Šilutės apskrities teritorinio administracinio vieneto valdymas 1944–1950 metais. IV dalis

Prieš kurį laiką skelbėme pokario istorijos tyrinėtojo Rubeno Bukavicko medžiagą apie įvykius pokaryje Klaipėdos krašte. Konkrečiai – Šilutės bei gretimose apskrityse. Šiuos tekstus R. Bukavickas rengia remdamasis Lietuvos archyvuose esančia istorine medžiaga, todėl jo pasakojimas paremtas dokumentais bei kitokia ten rasta vaizdine medžiaga.

Rengiant straipsnį publikacijai, autorius vis suranda naujų faktų, kurie papildo jau parengtą pasakojimą. Dėl to R. Bukavickas gali pasiūlyti daugybės įvykių papildymus bei patikslinimus. Šis skelbiamas darbas – vienas paskutiniųjų sulaukęs papildymų bei korekcijos.  

Pateikiame pasakojimą apie valdžios organų formavimą Klaipėdos krašte, kuris turėjo kitokį statusą nei nuo vokiškųjų fašistų „išvaduota“ Lietuva. Taip pat sužinosite ir apie senuosius bei naujuosius gyventojus, kurie gyveno kurį laiką neapibrėžtame krašte.  

Rubenas BUKAVICKAS

Vietinės valdžios organai Šilutės apskrityje, kaip ir visame istoriniame Klaipėdos krašte, buvo sudaromi ir veikė pagal Lietuvos SSR Konstitucijoje aprašytą schemą bei pabrėžiant, kad jie sudaromi iš vokiečių okupacijos „išvaduotame“ krašte.

Straipsnyje siekiama atskleisti, kaip vietinės valdžios organų sudarymas ir jų padėtis istoriniame Klaipėdos krašte atsispindėjo Lietuvos SSR įstatymuose bei teisės aktuose, apibūdinti vietinės valdžios organų ir istorinio Klaipėdos krašto padėtį Lietuvos SSR sudėtyje. Taip pat atskleisti galimus veiksnius, lėmusius istorinio Klaipėdos krašto padėtį Lietuvos SSR sudėtyje 1945–1950 m.

Krašto valdžios kūrimas – analogiškas LTSR

Naujų vietinės valdžios organų Šilutės apskrityje sudarymo tvarką nustatė 1945 m. sausio 26 d. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo (toliau – AT Prezidiumas) įsakas „Dėl sudarymo vietinių valdžios organų Lietuvos TSR apskrityse, miestuose, valsčiuose, miesteliuose ir apylinkėse“. Šis įsakas pakartojo analogišką 1940 m. lapkričio 12 d. įsaką. Tai reiškė, kad vietinės valdžios organai Šilutės apskrityje buvo sudaromi lygiai tokia pat tvarka kaip jie buvo sudaromi Lietuvos SSR 1940–1941 m.

Pagal šią tvarką, „iki vietinių darbo žmonių deputatų Tarybų išrinkimo [...]“, vietinės Valstybinės valdžios organus Šilutės apskrityje sudarė apskrities, apskrities pavaldumo miestų (Šilutės ir Rusnės), valsčių, miestelių bei apylinkių vykdomieji komitetai (toliau – VK). Apskrities, miestų, valsčių ir miestelių VK sudėtį sudarė trijų asmenų prezidiumas (pirmininkas, pavaduotojas ir sekretorius) bei nuo 2 iki 6 vykdomojo komiteto narių. Apylinkių VK sudarė tik pirmininkas ir sekretorius – kitų komiteto narių nebuvo.

Apskrities VK darbui vadovavo, jį tikrino ir kontroliavo Lietuvos SSR Liaudies Komisarų Taryba (toliau – LKT). Ji teikė Lietuvos SSR AT Prezidiumui tvirtinti apskrities VK sudėtis. Taip pat LKT skyrė apskrities ir respublikinės priklausomybės miestų VK skyrių vedėjus. Apskrities VK buvo įgaliotas parinkti ir tvirtinti tik žemesnės grandies, t. y. apskrities pavaldumo miestų, valsčių, miestelių bei apylinkių VK sudėtis.

Nors vietinės valdžios organai Šilutės apskrityje buvo pavaldūs LKT, tačiau jie buvo priklausomi nuo Lietuvos SSR KP (b) CK Biuro. Veikdamas per apskrities ir valsčių partijos komitetus, LKP (b) CK Biuras diktavo ir kontroliavo visą VK veiklą. Neturėdami savarankiškos vykdomosios valdžios galių VK atliko tik operatyvaus vadovavimo, LKT ir LKP (b) CK Biuro nutarimų įgyvendinimo bei  jų vykdymo kontrolės funkcijas.

