Lietuviškieji pamario vėtrungių potėpiai. III d.

Baigiame skelbti  klaipėdiškio praeities tyrinėtojo kraštotyrininko Egidijaus Bacevičiaus apžvalginį straipsnį apie Kuršių marių puošmenas – senąsias kurėnų laivų vėtrunges.

Egidijus BACEVIČIUS

Dailininkų įkvėpimo šaltinis

Atnaujinta arba lietuviškoji vėtrungių gaminimo tradicija įsitvirtino tik XX a. 6-tame deš., nors pradų ir akylesnio įsižiūrėjimo į šias laivelių gražmenas būta jau tarpukaryje– aptinkame nemažai nuorodų lietuviškoje spaudoje. Stebimos vėjarodės lietuviškojo įvardo paieškos. Neriją ir pamarį atradusiems dailininkams ir meno mėgėjams kurėnas su vėtrunge buvo tapęs kūrybos įkvėpimo šaltiniu. 1926–1928 m. Nidoje lankėsi Petras Kalpokas kartu su Olga Dubeneckiene-Kalpokiene. Išvykose į neriją sukurti darbai buvo parodyti dailės parodose. 1935 m. rugsėjo 22–30 d. Vytauto Didžiojo muziejuje Kaune įvykusi Mažosios Lietuvos paroda tapo paskata pažinti žmogaus veiklos dar mažai pakeistą pirmapradės gamtos kampelį, atrasti žvejų aplinką. Neriją lankė vasarą, kuomet žvejyba sustodavo ir vėtrungėmis išpuošdavo laivelius. Vėtrungės buvusios pačiame puošybos klestėjimo pakilime. Iš likusių atsiminimų ir paveikslų matyti, kad dailininkai lankydamiesi pajūryje tapė pajūrio gamtos motyvus bei kurėnus. Tokių darbų paliko Antanas Žmuidzinavičius, Adolfina Novickaitė–Gaučienė, Rimtas Kalpokas, Povilas Puzinas, Pranas Domšaitis ir kt. Vėtrunges nuotraukose 1936 m. įamžino Balys Buračas. To meto gausų Nidos ir Juodkrantės žvejų tautodailės pavyzdžių rinkinį surinko dailininkas, fotografas, kraštotyrininkas bei lietuviškojo ekslibriso pradininkas Gerardas Bagdonavičius.

Lietuviškosios vėtrungės kilmė

Kaip minėta, meistrams atsitraukus į Vokietiją, vėtrungių drožybos amatas kelis dešimtmečius puoselėtas išeivijoje, bet ten sunykus, naujam gyvenimui jį prikėlė Lietuvos dailininkai ir baldžiai. Pradžioje jų pažinimas ir atgaivinimas pamaryje sietas su muziejininkų ir dailininkų, atskirais atvejais tapusiais laivadirbiais, veikla. Nerijos istorikai ir besilankantys dailininkai susirūpino nerijos kultūros pažinimu ir medinio paveldo (kuršvalčių, krikštų, namų langų, pavėsinių ir stogų lėkių bei medinių padargų) išsaugojimu. Išliko dailininko Kazio Rimto Tarabildos 1975–1977 m. perpieštos vėtrungės ir Nidos senųjų kapinaičių krikštai. Vėtrunges piešė ir fotografavo Lietuvos dailės muziejaus darbuotojas Mečislovas Sakalauskas. Vėtrungių pjaustymo (gaminimo) atgaivinimas (lietuviškoji vėtrungių gaminimo tradicija) siejama su 1961 m. įkurta Lietuvos kraštotyrininkų draugija. 1966 m. rugsėjo 16 d. Nidos Evangelikų liuteronų bažnyčioje atidarytas Klaipėdos kraštotyros muziejaus Nidos etnografinis padalinys. Muziejaus skyriaus vedėjas Jonas Putrius spaudoje paskelbė žinių apie prieškario Nidos Nerijos muziejaus statybą ir gausius Kuršių nerijos gamtos ir gyventojų amatų ir buities rinkinius. 1963 m. muziejininkų prašymu žvejai senbuviai Mikelis Engelinas ir jo sūnus išdrožė keturias Nidos ženklo vėtrunges, pagamino du žvejų burinių laivelių modeliukus. Kuriamas Nidos gyvenvietės herbas (1968), muziejaus langai puošiami Broniaus Bružo vitražais su vėtrungių spalvinių lentelių atvaizdai. 1974 m. Neringos istorijos muziejus atkurtoje žvejo sodyboje įrengta XIX a. pabaigos – XX a. pradžios muziejinė žvejo buities paroda, kiemelyje pastatytos trys venterinės žvejų valtys su burėmis (1971). Netrukus jų stiebuose jau sukosi E. Jonušio atkurtos vėtrungės. Pakelėje iš Smiltynės į Juodkrantę pastatytas to paties tautodailininko „Vartai į Neringą“ (past. 1972, atnaujintas 2007 m.). Nuo šiol apie vėtrunges daugiau bylojama lietuvių nei vokiečių kalba. Visas amato puoselėjimas ir žinių sklaida persikelia į Lietuvos pamarį, sutelktas vietos dailininkų ir dailidžių galvose ir įkūnijami jų rankomis. Šį vėtrungių raidos tarpsnį ženklina vėtrungės įvardo tapsmas bendriniu terminu. Verta pastebėti daugelis amato žinių (spalvinės dermės, piešinys, panaudos būdai) perimti iš negausių spaudinių vokiečių kalba. Gaminamos suvenyrinės vėtrungės, kurių piešinys pagal „Vėdės knygos“ pavyzdžius. Tautodailininkams jos buvo tapusios pavyzdinėmis (etalonais), net įrašai vokiečių kalba nelietuvinti, o paliekami kokie buvę. Ženklesnių pokyčių atsirado po 2004 m., vėtrungės akivaizdžiai įgavo lietuviškų bruožų: atsiranda lietuviškų įrašų, vaizduojami šių dienų statiniai ir kitos įžymybės. Vėtrungės nustoja buvusios vien tik laivo stiebų vėjarodėmis – jos tapo krantinių bei vidaus erdvių puošmenomis, vaizduojamos ne tik nerijos ar tik marių aplinka.

