Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2008 sausio15d. Nr. 1 (49)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

     
  Į Seimą atvežta sunkiausia Lietuvos knyga  
 
Sausio 15 d., antradienį, 14 val., pirmą kartą oficialiai minint Klaipėdos krašto dieną ir 85-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos sukakties metines, Seimo nariai paliks asmeninius įrašus specialiai šia proga į Seimo rūmus atvežtoje Amžinojoje Rambyno kalno knygoje - Mažosios Lietuvos svečių knygoje - sunkiausioje ir didžiausioje knygoje Lietuvoje. Tokia garbė suteikta todėl, kad būtent jie, Lietuvos Respublikos 2004-2008 metų kadencijos Seimo nariai, įteisino šios datos oficialų minėjimą.

Amžinoji Rambyno kalno knyga Mažosios Lietuvos patriarchui Martynui Jankui buvo padovanota 1928 m., minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį ir M.Jankaus septyniasdešimtmečio jubiliejų. Tai buvo Lietuvos visuomenės dovana M.Jankui už jo nuopelnus prijungiant Klaipėdos kraštą prie Didžiosios Lietuvos.

Amžinoji Rambyno kalno knyga tapo M.Jankaus ir Mažosios Lietuvos svečių knyga, joje pasirašė įžymiausi to meto Lietuvos žmonės. Pirmajam atminimo įrašą palikti šioje knygoje garbė buvo suteikta Vydūnui: "Tegul auga lietuvių tautoje visa kas gera, kas gražu, kas išmintinga, teisinga ir tvirta. Rambyne, 1928 m. birželio 24 d.".

Užsienio ambasadoriai, įteikę savo regalijas Lietuvos Prezidentui, būtinai atvykdavo prisistatyti ir M.Jankui, tuo laiku tituluotam mažuoju arba antruoju Lietuvos prezidentu, palikti įrašą Amžinojoje Rambyno kalno knygoje. Per 11 metų šioje knygoje prirašyta 90 lapų parašų ir linkėjimų latvių, norvegų, anglų, hindi ir net japonų kalbomis.

1939 m., kai Klaipėdos kraštą okupavo hitlerininkai, M.Jankus buvo priverstas pasitraukti į Kauną. Su savimi M.Jankus išsinešė tik Amžinąją Rambyno kalno knygą.

M.Jankui su knyga sėkmingai pasiekus Kauną, radiofonas davė sutartinį ženklą visai Lietuvai, grodamas melodiją "Tykiai, tykiai Nemunėlis teka...".

Karo metais ir kurį laiką po jo knygą saugojo pulkininko, vyriausiojo Lietuvos skautininko Juozo Šarausko šeima.

1963 m. knyga, tarpininkaujant poetui Jonui Graičiūnui, buvo perduota saugoti Nacionalinės Mažvydo bibliotekos retų spaudinių ir rankraščių skyriui, kur saugoma iki šiol.

2003 metų sausio 15-ąją, minint 80-ąsias Klaipėdos sukilimo metines, Amžinoji Rambyno kalno knyga buvo atvežta į LR Seimą.

Sužinojęs apie tokią knygą ir joje esantį įrašą, kad M.Jankus vylėsi, jog knyga grįš į namus Bitėnuose, verslininkas Ričardas Savickas nusprendė išpildyti paskutinįjį kraštiečio troškimą. Tačiau Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka atsisakė grąžinti knygą į M.Jankaus namus, nes šiandien knyga vertinama kaip neįkainojama Lietuvos istorijos relikvija.

Tuomet ir gimė sumanymas sukurti autentišką knygą. R.Savicko idėją parėmė ir dabartinis Pagėgių savivaldybės meras Kęstas Komskis. Knyga buvo pagaminta jų asmeninėmis lėšomis.

Sukurti Amžinosios Rambyno kalno knygos kopiją buvo patikėta vilnietei dailininkei Daliai Marijai Šaulauskaitei.

Antrajam gyvenimui gimusioje knygoje šilkografiniu būdu perkeltas Vydūno įrašas, M.Jankaus įžanginis žodis, Tilžės akto kopija. Knygoje įrišta ir 1 000 itin aukštos kokybės popieriaus lapų, planuojama, kad knyga bus rašoma 100 metų.

