Šilutės krašto lietuvių pasaulietinės kultūrinės muzikinės
draugijos. I dalis

Lina Liakšienė

Šilutės krašte iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigos veikė įvairios kultūrinės lietuviškos draugijos, turėjusios savo chorus. Be "Sandoros" ir šaulių chorų čia gyvavo aštuonios lietuviškos jaunimo draugijos, priklausiusios "Santarai": Verdainės "Jovaras", Vyžių - Juknaičių "Vainikas", Kintų "Rūta", Pašyšių "Darželis", Šilutės "Daina", Rusnės "Tiltas" ir Kukoraičių - Saugų "Žiedas" bei mažai kur minima Paleičių draugija "Darželis".

Ne visų Šilutės krašto pasaulietinių draugijų kultūrinė muzikinė veikla buvo vienodai aktyvi. Skyrėsi narių bei choristų skaičius, chorų pajėgumas. Tačiau visos šios organizacijos turėjo didesnius ar mažesnius chorus, rengdavo pasirodymus su dainomis ir vaidinimais, bendraudavo tarpusavyje; visas jas jungė bendras tikslas - daina ir giesme puoselėti savo tautos kalbą, papročius bei tradicijas.

Rusnės kultūrinės draugijos

Rusnės "Tiltas"

Lietuviško jaunimo draugija "Tiltas", turėjusi ir to paties pavadinimo chorą, Rusnėje buvo įkurta dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, 1921 m. spalio 29 dieną. Mintis įkurti savo lietuvišką draugiją ir chorą rusniškiams kilo po Tilžės lietuvių giedotojų draugijos, vadovaujamos Vydūno, Rusnėje surengto lietuviško vakaro. To meto spaudoje buvo rašoma, kad vakaras pasisekė labai gerai. Rusniškiai klausinėjo svečių, kada gi vėl juos pradžiugins savo atvykimu; apgailestavo, kad neturi tinkamo žmogaus, kuris galėtų ir pas juos suburti jaunimą lietuviškai veiklai. Praėjus keletui mėnesių Rusnės ir aplinkinių kaimų jaunimo susirinkime buvo nuspręsta kurti savo draugiją ir chorą. Vienų šaltinių duomenimis, pirmuoju draugijos seniūnu buvo išrinktas Erčius Jurgenaitis, pirmininku - Mikas Tirintas, o chorui vadovauti ėmėsi siuvėjas Ansas Lekšas. Kitur nurodoma, kad pirmininku buvo išrinktas Jurjonaitis iš Skirvytės, raštininku - Juršaitis iš Juodkrantės; draugijos kasininke paskirta Marytė Gailytė iš Pakalnės. Kurį laiką neapsispręsta ir dėl choro pavadinimo: norėta vadinti "Rusne", "Skirvytėle", "Pakalne", kol galop išrinktas "Tiltas" - tarsi simbolis, jungiąs Rusnės salą su kitomis Šilutės krašto vietovėmis. 

Choro repeticijos vykdavo šeštadieniais Rusnėje, choro vadovo siuvėjo A.Lekšo namuose arba Skirvytėlės karčemoje; vėliau - Rusnės privačioje pradžios mokykloje. Kitur minima, kad choristai į repeticijas rinkdavosi ketvirtadieniais šeštą valandą popiet pas Bendiką, kuriam greičiausiai ir priklausė smuklė Skirvytėlėje (būtent čia rusniškiai susirinko pirmą kartą ir nusprendė susiburti į draugiją bei steigti chorą). Atvykdavo jaunimas ne tik iš Rusnės, bet ir iš atokesnių Žalgirių, Pakalnės, Skirvytės, Juodųjų Krantų ir kitų kaimų. A.Lekšas turėjo smuiką, kuriuo paduodavo toną dainavimui. Dainuodavo choristai liaudies dainas: "Plauk laivelis Nemunu", "Išbėg išbėga iš Rusnės kaimo" (ne "kiemo", bet "kaimo"); eidavo ratelius. Kiek vėliau chore atsirado ir akompanimentas - nedidele armonikėle choristams pritardavo Francas Urbonas. 

