Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2007 sausio 16 d. Nr. 1 (24)

 


Pradžia Kalbos kertelė Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 
 

Padėkos diena muziejuje

 
 

 

 
 

Jau ne pirmi metai, kaip minėdami Klaipėdos krašto dieną - sausio 15-ąją - Šilutės muziejininkai dėkoja visiems savo draugams, kurie prisidėjo prie muziejaus eksponatų gausinimo.

Šį kartą viskas buvo kiek anksčiau - šeštadienį, sausio 13-ąją. Tačiau tai nesutrukdė muziejinės nuotaikos, kuri tvyrojo Šilutės muziejaus Liaudies buities muziejaus fonduose. Tai nėra išimtis, kada muziejininkai įleidžia į fondus. Viskas priklauso nuo Šilutės muziejaus sąlygų. Muziejaus patalpos jau seniai tapo per ankštos čia sukauptiems eksponatams. O jų - net 57 104 įvairūs praeitį menantys daiktai. Dėl patalpų stygiaus muziejininkai ieško įvairių išeičių. Viena jų - priimti lankytojus fonduose, kuriuose saugomi praeitį menantys daiktai.

Padėkos šventė prasidėjo Rusnės "Salos" dramos kolektyvo pasirodymu, kuris suvaidino aktualią komediją apie darbo ieškantį bedarbį. Čia muziejuje, tarp eksponatų, vaidintojai išties labai jaukiai, tik gal kiek neįprastai sau, vaidino. Šis Virginijos Svitkinienės režisuotas spektaklis priminė klojimo teatrą ir jo vaidintojus - buvo labai smagu žiūrėti.

Vėliau Šilutės muziejaus vyr. fondų saugotoja Jūratė Pancerova papasakojo apie muziejų, čia esančius eksponatus. Daugiausia dėmesio ji skyrė praėjusiais metais muziejų papildžiusiems eksponatams. O jų ne taip jau mažai - 147. Trys iš jų buvo nupirkti iš privačių asmenų ar įmonių. 102 eksponatai papildė pagrindinį muziejaus fondą. O tai reiškia, kad jų vertė yra didelė ir ateityje jie galės atskleisti kurį nors buvusio gyvenimo epizodą. Likę yra mažiau vertingi arba jau kartojasi.

Vyriausioji fondų saugotoja J.Pancerova papasakojo ir parodė, koks kiekvieno eksponato kelias į muziejų. Labai svarbu yra žinoti būsimo eksponato kelią iki muziejaus - kur buvo iki tol, jei rastas - kaip ir kokiomis aplinkybėmis. Visa tai labai gerai būtų užrašyti ir perduoti istorikams. Gaila, bet dauguma atidavusiųjų eksponatus mažai galėjo apie juos papasakot arba tiesiog nenorėjo pasakoti.

J.Pancerova parodė daugumą jų. Susirinkusieji išties pamatė unikalių eksponatų: buvo čia ir miestiečio buitį iliustruojantis klozeto šepečio dėklas, metalinis kojos protezas, mažyčiai vaikiški batukai bei marškinėliai. Muziejininkai džiaugiasi, kad žmonės supranta daiktų svarbą: į muziejų pakliuvo vienas pirmųjų Vydūno gimnazijos kompiuterių, pirmasis direktoriaus mobilusis telefonas, kuris šiandien išties gali juoką kelti. Taip pasirodė, kad ir labai netolima praeitis yra jau istorija. Muziejininkai džiaugėsi ir gautu sovietiniu pasu, kuris jau taip pat retenybė. Visa tai galėjo atsidurti sąvartyne, bet Sodros darbuotojai pagalvojo ir atnešė į muziejų. Po kelerių metų tai bus išties retenybė. Ypač retą knygą dovanojo Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotojai. Nemažai įdomios ir vertingos istorinės medžiagos muziejui atidavė savo archyvus tvarkantis vilnietis Matas Velička. Be jo patarimų retas apsieina rašydamas šio krašto laivininkystės istoriją.

Buvo eksponatų, kuriuos atsiuntė muziejaus draugai iš Vokietijos, kitų kraštų.

Visi, parėmusieji Šilutės muziejų, gavo padėkos raštus, jau beveik bibliografine retenybe tapusią knygą apie Rusnę, kitų suvenyrų. Visi tapo muziejaus rėmėjais, kurie patys ar su draugais Šilutės muziejų galės lankyti nemokamai.

 
     
             Atgal...  

                                                                                                            "Šilainės sodas"  ©  2007 m.