Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2007 gruodžio4d. Nr. 23 (46)

 


Pradžia Kalbos kertelė Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

     
  Kintų valsčiaus mokyklos 1945-1961 m. II dalis.  
 
Rubenas BUKAVICKAS

Pirmoji šio rašinio dalis buvo spausdinta daugiau kaip prieš metus, 2006 metų rugsėjo 26 dienos, 74 "Šilainės" numeryje. Per tą laiką straipsnio autorius archyvuose rado papildomos istorinės medžiagos, kuria ir naudojosi rengdamas šio pasakojimo antrąją dalį. Jame taip pat remiamasi liudininkų atsiminimais, kuriuos straipsnio autoriui po pirmosios publikacijos yra pavykę rasti ir pasišnekėti su jais. Iš jų ir kuklios straipsnio iliustracijos. Gaila, bet ne visose aišku, kas pavaizduota, tačiau tikrai žinoma, kad tai iš Kintų valsčiaus mokyklų ir gyvenimo praeities.
S.S.

Iki 1947 m., kai Klaipėdos krašte prasidėjo pirmi administraciniai teritoriniai pakeitimai, Šilutės apskrityje buvo išlikęs ikikarinis, t.y. iki 1939 m. galiojęs administracinis teritorinis suskirstymas.

Išliko senos, kiek pakeistos tvarkos pavyzdžiu apylinkės. Šilutės apskričiai priklausę Kintų ir jam priskirti Sakūčių bei Aukštumalės valsčiai buvo suskirstyti į apylinkes, kurių buvo aštuonios: Sakūčių, Kiškių, Pricmų, Kintų, Ventės, Vabalų, Rugulių ir Aukštumalės. Kiekviena apylinkė, išskyrus Pricmų, turėjo po mokyklą, o Kintų - net keturias: Kintų, Suvernų, Stankiškės ir Mingės. Tačiau realiai veikiančios buvo tik septynios pradžios mokyklos: Sakūčių (Mockių), Kiškių, Kintų, Stankiškės, Ventės, Vabalų ir Aukštumalės. Suvernų, Mingės ir Rugulių pradžios mokyklos buvo nenaudojamos arba naudojamos ne pagal paskirtį.

Toks apylinkių sudarymas ir pradžios mokyklų pasiskirstymas buvo aiškinamas ypač mažu gyventojų skaičiumi bei netolygiu jų pasiskirstymu. Pvz.: Iki 1946 m. pabaigos Blažių, Mingės, Suvernų ir Muižės kaimuose gyveno tik pavienės gyventojų šeimos. Tuo tarpu Vabalų, Rūgulių ir Aukštumalės apylinkėse jau buvo apgyvendinti 35 ūkiai.

Kintų, Sakūčių ir Aukštumalės valsčių pradžios mokyklos priklausė Šilutės apskrities naujajam ir Klaipėdos sričiai pavaldžiam Liaudies švietimo skyriui. Pagal šią tvarką kiekviena pradžios mokykla, nors ir priklausė savo valsčiui, veikė savarankiškai, t.y. buvo tiesiogiai pavaldžios Šilutės apskrities liaudies švietimo skyriui. Todėl mokytojai – vedėjai atskirai rūpinosi savo mokyklomis. Ir nors valsčių Vykdomieji Komitetai buvo įpareigoję apylinkių tarybas rūpintis jų teritorijoje veikusiomis pradžios mokyklomis, tarybos apsiribojo tik jų aprūpinimu malkomis ir smulkaus remonto atlikimu. Tačiau apylinkėse, kuriose nebuvo išrinktų tarybų arba jų kaimuose nebuvo sudaryti dešimtkiemiai, t.y. nebuvo dešimties kiemų bendrijos, nurodyti darbai nevyko.

Kiek geresnė padėtis buvo Aukštumalės valsčiuje. Iš senųjų vietos gyventojų sudarytos Vabalų ir Aukštumalės apylinkių tarybos (čia nebuvo sudaryta tik Rugulių apylinkės taryba) ir išrinktieji dešimtkiemių įgaliotiniai ne tik rūpinosi malkomis ir remontu, bet organizavo ir visus kitus būtinus darbus. Pvz.: 1947 m. vidurvasaryje, nusistovėjus sausiems orams, Aukštumalės valsčiaus sveikatos instruktorės Emos Bekerienės nurodymu buvo valomi Aukštumalės, Rugulių ir Vabalų pradžios mokyklų šuliniai.

Pertvarkomas administracinis suskirstymas

1947 m., išsprendus Karaliaučiaus krašto (jau pervadinto į Kaliningrado sritį) administravimo TSRS žinioje klausimą ir sureguliavus buvusių Rytprūsių pasienio ribas, tapo aišku, kad tuometinės Klaipėdos srities administravimas liks Lietuvos TSR žinioje. Tais pačiais metais visoje Klaipėdos srityje prasidėję administraciniai teritoriniai pakeitimai palietė ir Šilutės apskrities Kintų ir Sakūčių valsčius. Jų metu buvo padidintos kai kurios Kintų valsčiaus apylinkės ir panaikintas į apylinkę performuotas Sakūčių valsčius.