Pavasario potvyniai trukdydavo repeticijoms. Draugijos nariai per spaudą buvo prašomi pasisaugoti ir susilaikyti nuo atvykimo į repeticijas, nes Nemuno vandeniui sparčiai kylant, tai darėsi pavojinga. Vandeniui nuslūgus, repeticijos vykdavo įprastomis dienomis ir būdavo gausiai lankomos. 

Pirmoji "Tilto" draugijos šventė buvo numatyta 1922 m. vasario 19 d., tačiau dėl apylinkėse siautusios karštligės (greičiausiai - gripo), kurios neišvengė kai kurie choristai ir dirigentas, šventė įvyko tik tų pačių metų birželio 10 d. Loll salėje Rusnėje. Buvo atliekamos chorinės ir solinės dainos, parodytas Vydūno vaidinimas "Lietuvos pasakėlė". Šventei buvo rūpestingai ruoštasi. Apie tai byloja ir spaudoje paskelbta informacija, jog žiūrovai ir svečiai iš atokesnių vietovių iš Šilutės geležinkelio stoties bus nuvežami į Rusnę. 

1923 m. sausio 20 d. įvykusiame visuotiniame draugijos susirinkime buvo išrinkta nauja valdyba. Pirmininku paskirtas A.Lekšas (choro dirigentas), pavaduotoju - Misuvaitis, raštvedžiu - Geltaitis, kasos komisija - Misuvaitis ir Baštakytė. Kasininke liko M.Gailytė. Atstovais į „Santaros“ draugijos valdybą paskirti A.Lekšas ir Jurkaitis. Svarbiausias dienotvarkės klausimas buvo ateinančios šventės datos Rusnėje nustatymas. Pasirinkta vasario 17 d., penkta valanda vakaro. Ar šventė įvyko, spaudoje žinių nebuvo rasta. 

1925 m. choro veikla buvo gerokai apmirusi, tačiau 1926 m. gegužės 16 d. įvykęs tiltiečių ir kviestinių svečių (dalyvavo ir chorvedys A.Vaičiūnas iš Klaipėdos) susirinkimas Rusnės muitinės pastate liudijo, kad rūpintasi draugijos veiklos atgaivinimu. Sudaryti nauji draugijos įstatai, išrinkta nauja valdyba: pirmininku tapo Pareigis, pirmininko pavaduotoju - B.Teišerskis, sekretore - Žilaitytė, kasininku - V.Gaidamavičius. Į revizijos komisiją išrinktas A.Lekšas ir E.Brynas. Visi minėti asmenys - rusniškiai. 

1926 m. rugsėjo 12 d. draugija "Tiltas" šventė savo penkerių metų gyvavimo sukaktį. Gausiai susirinkę svečiai galėjo vėl džiaugtis atgijusio choro dainomis ir vaidinimais. Tiltiečiai aktyviai ruošėsi bendro Klaipėdos choro sudėtyje pasirodyti Joninių šventėje Rambyne. 

1927 m. sausio 9 d. "Tiltas" surengė žiemos šventę, kuri vyko Mertino namuose. Buvo vaidinama "Aš numiriau", rodomi "gyvi paveikslai" -  "Adomas ir laisvoji Lietuva" bei "Aukuras"; grojo Klaipėdos karinis orkestras. A.Lekšo vadovaujamas 63 asmenų mišrus choras atliko šešias naujas dainas, kurios buvo ruošiamos birželio 6 d. vyksiančiai Mažosios Lietuvos Dainų šventei. Kovo 26-27 d. choro pasirengimą šventei tikrino A.Vaičiūnas. 

"Tilto" koncertinė veikla buvo aktyvi: draugijos nariai ruošė šeimyniškus vakarėlius ir ekskursijas, rengė šventes, koncertuodavo Rusnėje ir atokesniuose kaimuose (Paleičiuose, Ramučiuose, Rūkuose ir kt.). Draugijos choras dalyvavo Pirmojoje Mažosios Lietuvos Dainų šventėje 1927 m. Klaipėdoje. Nepavyko rasti daugiau žinių, kodėl pasikeitė Rusnės choro vadovas ir kodėl septynerius metus "Tilto" choristams vadovavęs A.Lekšas Antrajai Lietuvos Dainų šventei Kaune ruošė kitą chorą, tačiau šie faktai duoda peno apmąstymams. 

