Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2007 balandžio 13d. Nr. 7 (30)

 


Pradžia Kalbos kertelė Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 
 

Mintaras SMELEVIČIUS

 
     
 

BŪSIU...

 
     
 

Mes iš ten,
kur jau tūkstantį kartų būta,
kur balti aitvarai,
kur laukiniai žirgai,
kur vaikystė,
kur pasakos gimsta.

Mes iš ten,
kur jau tūkstantį kartų būta,
kur naktis prie nakties,
kur žvaigždė prie žvaigždės,
kur gyvybės versmė neišdžiūsta...

...ir baltais aitvarais,
ir laukiniais žirgais,
ir naktim prie nakties,
ir žvaigžde prie žavigždės
mes kasdien
į vaikystę sugrįžtam.

***

Tu ateik -
Aš sula pavaišinsiu,
Aš pavasarį duosiu
Raudoną ir žalią,
Pavaišinsiu lietum kaip medum,
Papenėsiu rasa kaip duona.

Tu ateik –
Tada būsim geri ir švelnūs –
Tokie būna planetoj žmonės
Balto beržo sula pgirdyti,
Pirmo daigo rasa papenėti.

Tu ateik
Aš sula pavaišinsiu...

1969

***

Išsvajotoji

Parduosiu paskutinius marškinius
Ir pirksiu mažą lopinėlį Lietuvos.
Nedidelį, mažytį žemės grumstą,
Bet mūsų išsvajotos Lietuvos.

Pavasarį pasėsiu grūdą –
Ruduo auksinę varpą subrandins...
Parduosiu rugelius
Ir vėlei pirksiu
Mažytį lopinėlį Lietuvos.

***

Kai būsiu lygus su žeme,
Tai būsiu didelis kaip kalnas.
Ateisiu tekančia upe,
Tave paglostys mano delnas.

Ateisiu ąžuolo šaknim
Ir po slenkščiu susirangysiu,
Pavirsiu žalčiu ties pušim,
Numirsiu, bet tave lankysiu.

Kai būsiu lygus su savim,
Tai būsiu didelis kaip Dievas.
Ir šviesiu perplėšta širdim.
Ir vienas būsiu. Vienas.

***

Avinėlio pėdoj
Tavo vandenėlis,
Žiemos eketėlėj
Tavo šilumėlė.
Vilnų kuodely
Tavo širdelė.
Saldžios kalbelės –
Saldžios ašarėlės –
Saldūs žodeliai –
Skaudūs erškėtėliai –

Taip.sako, Lietuva
Atsidūsta.

***

Kryžių kalnas

Visi kryželiai ant vieno kalno
Ėjo, suėjo.
Visi vargeliai, rodos,
Paukšteliais suskrido.
Ir girdi vienas kitą,
Ir vienas už kitą kenčia –
Didus už mažą,
Mažas už didų.

Ir taip, Dievuliau, tyliai,
Ir taip gražiai, Dievuliau.
Ant vieno kalno,
Ant vieno kalnelio
Visais takais,
Visais takeliais
Ėjo vargeliai, suėjo ir...
Suklupo.

***

Tu turi žolę
Ir turi medžius,
Laukus turi, upes...
Dar noriu aš,
Kad ir mane turėtum,
Žeme.

***

Aš Lietuvą dabar jaučiu
Per žemės grumstą,
Per lietų, žolę, per medžius,
Regiu, kaip rugio daigas gimsta,
Girdžiu užsnūstančius paukščius.

Aš niekada taip nejaučiau šios žemės,
Gyvybės, kvepiančios čiobrelių medumi.
Žmogus stiprybės semias
Kaip vieversys –
Giesme ir dangumi

Aš niekada taip nejaučiau šios žemės,
Dabar laimingas savo lemtimi.
Čia mano, mūsų visas kelias –
Pradžia ir pabaiga
Su viltimi.

***

Į žolę nusileidžia dangūs,
Ir saulės atgula į žolę,
Tik žodžiai nušveisti ir brangūs
Į drobę vis,
Į drobę.

Į molio gabalą,
Į plytą
Po žodį sudedam,
Po raidę...
Lyg nieko niekam nesakyta...
Lyg niekada žolėj nebraidę.

***

Pasiimu save už rankos
Ir vedu –
Čia paupys,
Vaikystė, mažos pėdos...
Šalta...
Vagoj, už sodo, vieversys.
Mama prie lango,
Tėtis baltas...

Dabar man gera ir ramu,
Save vedu už rankos.
Sustojam dviese
Aš drebu:
„Sakyk, ar dar ilgai lydėsi?