Nauju administraciniu teritoriniu suskirstymu buvo siekta pagerinti Kintų valsčiaus,kaip ir visos Šilutės apskrities, valdymą, jo apylinkių darbą ir kartu per Klaipėdos krašto integravimą į Lietuvos TSR ūkį, paspartinti pirmojo pokarinio penkmečio plano vykdymą. Visa tai ir 1947 m. įvykdytos pinigų bei žemės reformos tapo pirmais apčiuopiamais pokario permainų ženklais.

Švietimo komisijos

Sparčiai likviduojant praėjusio karo padarinius, augo ir pradžios mokykloms keliami reikalavimai. Iškilo būtinybė įkurti vietines, pastovias švietimo priežiūros institucijas - komisijas.

Šilutės apskrities liaudies švietimo skyriaus nurodymu 1947 m. rugpjūčio 10 d. buvo išrinkta Kintų valsčiaus švietimo komisija. Jos vedėju buvo paskirtas Kintų pradžios mokyklos mokytojas Stasys Jankevičius. Išrinktoji komisija rūpinosi pirkių - skaityklų ir mokyklų darbo organizavimu, jų remontu, kuro bei reikalingiausio inventoriaus aprūpinimu.

Visą pradžios mokykloms reikalingą inventorių skyrė Šilutės apskrities liaudies švietimo skyrius. Kadangi pokarinės suirutės metu mokykloms būtino inventoriaus gamyba nevyko arba nepatenkino augančio jo poreikio - visas būtinas mokyklinis inventorius buvo gaunamas perskirstymo būdu, t.y. atvežamas iš kitų vietų. Ypač daug jo buvo parsivežama iš Kaliningrado srities. Tačiau pirmaisiais pokario metais dažniausiai būdavo skiriami tik pinigai. Jie buvo skiriami paskutinę dieną. Visuotinio nepritekliaus metu sugebėjimas juos įsisavinti buvo kiekvieno mokyklos vedėjo darbo išbandymas. Pvz.: S.Jankevičius paskutinę dieną gavo pinigus žibalui įsigyti. Pinigai buvo Šilutėje, S.Jankevičius - Kintuose, o žibalas - Klaipėdoje. S.Jankevičius sugebėjo per vieną dieną Šilutėje paimti pinigus, nusamdyti transportą, greta Klaipėdos buvusiame “Sendvario” tarybiniame ūkyje gauti bačkas ir Klaipėdos uoste prisipilti net 15 t. žibalo. Jo dėka Kintų valsčiaus mokyklos ir pirkios – skaityklos gavo po 150 l. žibalo, naudojamo patalpų apšvietimui ir šildymui.

Politinis šveitimas ir kontrolė

Kintų valsčiaus švietimo komisija daug dėmesio skyrė valsčiaus gyventojų politiniam švietimui. Jos veikla suaktyvėjo 1948 m., kai Kintų valsčiuje prasidėjo kolektyvizacija. Be to, švietimo komisija tiesiogiai prisidėjo prie Kintų valsčiaus kultūrinio gyvenimo vystymo. Komisijos nariai, o ypač mokytojai, buvo ne tik įvairių renginių organizatoriai ir vedėjai, bet ir aktyvūs saviveiklininkai.

Nors Kintų valsčiaus švietimo komisija (1948 m. reorganizuota į švietimo skyrių) aktyviai dalyvavo pradžios mokyklų gyvenime, ji į patį vaikų mokymo procesą nesikišo, jis ir toliau išliko Šilutės apskrities liaudies švietimo skyriaus žinioje.

Nuo pat pradžios mokyklų darbo atkūrimo jų darbą tikrino Šilutės liaudies švietimo skyriaus darbuotojai. Jie po vieną apsilankydavo pradžios mokyklose ir kartu dalyvaudami pamokose geranoriškai patardavo mokytojams, kaip reikia dirbti ir ką reikia keisti. Pirmaisiais pokario metais, vadovaujant Šilutės apskrities liaudies švietimo skyriaus vedėjui Juknevičiui, tarp švietimo skyriaus darbuotojų ir Kintų valsčiaus mokytojų vyravo pakankamai draugiška atmosfera.

Nepasitikėjimas

Visai kitokia - abipusio nepasitikėjimo - atmosfera buvo tarp pradžios mokyklų ir senųjų vietos gyventojų. Ir nors tėvai leisdavo savo vaikus į naująsias mokyklas, dauguma jų neleisdavo savo vaikams rašyti baigiamųjų darbų, t.y. laikyti egzaminus. To priežastis buvo paprasta: “Kam mums tas rusiškas mokslas?!” - sakė jie. Tačiau Šilutės apskrities liaudies švietimo skyriui pristatomose ataskaitose tokie faktai buvo “nepageidaujami”. Todėl Kintų valsčiaus mokytojams, o ypač S.Jankevičiui, teko labai pasistengti, kad įtikintų senuosius vietos gyventojus pradžios mokyklos baigimo pažymėjimo būtinumu.