Rusnės draugija "Tiltas" ir jos choras buvo giriamas spaudoje dėl jaunimo entuziastingo lankymosi repeticijose, rengiamų švenčių ir vakarėlių bei lietuviškos veiklos, o choro dalyvavimas dainų šventėse liudija apie neblogą kolektyvo muzikinį lygį. 

Sporto klubas "Elnis" ir Rusnės šauliai

1925 m. Rusnėje jau buvo trys lietuviškos draugijos: sporto klubas "Elnis", lietuvių jaunimo draugija "Tiltas" ir Šaulių 107-asis būrys, kuriam vadovavo A.Lekšas. Šauliai, kaip ir kitos draugijos, taip pat rengė savo šventes. Apie vieną jų liudija skelbimas spaudoje: "1926 m. balandžio mėn. 6 d. 20 val. Rusnės šaulių būrys rengia didelę šaulių šventę. Bus lošiama dviejų veiksmų veikalas, po jo seks šokiai ir skrajojamas paštas. Grieš pulko dūdų orkestras. Kviečiame visus prijaučiančius lietuvius atsilankyti".

Lietuvių karių draugija Rusnėje

1926 m. balandžio 11 d. Klaipėdos atstovų ir rusniškių iniciatyva miestelyje buvo įsteigtas lietuvių karių draugijos skyrius, į kurį įsirašė 36 nariai. Naujosios draugijos pirmininku išrinktas Lukys, pavaduotoju - Gailius, kasininku - Pagalys, o revizijos komisiją sudarė Šukys ir Mauricas. Be įprastos draugijai veiklos buvo planuojama ateityje rengti ir pasirodymus su choru bei vaidinimais. Tų pačių metų birželio 19 d. Klaipėdos ir Rusnės lietuvių karių draugijos skyriai pirmą kart surengė savo nariams su šeimomis išvyką į Rambyną. Garlaivis su valstybiniu Klaipėdos policijos pučiamųjų instrumentų orkestru ir ekskursantais atvyko į Rusnę, kur juos pasitiko Rusnės kariai, kitų draugijų nariai bei "Tilto" choras. Po sveikinimų kalbų choras sudainavo "Kur lygūs laukai" (žodžiai Maironio), grojo orkestras. Ekskursantai įlipo į garlaivį ir dainų palydėti išplaukė Rambyno link. Nors skelbime apie ekskursiją neminima, kiek dienų užtruks išvyka, tačiau žinant, jog 1926 m. birželio 20 d. Rambyne vyko Mažosios Lietuvos Dainų šventė, galima spėti, kad vienas iškylos tikslų buvo ir dalyvavimas joje. Labiausiai tikėtina, kad lietuvių karių draugijų nariai buvo šventės svečiai, o ne chorų dalyviai.

1926 m. vasario 5 d. vykusioje Rusnės karių draugijos metinėje šventėje koncertavo 7-ojo pėstininkų būrio orkestras, buvo vaidinama "Nepavykusi komedija" bei rodomas "gyvas paveikslas" "Kario atsisveikinimas", kurio metu skambėjo keletas dainų.

Rusnės lietuvių kultūrinės draugijos glaudžiai bendradarbiavo tarpusavyje: rengdavo bendras ekskursijas ir vakarones bei padėdavo viena kitai ruošti šventes.

Lietuviškos draugijos Kintuose

Kintų "Rūta"

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Kintų parapijoje, Povilų kaime gyvenančių Ašmių namuose rinkdavosi visas pažangusis apylinkės lietuviškas jaunimas. Dalis jų ėmė lankytis Lankupiuose veikusioje savišvietos draugijoje "Jaunimas". Netrukus ir patys kintiškiai sumanė steigti tokią draugiją, bet sutrukdė karas.  

