Loreta MCIVOR
- Sveikas, Jonai!
- Sveikas, Vladai!
- Kaip tau sekasi? Kur eini?
- Gerai man sekasi. Einu pas seserį. Atrodo, kad jos mašina sugedo, tai einu
pasižiūrėsiu - gal galėsiu kuo nors padėti. O kaip tau sekasi? Ką veikei
savaitgalį?
- Ir man gerai sekasi. Aš tai visą savaitgalį praleidau miesto šventėje.
Buvo draugai iš Klaipėdos atvažiavę. Tai norėjau kuo daugiau jiems parodyti.
Buvome ir iki Ventės rago nuvažiavę, ir Rusnėje buvome. O tu ar buvai miesto
šventėje?
- Žinoma, kad buvau miesto šventėje. Dar nėra taip buvę, kad į miesto šventę
nenueičiau. Šįkart važiavome kartu su savo švogeriu. Jis turi gražią
tiuninguotą mašiną. Pamatytum, kaip puikiai atrodo! Tai ,aišku, gali
įsivaizduoti, kiek žiūrovų buvo... O kai prie univermago centrinėje gatvėje
pastatėme mašiną, kol draugų laukėme, tai beveik kiekvienas praeidamas
atsisukdavo. Vakare, aišku, dar ėjome į koncertą ir fejerverkų pažiūrėti.
- Tai laiką praleidai gerai? Bet ar tu žinai, kad žodžių "švogeris", "tiuningas"
ir "univermagas" nėreikėtų vartoti?
- Tikrai? Kodėl?
- Taip. Jie visi yra neteiktinos svetimybės. Todėl reikia sakyti ne "švogeris",
o "svainis", ne "tiuninguota mašina", o "perdaryta, pagražinta mašina" ir ne
"univermagas", o "universalinė parduotuvė".
- Matai, tikrai nežinojau. Tai sakai, perdaryta mašina turėčiau sakyti? Na,
reikės dar šiandien viską ir švo... , tai yra svainiui, pasakyti.
- Na, svarbiausia, kad bent tu pats prisimintum. |