Tokia vietinio valdymo organų struktūra Šilutės apskrityje pradėta kurti 1945 m. vasario mėn. pradžioje ir iš esmės baigta tik 1947 m. pabaigoje. Formaliai, pagal Lietuvos SSR įstatymus vietinės valdžios organai įteisinti tik 1948 m. Teisiniu pagrindu, legitimuojant valdžios veiklą Šilutės apskrityje, tapo 1948 m. sausio 18 d. rinkimai į apskrities, miestų, valsčių ir apylinkių darbo žmonių deputatų Tarybas.

Neteisėta „teisėta“ valdžia

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos SSR AT Prezidiumo įsako priėmimo dieną (1945 m. sausio 26 d.) istorinis Klaipėdos kraštas, į kurio sudėtį įėjo Šilutės apskritis, nepriklausė Lietuvos SSR, nes pagal kitą tos pačios dienos AT Prezidiumo įsaką „Dėl Lietuvos TSR Konstitucijos išleidimo ir Konstitucijos redakcinių pakeitimų“, kuriame buvo apibrėžta Lietuvos SSR teritorinė sudėtis, šios teritorijos Lietuvos SSR sudėtyje nebuvo. Taip buvus parodo įvairūs kiti to meto dokumentai. Viename iš jų, 1944 m. rugpjūčio 5 d. SSRS LKT nutarime Nr. 15931-p, buvo patvirtinti Lietuvos SSR apskričių, miestų ir valsčių vadovaujančių tarybinių darbuotojų etatai, numatytas jų atlyginimo dydis. Lietuvos SSR (be Klaipėdos krašto) buvo nustatytas 5 000 etatų limitas, kuris, beje, išliko nepakitęs iki 1945 m. rugsėjo mėn. Klaipėdos kraštas taip pat nebuvo minimas ir vėlesniame (1944 m. lapkričio 30 d.) SSRS Valstybinės etatų komisijos prie SSRS LKT nutarime dėl Lietuvos SSR apskričių ir miestų VK etatų skaičiaus patvirtinimo.

Dėl tos pačios priežasties istorinis Klaipėdos kraštas nebuvo laikomas Lietuvos SSR teritorijos dalimi, kai dalis Lietuvos teritorijos dar buvo užimta vokiečių. Štai 1944 m. spalio 4 d. Lietuvos SSR Valstybinės plano komisijos prie LKT rašte „[...] dėl centrinių įstaigų ir miestų bei apskričių vykdomųjų komitetų uždarbio mokos fondo sudarymo [...]“ buvo pažymėta, iki šios dienos 25 % Lietuvos SSR priklausančios dirbamos žemės yra „[...] už fronto [...]“,t. y. dar buvo okupuotos vokiečių. Tačiau istorinio Klaipėdos krašto žemės į šį procentą nebuvo įskaičiuotos. Tokios teritorinės ribos buvo pažymėtos 1944 m. spalio mėn. Vyriausiosios geodezijos ir kartografijos valdybos prie SSRS LKT parengtame pirmajame Lietuvos SSR žemėlapio projekte. Suprantama, kodėl istorinis Klaipėdos kraštas nebuvo įtrauktas ir į 1944 m. spalio 12 d. sudarytą planą Lietuvos SSR „[...] liaudies ūkiui atkurti“.

Istorinis Klaipėdos kraštas netapo teisėta (de jure) Lietuvos SSR teritorine dalimi jį „išvadavus“ Raudonajai Armijai. Tai patvirtina 1945 m. gegužės 31 d. Lietuvos SSR AT Prezidiumo įsakas „Dėl Lietuvos TSR Konstitucijos (Pagrindinio įstatymo) 14, 45 ir 48 straipsnių papildymo ir pakeitimo“, kuriame įtvirtinta nepakitusi Lietuvos SSR teritorinė sudėtis. Visa tai suponuoja teiginį, kad vietinės valdžios organų steigimas istoriniame Klaipėdos krašte nebuvo teisėtas, o jų veikla legali.