Nuo 1946 m. daug dėmesio buvo skiriama rusų kalbos mokymui. Rusų kalba buvo mokoma nuo 2 klasės. Kadangi pirmaisiais pokario metais Kintų valsčiaus pradžios mokyklose dirbę mokytojai gerai mokėjo tik bendrinę rusų kalbą, jiems buvo rengiami papildomi rusų kalbos mokymai. Juos rengė Šilutės I vidurinės mokyklos rusų kalbos specialistas mokytojas Jonas Prialgauskas.

Pasitaikė, kad S.Jankevičiaus vedamas rusų kalbos pamokas lankė aukšti Šilutės apskrities pareigūnai. Stebėdami pamokas ir nenorėdami pasirodyti nieko neišmanantys jie uždavinėjo S.Jankevičiui neapgalvotus klausimus: Pvz.: Klausė, kodėl jis taria АTEC, o ne ОTEC (tėvas – rusiškai). S.Jankevičius atsakė, kad АCHAJUT - maskviečiai, o ОCHAJUT - leningradiečiai. Tokiu būdu jis aiškiai parodė tokio priekabiavimo nepagrįstumą ir savo erudiciją. Visa tai siutino “Apkomo” tikrintojus, nes parodė jų menką išprusimą ir tik pradinį išsilavinimą.

Tiesa, 1946 m. Kintų pradžios mokykloje buvo atidaryta atskira klasė rusų vaikams. Nors rusakalbių vaikų, gyvenusių Kintų valsčiuje, buvo nedaug, specialiai jų mokymui buvo paskirta jauna, totorių kilmės mokytoja Jekaterina Barekan. Rusų nuostata, dėl jų vaikų ugdymo lietuviškoje aplinkoje, buvo tokia: „Mes neduosime mokinti savo vaikų abejotino išprusimo lietuviams!“. Iš dalies jie buvo teisūs. Jauni, nepatyrę, be specialaus pedagoginio išsilavinimo lietuvių mokytojai jiems nekėlė pasitikėjimo.

Ūkiniai mokyklų reikalai

Pirmieji Kintų valsčiaus pradžios mokyklų remonto darbai vyko 1947 m. vasarą. Jų metu buvo atlikti tik smulkūs vidaus patalpų remonto darbai: sutvarkytos krosnys, išbalintos sienos ir įstatyti antrieji langai. Atidarymui buvo paruošta Rugulių pradžios mokykla. Jos vedėju - mokytoju buvo paskirtas vietos gyventojas Vilius Šepštas. Plataus masto Kintų valsčiaus mokyklų remonto darbai buvo pradėti kitais metais.

1948 m. liepos 14 d. vykusiame Kintų valsčiaus VK posėdyje, pagal S.Jankevičiaus sudarytą sąmatą, buvo priimtas sprendimas mokyklų stogų ir krosnių remontui iš valsčiaus fondo skirti 1000 čerpių bei 1000 plytų. Suolų ir langų remontui buvo skirta 10 kub. m. lentų. Visi suplanuoti darbai, taupant lėšas, buvo atliekami “<...valstiečių specialistų talkos būdu...>”. Taip pat buvo išspręstas mokyklų šildymo klausimas. Sušaukus tėvų susirinkimą, “<...susitarimo būdu...>”, be privalomo miško kirtimo, kiekvienas tėvas gavo užduotį supjauti ir suskaldyti atitinkamą kiekį malkų. Pvz.: Kintų pradžios mokyklai skirtas 70 kub. m. malkų, pagal nustatytas normas, kirto vietos gyventojai.

Ilgą laiką, dėl mokyklinio amžiaus vaikų trūkumo, Suvernų ir Mingės pradžios mokyklos neveikė, o Stankiškės ir Ventės mokyklos turėjo vieną mokytoją – Albiną Vilkaitienę.

A.Vilkaitienė atvyko į Šilutės apskritį 1946 m. iš Trakų apylinkės, kur mokytojavo. Trumpai dirbusi Sakūčių (Mockių) pradžios mokykloje, 1946-ųjų pabaigoje ji persikėlė į Stankiškės pradžios mokyklą.

Stankiškės pradžios mokykla buvo viena pirmųjų pokariu pradėjusių veikti kaimo mokyklų. 1945 m., kol dar nebuvo gyventojų, mokykla buvo inventorizuota ir užrakinta pakabinama spyna, o 1946 m., kai padaugėjo gyventojų, jos priežiūrai Kintų valsčiaus VK skyrė sargę - vietos gyventoją Evę Plėvienę.

 
     
     Atgal...  

                                                                                                            "Šilainės sodas"  ©  2007 m.