Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2008 kovo 14d. Nr. 5 (53)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

     
  Senoji Šilutės turgaus aikštė. II d.  
 
Darius Barasa, Šilutės muziejaus istorikas

Tarp vystymosi ir stagnacijos

Kaip vizualiai atrodė Šilutės turgaus aikštė anuo laikotarpiu? Paprastai teigiama, kad ilgą laiką turgavietėje stovėjusi tik viena smuklė - gausiau kurtis vengta dėl to, kad vietovė čia buvo žema ir dažnai užliejama rudeninių ir pavasarinių potvynių. Pirmąkart detaliau prekyvietė pavaizduota 1648 m. nežinomo autoriaus pieštame Klaipėdos valsčiaus žemėlapyje. Jame aiškiai matyti, kad turgavietė buvo prie Šyšos upės sudarytos kilpos; čia pavaizduotas ir smuklės pastatas; šiaurinėje turgavietės dalyje stovėta vokiečių amatininkų namų.

Kur kas detalesnį prekyvietės vaizdą galima susidaryti iš 1731 m. planuojamo miesto steigimo Šilutėje projekto. Iš realiojo ir numatomo turgavietės plano matyti, kad turgaus aikštė buvo maždaug 200x200 m dydžio, aplink ją stovėjo Senoji ir Naujoji smuklės, alaus ar darykla, dvaro pastatų kompleksas ir keletas amatininkų namų (iš sudaryto tuo metu apylinkių amatininkų sąrašo paaiškėja, kad prie turgavietės gyveno 6 amatininkai). Projekte buvo numatyta visą turgaus aikštę apstatyti maždaug 20 miestiečiams skirtų pastatais. Įdomu, jog minimame brėžinyje pirmąkart matyti suplanuota erdvė, kuri vėliau bus žinoma kaip Žuvų turgus. Galima manyti, kad Žuvų turgavietė jau tuomet egzistavo ir planuojant aikštę buvo tik prisitaikyta prie realios situacijos. Nors šis Šilutės miesto steigimo ir turgavietės vystymo projektas dėl Klaipėdos miestiečių ir paties Šilutės valsčiaus valdytojo savanaudiškų interesų buvo numarintas, tačiau, kaip matysime vėliau, turgavietė vystėsi panašiai pagal projekte numatytą schemą. 1798-1802 m. ir 1860 m. žemėlapiuose matyti, kad turgaus aikštė buvo apstatyta ir apgyventa panašiu perimetru, koks yra išlikęs iki mūsų dienų: aikštė buvo apsupta apie 15 pastatų.

Reikšmingas turgavietės vystymuisi turėjo būti įvykis, kai 1850 m. tiesiant plentą Tilžė-Klaipėda (iki tol jis ėjo vien per Verdainę), jis buvo pravestas per Šilutės turgavietę. Matyt, tuo pačiu prekyvietė buvo išgrįsta akmenimis. Taip pat verta pažymėti faktą, kad XIX a. vietos turguje buvo pradėtos nuomoti didžiausią kainą pasiūliusiems nuomininkams, kurie savo lėšomis privalėjo valyti ir palaikyti savo vietos, kurią neretai priteršdavo arkliai ar kiti galvijai, švarą. Siekiant išspręsti nepatogumus, kuriuos vis labiau ėmė kelti prekybinių vietų turgavietėje stoka, 1831 m. buvo nutarta per savaitę rengti du turgadienius: pirmadienį leisti prekiauti arkliais ir galvijais, o ketvirtadienį - įvairiomis kitomis smulkiomis prekėmis ir produktais.

Nepaisant palaipsninio turgavietės vystymosi, pagal čia cirkuliuojančių prekių rūšį, Šilutės XIX a. turgus mažai kuo skyrėsi nuo praėjusių šimtmečių. Anot vieno XIX a. pirmos pusės oficialaus rašto, prekyba Šilutėje apsiribojo vien gamtos teikiamų žaliavų pardavimu. Priešingai nei Klaipėdos, Šilutės turgus išlaikė grynai kaimiškos prekyvietės pobūdį.