Modelis – Lietuvos TSR  

Nepaisant to, vietinės valdžios organų steigimas istoriniame Klaipėdos krašte buvo įformintas Lietuvos SSR įstatymais, tačiau nesilaikant jų steigimo procedūrų. Iki 1946 m. pradžios, priešingai Lietuvos SSR Konstitucijoje ir aukščiau minėtame 1945 m. sausio 26 d. AT Prezidiumo įsake įtvirtintoms nuostatoms, Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių apskričių VK bei Klaipėdos miesto VK sudėtis tvirtino ne AT Prezidiumas, o jų steigimą inicijavusi LKT. Pavyzdžiui, LKT patenkino Klaipėdos miesto VK 1945 m. gegužės 3 d. prašymą dėl miesto VK tarybos patvirtinimo.

Pažeidimu taip pat galima laikyti miestų VK sudarymo tvarką, pagal kurią komitetai buvo sudaromi nesant patvirtintų etatų. Tokie, valstybinėje nomenklatūroje neegzistuojantys, VK veikė ir buvo tvirtinami. Štai, pavyzdžiui, 1945 m. balandžio mėn. sudarytas Šilutės miesto VK (pirmasis VK pirmininkas S. Keršys). Komitetą sudarė Šilutės apskrities VK, nors nesant patvirtintos miesto klasifikacijos, to daryti nebuvo galima. 1945 m. birželio mėn. 8 d. LKP (b) CK Biuro nutarimu Šilutės miestas buvo priskirtas prie apskrities pavaldumo miestų, tačiau miesto statusas Šilutei patvirtintas tik 1946 m. pradžioje. Todėl pirmoji miesto VK sudėtis buvo patvirtinta 1946 m. balandžio 23 d. (tvirtino Šilutės apskrities VK), o Valstybinė etatų komisija patvirtino komiteto etatus tik 1947 m. balandžio mėn. Viena iš priežasčių, lėmusių neapibrėžtą Šilutės miesto VK padėtį, buvo per mažas gyventojų skaičius. 1945 m. birželio 13 d. Šilutės mieste buvo 1 143, o 1946 m. gegužės 10 d. – 2 836 gyventojai. Dėl itin mažo gyventojų skaičiaus iki 1948 m. nebuvo sudarytas Rusnės miesto VK, nors Rusnė turėjo tokį patį miesto statusą, kokį turėjo Šilutė. Neįtikėtina, bet Rusnės mieste 1946 m. gegužės 10 d. gyveno tik 136, o 1947 m. spalio 18 d. – 500 gyventojų. Analogiška eiga vyko ir kitų – Pagėgių, Priekulės, Smalininkų – miestų VK steigimas. Priekulės miesto VK buvo sudarytas 1945 m. birželio mėn. (pirmasis VK pirmininkas Adolfas Merfeldas). 1945 m. lapkričio 9 d. Priekulėje gyveno 300, o 1946 m. kovo mėn. – 500 gyventojų. Pagėgių miesto VK buvo sudarytas 1945 m. rugpjūčio mėn. (pirmasis VK pirmininkas Juronis). 1945 m. liepos 9 d. Pagėgiuose gyveno 252, 1946 m. kovo 1 d. – 500, o 1947 m. lapkričio mėn. – 1 537 gyventojai. Tiek Priekulės, tiek Pagėgių miestų VK etatai nebuvo patvirtinti iki 1947 m. balandžio mėn.

Gyventojų trūkumo problemos

Sumaištį sudarant vietinės valdžios organus ir teisinę jų padėtį atskleidžia valsčių ir apylinkių VK pirmininkų skyrimo tvarka 1945 m., kurią lėmė objektyvi priežastis – gyventojų trūkumas. Po 1944 m. rugpjūčio 1–3 d. ir spalio 6–20 d. vykdytos priverstinės vietos gyventojų evakuacijos, 1945 m. balandžio 20 d. duomenimis, istoriniame Klaipėdos krašte buvo likę 1 415 apgyvendintų ūkių arba apie 6 500 gyventojų. Nesant kitų gyventojų, 1945 m. vasario–balandžio mėn., valsčių ir apylinkių pirmininkais daugiausia buvo skiriami vietos gyventojai. Pavyzdžiui, 1945 m. gegužės mėn. Šilutės apskrityje penkiems iš dešimties valsčių vadovavo vietos gyventojai. Tai buvo: Augustas Dinius – Pašyšių, Jurgis Kirlikas – Ramučių, Juozas Skripkauskas – Rusnės, Jurgis Liepa – Rūdynų ir Vasilijus Nikolajevas – Vyžių valsčiuje.