SENASIS PAMARIO ŽVEJYS MARTYNAS GELEŽIUS. 1986. Drb., al. 98x73.

Jei manęs kas paklaustų, kas mane suformavo kaip menininką, atsakyčiau – mano tėvai: mama ir tėvas, mokytojas Stanislovas Jankus, tapytojas Algirdas Petrulis, rašytojas Viktoras Katilius. Per juos aš avau nuostabų pasaulį, pilną pažinimo žavesio. Taip jau gavosi, kad jie mane globojo ir lipdė. Per V.Katilių gavau ne tik atsakomybę profesionalumui, bet ir visą literatūrinį be rožinimo ir pagražinimo Europos ir Lietuvos lobyną. O vakarai su prancūzišku vynu, J.Keliuočiui pasakojant apie J.Vienožinskį,
Eidukevičių ir kitus tapytojus... Man ant delno buvo padėtas visas Paryžius ir Sorbona.

SODYBA PJAULŲ KAIME. 1990. Drb., al. 116x146.

Tėvas, jam pačiam prašant, paskiriamas Pjaulų pradinės mokyklos vedėju, penki kilometrai nuo Priekulės, jau pamary - prie tiesaus, kaip plentas, Vilhelmo kanalo. Tada juo dar plaukiojo laivai, ilgos baržos. Stebėdavau baržų vilkstines, vedamas vilkiko. Tai buvo didelis gyvenimas: kažkokie laivai, laisvė iš ten atėjo į mano tapybą. Stebėdavau, kaip mariose vaikšto bradinės - juodos burės jų, kaip šachmatų bokštai lėtai, lėtai plaukia...

PJAULŲ PIEVOS PAVASARĮ. 2005. Drb., al 73x92.

Vieną karštą vasaros dieną, gerdamas kavą Pliaterių dvaro papėdėje, malūno kavinėje, Švėkšnoje, suvokiau, kodėl į mano gyvenimą taip giliai įsirėžė XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios Prancūzijos dailė. Priekyje mačiau prūdą, kurio saloje puikavosi antikinė medžioklės deivės Dianos skulptūra, šimtmetiniai parko klevai metė gilius savo šešėlius, aukščiau kaip gulbė bolavo Vila Genovefa. Juk tai Versalio dvasia, Senos pakrantės, Claude Monet “Pusryčiai ant žolės” ar Georges Seurat “Sekmadienio popietė Gran Žate”, ar Pierre-Auguste Reonoire “La Grenouillere”.

PRIEPLAUKA RASYTĖJE. 1982. Drb., al. 73x92.

VORUSNĖS SENVAGĖ. 2004. Drb., al. 55x75.