Plaškių evangelikų – liuteronų bažnyčia

Plaškių bažnytinės bendruomenės įkūrimas

(ištrauka iš naujosios knygos)

Iki maldos namų pastatymo, Plaškių ir aplinkinių kaimų gyventojai melstis vykdavo į Tilžę arba Kaukėnus. Plaškiai priklausė Kaukėnų bažnytinei  parapijai. Kaimo tikintiesiems buvo sunku  nuvykti į Kaukėnų bažnyčią – reikėjo plaukti Gėgės upe iki Rusnės ir persikelti į kitą Rusnės upės krantą, be to, dar tolokai keliauti iki Kaukėnų. Plaškiai tuo laiku jau buvo svarbi ir tankiai apgyvendinta vietovė. Todėl Plaškiuose buvo pasirinkta įkurti naują parapiją.

1695 m., atskyrus Kaukėnų parapijos šiaurinę dalį iki Rusnės upės, įkurta nauja Plaškių parapija. Ji priskirta Tilžės bažnytinei apskričiai. Parapiją sudarė apie 40 kaimų ir dvarų.

1695 m. pradėti statyti pirmieji maldos namai. Statyba buvo baigta ir bažnyčios pastatas pašventintas 1697 m. Smuklės Rusnėje savininkai  Erdmann ir Anna Person bažnyčiai dovanojo  sidabrinę taurę.

1696 m. pirmuoju naujos parapijos kunigu buvo paskirtas kantorius iš Tilžės Johanas Danielius Reimann.  Jis rūpinosi naujų maldos namų statyba.

1697 m. kunigu paskiriamas kariuomenės kapelionas Johanas Ludovici. Čia jis kunigavo 7 metus. Prie bažnyčių būdavo priskiriami keturi ūkininkai, kurie paeiliui eidavo bažnytines patobelio pareigas.

1704 m. į Plaškius iš Kaukėnų buvo atkeltas diakonas Martinas Forstenau. 1709–1711 m. maro metu mirė daug parapijos gyventojų.

1711–1724 m. Plaškiuose kunigavo Jakobas Sartorius.

1724–1726 m. kunigavo Freidrich Rosenberg. Jis buvo gimęs Plaškiuose.

1725–1759 m. kunigavo  Wilhelm Mertins. Jis buvo kilęs iš  Įsruties.  1735 m. į bažnyčios pastatą pataikė žaibo iškrova ir bažnyčia sudegė. Valdžios įsakymu iš Kaukėnų į Plaškius perkelta antrojo kunigo sodyba su visais pastatais.

Antroji plaškių bažnyčia

1736 m. ant Gėgės upės kranto, ant aukštos kalvelės iš netašytų lauko akmenų buvo sumūryta nauja bebokštė bažnyčia. Ji buvo 11 m. pločio ir 22 m. ilgio. Šalia bažnyčios pastatytas medinis varpinės bokštas. Parapijiečiai džiaugėsi gražiai įrengtu altoriumi, dailininkų pieštais paveikslais. Po 14-os metų išryškėjo statybos klaidos – bažnyčios pastatas tapo avarinis. Patys parapijiečiai nepajėgė atlikti remonto, todėl 1749 m., gavus Karališkąjį nurodymą, remonto darbams buvo skirta 80 talerių ir 45 grašiai.

1745 m. iš Katyčių į Plaškius atvyko jaunas kunigas – precentorius  Kristijonas Lovynas. Jis buvo baigęs Karaliaučiaus universitete teologijos mokslus. Dirbdamas Plaškiuose rinko tautosaką ir vietinių gyventojų kalboje vartojamus žodžius. K. Lovynas iš vokiečių į lietuvių kalbą vertė bažnytinę literatūrą, parašė ir išleido giesminėlį savo parapijos reikalams.

Septynių metų karo metu Rytų Prūsiją užėmus Rusijos kariuomenei, nukentėjo ir Plaškių bažnyčia – ją teko remontuoti.

1759–1799 metais Plaškiuose kunigavo Georgas Fritz. 1779–1782 m. precentoriumi buvo ir mokytojavo Kristijonas Dovydas Vitichas (Christian David Witich).

1799–1839 metais Plaškių parapijos kunigas buvo Jurgis Masalskis. Prieš tai jis 3 metus dirbo Kalniškiuose ir 9 metus Verdainėje. Plaškiuose jis kunigavo net 40 metų. Palaidotas Plaškių bažnyčioje priešais altorių po grindimis padarytoje kriptoje. Palaidojimo vietoje, grindyse buvo juodo marmuro lentelė su kunigo vardu ir pavarde.

1840–1857 m. kunigavo J.L.Fleischman. Paskutiniais kunigavimo metais kunigas vaikščiojo su ramentais.