Šių laikų vėtrungių gaminimo suklestėjimas

Naujosios vėtrungės atgaivinimo vyksme verta trumpai paminėti atskirus įvykius ir vardus. Prie ištakų stovėjęs muziejininkas Jonas Putrius ir Eduardas Jonušas. Kartu su pagalbininkais jie rinko vėtrungių atvaizdus. 1971 m. pagal 1936 m. P. Isenfelso atspausdintą atviruką atkurta „tikrų išmatavimų“ Rašpilio arba Nidos ženklo vėtrungė, ja papuoštas muziejus. Kita vėtrungė iškelta ant atnaujintos venterinės valties stiebo. Vėtrungės atkurtos pagal istorinius atvaizdus. E. Jonušis buvo surinkęs 37 vėtrungių piešinių rinkinį. 1975 m. kartu su fotografu Rimantu Dichavičiumi puoselėjo sumanymą parengti vėtrungių ir pamario vaizdų albumą „Nerijos vėtrungės“. Viršelį planuota papuošti Algimanto Švažo grafikos darbu „Kurėnas“. Įvadinio straipsnio autorius buvo numatytas etnografas, Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos pirmininkas Antanas Stravinskas, deja, straipsnis paskelbtas tik 1988 m. Pagal išlikusį rinkinį 2013 m. išleistas leidinys „Kuršių nerijos kurėnų vėtrungės“ (Jonušienė ir kt., 2013). Sugretinus žinomus vėtrungių vaizdus su paskelbtomis leidinyje, aptiktos tik trys kol kas nenustatytos priešinio kilmės vėtrungės, likusios buvo perpieštos pagal H. Vėdės knygą, O. Dubeneckienės-Kalpokienės, R. Kalpoko ir Judo Mešio akvareles bei XX a. pradžios atvirukus.