Dailininkė D.M.Šaulauskaitė, pristatydama Amžinosios Rambyno kalno knygos kopiją, sakė, kad knyga - ne tik identiška, bet į ją persikėlė ir tikrosios knygos dvasia.

Šias knygas skiria tik svoris. Iki tol sunkiausia knyga Lietuvoje buvo Amžinoji Rambyno kalno knyga, sverianti 18,5 kilogramo, su ąžuoliniu dėklu - 23,5 kilogramo. Dabar už ją sunkesnė jos kopija, sverianti 22,5 kilogramo.

Knyga į atstatytą M.Jankaus spaustuvę buvo parvežta 2002 metų liepos 13 dieną. Vilniuje pirmieji atkurtoje knygoje pasirašė Vydūno draugijos nariai. Kaune knygoje pasirašė J.Šarausko sūnus A.Šarauskas, buvo padėta gėlių prie M.Jankaus paminklo Karo muziejaus sodelyje. Knyga pakeliui buvo pristatyta ir Tauragės visuomenei.

Bet labiausiai jos buvo laukiama ant Rambyno kalno. Čia buvo susirinkę Pagėgių visuomenės veikėjai, verslininkai, kultūros darbuotojai, krašto žmonės. Ant kalno, degant aukurui, buvo pasveikinti knygos grąžinimo iniciatoriai, kūrėjai, sakomos itin patriotinės kalbos, knygą pašventino liuteronų vyskupas Jonas Kalvanas.

Po iškilmių ant Rambyno kalno knyga nuvežta į M.Jankaus namus ir padėta ant stalo, kurį dengė balta staltiesė, išausta iš 1940 m. šiame krašte išaugintų linų. Ji vėl tapo M.Jankaus ir Mažosios Lietuvos svečių knyga.

Per šešerius metus joje jau sukaupta unikalių ir žymių šiandienos Lietuvos meno, politikos, kultūros ir visuomenės veikėjų įrašų. Joje yra pasirašęs ir LR.Prezidentas.

2003 metais, rugpjūčio 7 dieną, minint M.Jankaus 145-ąsias gimimo metines, įvairių laikraščių redaktorių ir spaustuvių vadovų Amžinojoje Rambyno kalno knygoje paliktas įrašas tapo pilietiškumo ir ištikimybės žmogaus vertybėms manifestu. Įrašo tekstas buvo parengtas pagal pirmajame lietuviškame laikraštyje "Aušra" (tais metais laikraščiui būtų sukakę 120 metų) Jono Basanavičiaus parašytą įžanginį žodį: "... savo pažadus išpildyti iš gilumos širdies norėdami, mes netrokštam dėl savęs kitokio pelno ir naudos, vienat kad mūsų žodžiai pultų ant gražios dirvos ir atneštų šimteriopą dvasišką naudą Lietuvai...".

2004 metų rupjūčio 8 dieną Sueiga pas Martyną Jankų Bitėnuose buvo skirta pažymėti lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100 metų jubiliejų.

2005 metais Sueigos pas Martyną Jankų globėju tapo LR Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas. Sueiga buvo skirta Mažosios Lietuvos istorijos ir paveldo išsaugojimui. Nuo tų metų ant Mažosios Lietuvos širdies - Rambyno kalno - per M.Jankaus gimtadienį rugpjūčios 7 dieną, vyksta Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncertai.

Nuo 2003 metų kasmet vyksta Sueigos pas Martyną Jankų Bitėnuose. Spaustuvininkai, leidėjai, redaktoriai, žurnalistai, fotografai, istorikai, politikai ir visuomenės veikėjai, užsienio šalių delegacijos susirenka į M.Jankaus kiemą bičiuliškai pavakaroti kaip Martyno Jankaus svečiai, kurių jo namuose niekada netrūko. Jo namai buvo Mažosios Lietuvos reprezentacinių susiėjimų vieta.

Šiais metais vyksiančioje Sueigoje pas Martyną Jankų bus minimos 150-ųjų M.Jankaus gimimo metinių jubiliejus. Š. m. sausio 15-osios renginiu pradedami minėti Martyno Jankaus metai.
 
     
     Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2008 m.