1858–1860 m. – Ludwig Johannisson, 1860–1867 m. – Rudolf Hermann Gross, gimęs 1804 m.  Seirijuose, Apskrities  chirurgo Rusnėje sūnus. 1861 m. pasviro ir nugriautas ant vakarinio frontono buvęs bokštelis, jo vietoje įrengtas metalinis kryžius.

1867–1884 m. kunigavo Abraham Friedrich Oton Hitzigrath. Kaltiniame kryžiuje bažnyčios kapinėse jis vadinamas Ro  bert Hitzigrat. 1884 – 1886 m. kunigavo Gustavas Oto Viktoras Šulcas (Schulz). 1887–1891 m. kunigavo  Rudolfas Denukaitis (Rudolf Dennukat, būsimasis superintendentas).

Trečioji Plaškių bažnyčia

1888 m. sausio 26 d. Plaškių apylinkės bendruomenė, nusprendusi pastatyti naują bažnyčios pastatą, pradėjo rinkti pinigus. 1892 m. Plaškių bažnyčios kunigu paskirtas Augustas Jusas (August Jussas). Prieš tai jis mokytojavo ir dirbo kunigu Nidoje, vėliau Klaipėdoje  ir Kretingalėje. 1897 m.  spalio31 d. senojoje Plaškių bažnyčioje vyko paskutinės pamaldos, o kitą dieną bažnyčia pradėta griauti. Statybos darbai truko tris metus. Pamatai išmūryti, naudojant senos bažnyčios akmenis. Raudonos plytos buvo gabenamos laivais Gėgės upe.

Vyriausybė pasiūlė du naujos bažnyčios projektus. Pagal vieną iš jų bažnyčios statyba turėjo kainuoti 130 tūkstančių markių, o pagal antrąjį – 115 tūkstančių markių. Tačiau Plaškių apylinkė tokių lėšų neturėjo ir projektų teko atsisakyti. Vyriausybės statybos valdybos viršininkas Šabė iš Tilžės 1892 m. gegužės 12 d. pateikė naują projektą, pagal kurį bažnyčios statyba kainuotų 82 400 M. Varpams ir vargonams įsigyti buvo skirta 7 900 markių. Bokšto kryžių ir durų apkaustus nukalė vietinis kalvis Canderis. Varpus liejo Koleris iš Berlyno, vargonus gamino Terletzki iš Elbingo.

Plaškių bažnyčia – romaniško stiliaus statinys. Bokštas beveik 50 metrų aukščio. Kryžius – 3 metrai. Įėjimas į bažnyčią per bokštą. Bažnyčios pastatas orientuotas rytų–vakarų kryptimi. Jo rytiniame gale įrengtas altorius. Pietrytiniame bažnyčios gale yra  priestatas kunigams ir aptarnaujančiam personalui. Šiaurės vakarų kampe – priestatas  pagalbinės patalpos inventoriui. Bažnyčios  pietiniame pamate yra įmūrytas reperis. Skritulio formos liejinyje yra užrašas : „64 / 4296“.

Bažnyčios teritorija buvo aptverta medine tvora – tik stulpeliai buvo mūryti raudonomis plytomis. Įėjimą puošė gražūs metaliniai vartai. Vartus laikantys stulpai buvo mūryti raudonomis plytomis, viršuje keturkampės piramidės stogelis. Stulpelio plotis – 2,5 plytos.

Altorius aukštas su krucifiksu, kurio antroje pusėje užrašas: „Dowana nu Grytos Tarrutenes iß Plaschkiu 1828“.

Bažnyčios vidų puošė aštuoni šviestuvai, nuleisti nuo trapecijos formos lubų. Palei sienas – talpūs kūrai (balkonai). Bažnyčia garsėjo galingais vargonais ir varpais. Vienas varpas – su 1899 m. data. Varpai svėrė: 18 centnerių (600 kg) ir 10 centnerių (500 kg). Ant mažojo išlietas užrašas: „Ein’ feste Burg ist unser Got“. Jie skambėjo: „Plaučiai bei kepenos, plaučiai bei kepenos…“

Naująją Plaškių bažnyčią 1900 m. liepos 3 d. pašventino kunigas Augustas  Jusas. Plaškių bažnyčios statybai dideles pinigų sumas aukojo: kunigas A. Jusas,  Tarutis, Giorkė, Listeris, Trutsmuntas,  Plaušinis, Engelkė, Aušra, Čyrulys, Juozupaitis, Prugsmantas, Hegelis,

M.Jakštas, Štolcka, Kleinas, Krygeris, Kairys, Gilcas, Pietaraitis, F.Fransas, F.Heleris, Gibins ir kiti.

1911–1921 m.  Plaškiuose kunigavo Moritz Scheduikat.

Baznycia_001+