Atsivėrus sienoms atsigavo turizmas Neringoje. Vėtrungių gaminimas tampa verslo šaka jomis puošiamos viešos erdvės ir sodybos. 1993 m. Žvejo etnografinėje sodyboje Nidoje buvo išstatytos atkurtos Nidos ženklo vėtrungių sodas. 1998 m. pagal architektų Ričardo (1958) ir Rolandos (sesuo) Krištapavičių atnaujintos pamario krantinės dangos paviršiuje trinkelėmis išklojo nerijos ženklus ir išstatė tikras vėtrunges. 2001 m. Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulinio gamtos ir kultūros vertybių paveldo sąrašą ir kitais metais pradėtas įgyvendinti projektas „Vėtrungė sugrįžta“. Ženklų darbą atliko Vilniaus dailės akademijos Taikomosios dailės ir dizaino katedros dėstytojas, dailininkas Albertas Krajinskas. Išvykose po istorinius Rytprūsius (Kaliningrado sritis) ir Kuršių neriją (1978–1981 m.) surinko medžiagos Kuršių marių senajai tautodailei ir vėtrungėms pažinti, apibendrino Mažosios Lietuvos amatų ir tautodailės žemėlapį (1985). 1995 m. lankėsi Vokietijoje, pristatė savo parodą, lankėsi Elingene, kur saugomas H. Vėdės vėtrungių tyrimų palikimas, bendravo su H. Vėdės sūnumi Konradu. Kartu su Jūrate Bučmyte tapytus pamario vaizdus, laivelius ir vėtrunges (1981-2015) pristatė daugelyje parodų. 2005 m. pagal projektą „Pajūriais pamariais“ skaitė paskaitą apie vėtrunges, jų kilmę, gaminimo ypatumus, tikrą ir menamą ženklų skaitymą. Įdomūs ir saviti Ievos (Eva) Labutytės-Vanagienės  (1938–2003) vėtrungių ir Mažosios Lietuvos sąsajų paieškos grafikoje. Vėtrungių tradicijos atgaivinimu užsiėmė verslininkai Daiva ir Remigijus Žadeikiai. Nuo 1998 m. veikia „Juodkrantės vėtrungių galerija“. Kartu su A. Krajinsku išleido pažintinę knygelę „Kuhrenkahnwimpel“ (2002), parengta pagal H. Vėdės knygą (1965), leidinyje panaudoti dailininko piešiniai ir archyvinės nuotraukos. 2004 m. renginio „Kultūrinės kelionės: Kuršių marių vėtrungės“ metu krantinės pievoje vyko vėtrungių „sodinimas“. 2005 m. – virsmo metai. 2005–2007 m. kelio atkarpoje nuo Kopgalio žvejo sodybos per Juodkrantę iki Nidos buvo išstatyta 60 natūralaus dydžio vėtrungių, surengti pažintiniai seminarai apie kurėnus ir vėtrunges. 2015 m. paroda “Tai mūsų turtas“ skirta narystės UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąraše sukakčiai pažymėti. Jaunesnės kartos meistras Vaidas Bliūdžius ir p. Virginija. Dailidės amato veiklą pradėjo dirbdamas Lietuvos jūrų muziejaus darbuotoju. Dalyvavo atstatant kurėną Süd–1. Vėliau verslą plėtojo savo tėvelio ir senelio medienos apdirbimo dirbtuvėse. Dirba suvenyrines vėtrunges, statė kuršvaltes, jo rankos atnaujino ar naujai perstatė nerijai ir visam pamariui būdingus medinius gyvenamuosius bei ūkinius pastatus. 2009 m. šešiasdešimt jo pagamintų suvenyrinių vėtrungių iškabinta Jurgio Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje Maskvoje. 2008 m. ir 2009 m. Nidoje, Juodkrantėje, Rusnėje ir Kopgalyje rengė kultūros paveldo amatų mokyklėles. Atnaujino Nidos etnografinių kapinaičių krikštus ir kryžius (2013). Taip pačiais metais Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Lietuvos delegacija vyko į Vatikaną ir Popiežiui Pranciškui padovanojo meistro gamintą vėtrungę su Lietuvos katalikų tikėjimui svarbiausiomis šventovėmis: Kryžių kalnu, Vilniaus arkikatedra ir Šv. Onos bažnyčia. Vietoje kaimelio ženklo buvo Lietuvos trispalvė.

Vėtrungių atgaivinimas pamaryje siejamas su Nemuno žemupio medinių laivelių statybos verslu. Nuo 2002 m. garbaus pamario kraštiečio E. V. Berbomo gyvenimas ir kultūrinė veikla, atminimo puoselėjimas yra viena iš pagrindinių Kintų Vydūno kultūros centro veiklos krypčių. Primenamas bandymas įdiegti laivų ženklinimą, ir pagal ženklus sukurtos pamario kranto gyvenviečių vėliavos. 2011 m. vidurvasarį priešais Kintų Evangelikų liuteronų bažnyčią įrengta Kintų mstl. ženklo vėtrungių alėja. 2013–2015 m. Šilutės rajono kultūrininkai įgyvendino projektą „Vėtrungių kelias“. 2013 m. spalio 10 d. įvyko konferencija „Vėtrungių ištakos, istorija, kultūrinis paveldas ir meninė reikšmė šiandienai“. 2014-aisdiais metais Etnokultūros globos tarybos prie LR Seimo išskyrė Mažosios Lietuvos regioną, tais pačiais metais Klaipėdoje paskelbti „Vėtrungių metai“. Ta proga vyko daug atmintinų renginių. 85-osios Jūros šventės metu uostamiesčio Šiaurinio rago krantinę puošė Vėtrungių savivaldybių alėja (Klaipėdos, Neringos ir Šilutės), sukurtas Rambyną–Šilutę–Klaipėdą jungiantis Mažosios Lietuvos kultūros pažinimo kelias. Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko tarptautinis ekslibriso konkursas „Kuršių marių vėtrungė – praėjusių amžių „Feisbukas“. 43 dailininkai iš 19 šalių pristatė 117 ekslibrisų, vaizduojančių pamario kultūrai svarbius ženklus, asmenybes ir įvykius. Birželio–rugpjūčio mėn. paroda pervežta ir rodyta Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje. 2015 m. birželio 26 d. Šilutės uostelyje įvyko pamario menininkų renginys „Vėtrungės gimtadienis“.

Plazdančios kurėnų vėtrungės primena jų kūrėjus ir atsiradimo ištakas, mena krašto gamtonaudos praeitį ir būdus jai gerinti. Daugiakultūrinėje Vokietijos rytinių žemių (Rytprūsių) erdvėje sukurta, sėkmingai perimta ir plėtojama lietuviškame pamaryje. Jų gamyba ir žinių sklaida turtina šiandienos pamario kultūrinį gyvenimą, skatina domėtis krašto istorija ir laivininkų kultūra.