Ar dar ilgai šalia manęs
Taip eisi, ranką spausi?
Ir dar ilgai šalia tavęs
Tave – save galėsiu jausti?...“

***

Tyla. O sniegas krinta –
Pavasario pusnis balta.
Jau gimsta, žemė gimsta –
Tik po pusnim – tyla.

Gražu. Žmogus pravirksta
Nuo saulės spindulių.
Pavasario pusnim suvirpa
Širdis. Nėra takų.

Tik eik. Pavasarį pasnigo.
Tikėk gilia pusnim.
Kas migo, jau užmigo,
O žemė šypsosi žiedų akim.

***

Užsimerkiu
Ir laikas ištirpsta...
Va - ant stalo lėkštė.
Va – avikailis šiltas,
Grindys girgžda, žymė...
Sienos, lova, kaladė,
Verda bulvės...
Sulaukt.
Kaip sulaukt?...
Druską beria ant stalo...
Bus vandens atsigert...
- Mama, - rikteliu. – Mama!
Duok man ranką. Ištiesk...
Ačiū, mama, už druską.
Laukiu – galvą paliesk.
Laukiu, mama,
Dar laukiu...
Laikas tirpsta...Greičiau...
Ranką, mama. Duok ranką.
Leisk man ją pabučiuot.
Leisk.
Jau laikas ištirpo.
Va – ant stalo lėkštė.
Va – aprūkusios sienos,
Staktoj likus žymė.

***

Rytas. Laukas. Upelis.
Dar anksti.
Žydi rūtos daržely, patvory.

Ne stebuklas, ne menas, -
Pasakiau.
Visa tai man vaidenas
Vis dažniau.

Rytas. Laukas. Upelis.
Ir toli
Baltas baltas tėvelis
Pašily.

Eina, rodos, šienauja...
 - Tėti, tu?
 - Tu užaugai? – paklausė.
Aš tyliu.

Dalgis bilzga prieš saulę.
 - Tėti, duok.
Pavaduosiu. Užaugau.
Pailsėk.

Ne. Ne dalgio norėjau.
Jo nėra.
Rankų tėvo gailėjau.
Visada.

***

Ar nori?
Vėją tau padovanosiu.
Skraidyk ir supkis
Medžių šakose.
Jei nori,
Tyliai pabučiuosiu
Lyg vėjas
Susipynes plaukuose.

Ar nori laisvę jausti?
Sūpuoklėse vaikystės
Po medžiu.
Paimk.
Štai vėjo skraistė.
Ir skriski. Skrisk.
Meldžiu.

***

Aimana

...ir pasidėjo gulbės
sparnus ant kranto...
...ir virto baltom mergelėm...
...ir dingo sparnai sparneliai,
ir mergelės pravirko.

Vai, kur mes nuskrisim
Tamsią naktelę,
Kur aršią dienelę sutiksim,
Jei mūsų sparneliai,
Jei lakūnėliai
Piktosna rankelėsna teko...?

...Tai būkit, mergelės,
Sieroj žemelėj
Baltom baltom laumelėm,
Suverpkit,
Vai, verpkit
Ploną siūlelį –
Gyvenimėlį mano.

Tai išdalinkit jį dailiai
Rytuosna ir Vakaruosna,
Tai tepražysta jis vidur kelio,
Vidury dulkiojo...

***

Trys pasakėlės

3

Bėga skruzdėlė namo.
Kelias tolimas. Oho!
Reikia perlipti per kelmą,
Nusileist nuo arklio balno,
Reikia dar apeit  pintinę –
Taip patekti į laiptinę.

Bet, kai baigės arklio balnas,
Skruzdėlytė išsigando –
Miškas tankus. Siaubumėlis!
Koks to miško tankumėlis.
Skruzdėlytė kopia, dairos,
Jai baisu, kad kelias mainos.
Čia nebuvo šito miško,
Skruzdėlytė net išblyško.
Vieną kartą ji pargriuvo,
Kitą – koja jos užkliuvo.
Lenda, bėga ji namo...
Girdi – šaukia ją sesuo:

 - Sese, sese! Kur nuklydai?
Nebijok šitoj tu girioj.
Čia tik šluotražis ant tako, -
Girdi – sesė aiškiai sako.

Skurzdėlytė stabt sustojo,
O sustojus pagalvojo:
„Aš, mažytė skruzdėlytė,
Išsigąst galiu nors sykį.“

Ir, ištiesus rankeles,
Pasitiko seseles.
Taip toli daugiau ji neis,
Jei mamytė jos neleis.

 
 

 

 
     Atgal...  

                                                                                                            "Šilainės sodas"  ©  2007 m.