1920 m. Mažosios Lietuvos spaudoje jau minima Kintų draugija "Rūta", turėjusi ir savo chorą. Manoma, kad draugija buvo įsteigta 1919 m. spalio 5 d. Draugijos susirinkimai vykdavo kas keturios savaitės; pradžioje J.Ašmio namuose šventadieniais, vėliau - Krauzės svetainėje. Juose tartasi dėl naujos valdybos rinkimų, vyksiančių švenčių ir vakarų; būdavo aptariamos susirinkimų ir repeticijų nelankymo problemos ir kt. Draugijos pirmininkais įvairiu jos gyvavimo laikotarpiu buvo: Unižas, Martinas Reizgys, M.Dreižė, J.Krauleidys, Vilius Skrabas (Skrabs); pirmininkų pavaduotojais - Martinas Reizgys, U.Legaitis; kasininkais - Legaitytė, Šneideris; "Santaros" įgaliotiniais - M.Dreižė, J.Krauleidis; knygininke - U.Dreižytė, iždininku - J.Ašmys. Viena aktyviausių "Rūtos" veikėjų buvo Ašmytė.  

Susirinkimai, kaip galima spręsti iš žinučių spaudoje, buvo lankomi itin negausiai. Nelabai gelbėjo ir skambūs raginimai bei pagraudenimai "Prūsų Lietuvių Balse". Draugijos nariai keletą kartų kiekvieną mėnesį rašydavo skelbimus į to meto Mažosios Lietuvos laikraščius, perspėdami apie artėjančius susirinkimus, vakarones ir šventes bei smulkiai aprašydami jau įvykusius susibūrimus, kartu ragindami draugijos narius ir visus prijaučiančius lietuviškai veiklai kuo gausiau juose lankytis. Prieš keletą savaičių spaudoje būdavo pranešama ir apie "Santaros" vadovų (Aušros, Bruvelaičio) apsilankymą draugijos susirinkimuose, kuriuose galima būdavo įsigyti dainų knygelių, rašomo popieriaus; fotografuojamasi. Nepaisant to, kintiškiai nerodė didelio entuziazmo, todėl draugijos veikla pirmaisiais jos gyvavimo metais nebuvo aktyvi. 

Nuo 1919 iki 1922 m. Kintų draugija "Rūta" surengė dvi savo metines šventes, keletą šeimyniškų Kalėdinių vakarėlių, išvyką į Juodkrantę. 

Susirinkimų ir švenčių metu jaunimas daugiausiai žaisdavo lietuvių liaudies ratelius ir žaidimus. Apie atliekamas dainas žinios labai skurdžios. Žinoma, kad 1922 m. draugijos chorą sudarė 26 nariai, tačiau nepavyko rasti žinių apie choro įsteigėjus ir vadovus, jo meninį pajėgumą bei repertuarą. 

1920 m. "Prūsų Lietuvių Balse" aprašoma Kalėdų šventė Kintuose, kurią surengė "Rūta" savo draugijos nariams bei svečiams. Minima, kad draugijos choras sugiedojo keletą tautiškų giesmių vakaro pradžioje ir keletą - po pirmininko bei svečių kalbų - oficialiosios dalies pabaigoje. Toks gausus ir smagus "susiėjimas", kaip rašoma, buvo Kintuose dar neregėtas, todėl draugija numatė netrukus surengti dar vieną šventę, kad patrauktų kuo daugiau lietuvių jaunimo. 

1920 m. sausio 25 d. įvyko draugijos susirinkimas, kuriame buvo tartasi dėl naujos šventės surengimo. Kalbėta apie giedojimus, eilių deklamavimą, liaudies žaidimus, rinkta valdyba. 

Pirmoji "Rūtos" metinė šventė įvyko 1920 m vasario 15 d. Kintuose, p.Loll namuose. Po neseniai vykusio ir puikių atgarsių sulaukusio Kalėdų vakaro, į draugijos šventę susirinko gausus būrys žiūrovų ir svečių. Buvo vaidinama Vydūno komedija "Kur prots", žaidžiami lietuvių liaudies žaidimai. Ar draugijos nariai šventės metu atliko muzikinę programą, dainavo, straipsnyje neminima. Tačiau plačiai to meto spaudoje aprašomos ši bei kitų draugijų šventės, kurias savo netinkamu elgesiu visaip trukdė triukšmadariai ir "peštukai". Šie elgdavosi ciniškai ir agresyviai: užgauliodavo draugijos narius bei svečius, tyčiodavosi iš draugijos merginų, kurios dainuoja chore ir vaidina. Kartais konfliktai peraugdavo į muštynes, kurias norint nutraukti, tekdavo net panaudoti ginklą. Iš spaudoje pasirodžiusių pranešimų buvo matyti, kad šie incidentai kelia lietuviams nemažą rūpestį. Kalbėta, jog toks švenčių trukdymas gali būti specialiai suplanuotas ir užsakytas vokietininkų bei surinkimininkų, siekiant atgrasinti lietuvių jaunimą burtis į lietuviškas draugijas. Spaudoje buvo rašoma: "surinkimo pareiga būtų meilę tarp artimo skelbti, o ne artimą barti, ypač doras lietuvaites, už dorą ir savo kalbą storavoja". Gali būti, kad toks incidentas, įvykęs pirmosios Kintų draugijos "Rūta" šventės metu, turėjo įtakos jaunimo nenorui burtis į draugiją, dainuoti chore.  

