalėje ir bent trumpai neaptarti iki tol veikusios švietimo sistemos. O jos pradžią, mokytojo P.Čeliausko žiniomis, reikėtų laikyti 1804 metus, kai čia buvo įsteigtos parapijinės mokyklos. Iš knygos pirmosios dalies, pavadintos „Mokyklos valdant svetimiems“ ir galima susidaryti vaizdą, kaip buvo organizuotas gyventojų mokymas Švėkšnos valsčiuje iki gimnazijos įsisteigimo 1919 metais.

Nors tai ir gerokai ankstyvesnis laikotarpis, nei paskutinis 100-metis, tačiau ir tie laikai, kada Lietuvą valdė Rusija, buvo organizuotas švietimas. Knygoje yra pateikta nemažai statistinių tai iliustruojančių duomenų. Nemažai vietos skirta ir Žemaitijos vyskupo Motiejaus Valančiaus paslapčia sukurtai švietimo sistemai. Atskirai knygoje aptariama ir slaptosios „daraktorių“ mokyklos. Taip pat skirimas dėmesys švietimo situacijai vokiečių okupacijos 1915- 1918 metais aptarti.

Nors nuo 1919 metų jau buvo vidurinio mokslo mokykla, tačiau 1918-1940 metais Švėkšnoje ugdymas vyko ir  valsčiaus pradinėse mokyklose. Tam skirtas atskiras skyrius. Ne vienas epizodas yra paremtas išlikusiais atsiminimais, fotografijomis. Daug statistinių duomenų. Čia taip pat aprašomas ir tai, ką tuo metu mokėsi tų mokyklų moksleiviai. O taip pat iš kokių vadovėlių jie sėmėsi žinių. Atskirai paminėti ir tose mokyklose dirbę mokytojai.

Švėkšnos progimnazija ir „Saulės“ gimnazija

Mokyklos istorija papasakota labai nuosekliai, nes beveik viską galima paremti dokumentais ar liudininkų atsiminimais. Daugelis dalykų iliustruoti tų laikų fotografijomis.

EndzelioLabai įdomi gimnazijos pradžia – jai pradžią kurtis davė mažaraštis siuvėjas iš Pempiškių kaimo Domininkas Endzelis. Po alinančio darbo Amerikoje užsidirbęs nemažai pinigų, jis grįžęs į Švėkšną ir įsigijo nemažą pastatą. Naudos iš jo nedaug teturėjęs. O prieš mirtį nusprendė jį perduoti švietimo reikalams, kad jame būtų įrengta amatų mokykla. Vėliau, 1918 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo nutarta pasinaudojus šiuo palikimu steigti Švėkšnoje progimnaziją. Visa tai nuodugniai aprašyta P.Čeliausko knygoje. Skaitantieji sužinos, kad jau minėtas prelatas J.Maciejauskas vyko į tik ką įkurtą Švietimo ministeriją, kaip jam pavyko įtikinti skirti lėšų mokytojų išlaikymui. Taip pat pasakojama, kaip vyko jų paieška ir pagaliau tai, kaip taip 1919 metų rugsėjo 22 dieną prasidėjo mokslo metai Švėkšnos progimnazijoje. Vėliau prelatas taip pat keletą kartų vyko į Ameriką rinkti pinigų, gimnazijos pastato statybai.

1925 metų gegužę kilęs ir daugybę pastatų (gimnazijos taip pat) gaisras Švėkšnoje buvo rimtas postūmis, pagreitinęs planuotą specialiai gimnazijai skirto pastato statybą. Visi darbai buvo baigti ir 1928 metų vasarą naujasis mūrinis gimnazijos pastatas buvo baigtas. Apie tai pasakojama pateikiant daugybę dokumentų bei iliustracijų, kad pasakojimą daro labai patrauklų ir vaizdų.

VinjeteToliau pasakojama, kas buvo naudojama pamokose, kokios buvo uniformos, kaip gimnazistai dalyvaudavo mišiose bažnyčioje. Nemažai dėmesio skiriama ir piniginiams mokyklos reikalams, nes oficialiai mokykla buvo laikoma privačia. Valstybė tuomet skyrė pinigų tik mokytojams išlaikyti ir tik esant klasėse tam tikram mokinių skaičiui. Pastatą bei visą kitą turėjo išsilaikyti pati gimnazijos bendruomenė. Tad gimnazistai (jų tėveliai) turėjo mokėti mokesčius. Dalis būdavo mokama į valstybės iždą ir tik vėliau „grįždavo“ mokytojų algomis. Kita mokesčių dalis buvo skirta šildymui, pastato priežiūrai ir kitiems ūkiniams dalykams.

1929_VydunasKnygoje aprašomi tarpukario Lietuvos laikų Švėkšnos gimnazijos veikla, kultūrinis, sportinis gyvenimas. Taip pat minimi ir svarbesni įvykiai. Vienas jų – Vydūno apsilankymas. Taip pat minimi ir žymesni tarpukario laikų gimnazijos auklėtiniai.

Sudėtingas Švėkšnos „saulės“ gimnazijos laikotarpis prasidėjo sovietams okupavus Lietuvą 1940 metais. Po to sekė vokiečių okupacija, o už jos vėl ilgas sovietinis laikotarpis. Į šią knygą taip pat pateko ir netiesiogiai su gimnazija (tuo metu pervadintą į Švėkšnos vidurinę mokyklą) susiję įvykiai. Pavyzdžiui pasakojama, kaip pačiam mokytojui P.Čeliauskui teko važiuoti į kolūkį ir skaityti paskaitą apie „šviesų rytojų“. Švėkšnos apylinkėse pokariu veikė ne vienas partizanų būrys. Tad neišvengiamai visa tai taip pat vienaip ar kitaip pateko į šią knygą.

Ši knyga yra vertinga ne tik istorine medžiaga, bet ir įvairia joje esančia statika. Autorius labai kruopščiai pateikė įvarius duomenis: kiek kuriais metais būta mokinių, kiek juos mokė mokytojų. Taip pat yra ir mokytojų sąrašai, pagal baigimo metus išrikiuoti visi buvę Švėkšnos vidurinės ar vėl atkurtos „Saulės“ gimnazijos mokiniai. Nemažai dėmesio skiriama mokyklos sporiniams pasiekimams. Visa tai kruopščiai surinko ir suregistravo knygos autorius.

Apibendrinant galima tik dar kartą grįžti prie mįslės pradžioje: visi gali, bet tik Švėkšna turi. Galima sutikti, kad istorinei mokyklos praeities daliai parašyti reika turėti medžiagos, sugebėjimų ir patirties. Tuo tarpu pasinaudojus archyvine medžiaga, kurios didžioji dalis saugoma mokyklose, galima turėti mokyklos metraštį. Tačiau bent jau kol kas neteko girdėti, kad kas nors būtų išleidęs tokį leidinį. Tad Švėkšna ir jos bendruomenė gali didžiuotis mokytoju senjoru P.Čeliausku, kad jis rinko, kaupė ir viską sudėliojęs parengė knygą „Švėkšnos „Saulė“.

Ši knyga išleista Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos šalpos fondo, rėmėjų bendrovių Pamario restauratorius bei Klaipėdos apdaila bei Saulys Fundation (tarpininkaujant Vaclovui Šauliu iš JAV) lėšomis. Ją galima įsigyti gimnazijoje bei Švėkšnos pašte.

Anspaudai-1-1

Anspaudai-1-2+2

Anspaudai-2