Tačiau aktyvusis "Rūtos" jaunimas nenuleido rankų. 1920 m. birželio 27 d. Kintų "Rūta" suorganizavo išvyką į Juodkrantę, kurios tikslas buvo susipažinti su kitų draugijų nariais, "mūsų broliais ir seserimis". Kelionei specialiai buvo išnuomotas garlaivis "Kaizer". Prie rūtiečių prisijungė ir Priekulės "Vilties" draugija. Kelionės metu skambėjo orkestro atliekama muzika ir lietuviškos dainos. Galima numanyti, kad grojo pučiamųjų instrumentų orkestras; o visiems žinomas lietuviškas dainas atliko "Rūtos" ir kitų draugijų chorai, nes apie specialų tam tikrų dainų ruošimą ir atlikimą neužsimenama. "Svečiai bus paimami nuo pat Lankupių palei Mingės upę kiekviename kaime kaip paprastai", skelbė "Prūsų lietuvių balsas". Paskutinieji skelbimo žodžiai leidžia manyti, kad tokia išvyka Kintų draugijos "Rūta" buvo surengta nebe pirmą kartą. 

Draugijos veiklai vystantis labai vangiai, 1922 m. sausio 22 d. įvykusiame susirinkime buvo nuspręsta surengti žiemos šventę, pasikviečiant į talką Šilutės "Dainos" draugiją. 

Numatyta lietuvių šventė įvyko vasario 19 d. Kintuose, Hall (Loll?) salėje ketvirtą valandą po pietų. Puikiai pasirodė Šilutės choras, atlikęs dešimt dainelių "keturiais balsais". Vakaro svečiai galėjo stebėti du Vydūno sukurtus vaidinimus: "Dainos" vaidintojai parodė "Numanė", o Kintų "Rūta" - "Smarkusis Kruša". Pirmosios dalies pabaigoje visi susirinkusieji sugiedojo Lietuvos Himną. Antroje dalyje buvo šokama ir žaidžiama. Muzikantai daug kartų griežė lietuviškus šokius, o jiems ilsintis jaunimas žaidė lietuviškus žaidimus. Kas nemokėjo - išmoko. Abiejose šventės dalyse skambėjo tik lietuviškos dainos ir muzika. "Kintiškiai jau buvo beveik pamiršę lietuvio širdį gaivinančias daineles. Vakaras pavyko labai puikiai. Visi sakė jau dabar pradėsią laukti kitos šventės ir dėkojo "Dainai" bei jos vadovui V.Bajorui už pagalbą ir gerą vakarą". 

Nepavyko rasti žinių apie tolesnę Kintų draugijos choro veiklą. 1923-1328 m. Kintų "Rūta" neminima tarp chorų, dalyvavusių 1927 m. Mažosios Lietuvos Dainų šventėje Klaipėdoje. Tačiau 1928 m. vykusioje Antrojoje Lietuvos Dainų šventėje Kaune Kintų "Rūta" jau dalyvavo kaip jungtinio Klaipėdos krašto choro dalis. Mišrų Kintų "Rūtos" chorą tuo metu sudarė 45 asmenys.

Šaulių draugijos Skyrius Kintuose

1924-1938 m. Kintuose veikė šaulių būrys, vadovaujamas atsargos leitenantas Juozo Naujalio. Šauliai turėjo savo knygyną, rengdavo sueigas ir minėjimus su kultūrine programa.