Šilutės turgūs, turėję didelės įtakos vietos gyventojų pragyvenimui, skatino ir negatyvias veiklas - visų pirma kontrabandą. Neabejotinai galima teigti, kad šioje prekyvietėje buvo realizuojama didelė dalis kontrabandinės produkcijos, kuri ypač pagausėdavo negandų laikotarpiais. Antai 1859 m. teigta, kad Šilutės pirkliai savo pasienio sandėliuose turi sukaupę dideles romo, spirito ir kavos atsargas. 1861 m. teisėju Priekulėje dirbęs E.Vichertas rašė, kad beveik kiekviena pasienyje esanti sodyba yra paversta prekių sandėliu.

Neretai teigiama, kad Šilutės turgavietės planinė struktūra mažai pakitusi išliko iki pat XX a. pradžios. Šis sąstingis turėjo aiškias priežastis. XIX a. viduryje Šilutės dvaro savininkai Radkės sėkmingų paveldėjimų, santuokų, taip pat pirkimo būdais įsigiję apie 1500 ha žemes Šilutėje bei jos apylinkėse, buvo didžiausiais žemvaldžiais visame Klaipėdos krašte. Dalis jų žemių kaip salą buvo apsupę Šilutės turgavietę. Dvarininkų nenoras parduoti žemės sklypus galimoms statybvietėms ir turgavietės vystymui lėmė tai, kad bet kokia plėtra aplink turgavietę buvo neįmanoma, užkonservuota. Todėl plėtra prasidėjo kitose gretimose gyvenvietėse, ypač Žibuose. Ir kaip jau žinome, XIX a. pabaigoje Šilutę dėl tokio sąstingio gyventojų skaičiumi ir naujų pastatų kiekiu lenkė Verdainė ir jau minėti Žibai.

Keturios turgavietės ir girtuokliai

Padėtis smarkiai pasikeitė, kai Šilutės dvarą 1889 m. nusipirko iš Klaipėdos kilęs dvarininkas H.Šojus. Iš dalies dvaro rentabilumo, iš dalies Šilutės gyvenvietės vystymo sumetimais, buvusias dvaro žemes jis ėmė pardavinėti bei dovanoti. Apskritai turgavietės išplėtimui H.Šojus veltui skyrė 3,5 ha dvaro žemių. 1910 m. šalia Senosios jau minima Naujoji turgaus aikštė (dab.K.Kalinausko g. pabaigoje, AB "Šilutės baldai" teritorijoje). 1912 m. šioje naujoje aikštėje buvo pastatyta halė, kurioje buvo prekiauta mėsa. Iki tol Šyšos upė ties turgaus aikšte tarnavusi kaip laivų prieplauka, buvo perkelta prie dab. uosto. Ši upės vieta buvo išgilinta, praplatinta: čia galėjo įplaukti Karaliaučiaus krovininiai laivai, o žiemą peržiemoti - garlaiviai ir turistinės valtys. Prie krantinės buvo privesta geležinkelio linija, taigi, krovos darbai galėjo vykti tiesiai į arba iš laivų. Vėliau šią upės vaga uždarius ir prakasus naują, 1914 m. buvo suformuotas 1,17 ha ploto uostas, kuris iš dalies yra išlikęs iki šiol.

Nepaisant išplėstos prekyvietės ir sukurto gatvių tinklo, iki Antrojo pasaulinio karo keliai ir aikštė turgaus dienomis buvo užkimšta turgininkų vežimų. Vasarą turgūs prasidėdavo 7 val., žiemą - 8 val. Apie turgaus dieną, jo pradžią ir pabaigą pranešdavo iškeliama ir nuleidžiama vadinamoji turgaus vėliava. Kokia nors kita prekybinė veikla kitokiu laiku pagal turgaus nuostatus buvo draudžiama ir baudžiama pinigine bausme.

Visa turgavietė pagal prekių pobūdį buvo suskirstyta į specializuotas aikštes: 1) žuvų; 2) grūdų, daržovių ir sviesto; 3) kiaulių ir malkų (medienos) turgūs. Medienos turgaus aikštė, kaip nurodoma, buvo greta siaurojo geležinkelio stotelės. Taip pat žinoma, kad Šyšos upės kilpoje veikė šieno turgus, kur šienu buvo prekiaujama iš čia stovinčių burvalčių. Netoli šios vietos stovėjo svarstyklės bei prekių sandėliai. Arčiau metalinio tilto per Šyšą buvo ir vadinamoji puodų halė. Naujajame turguje prekyba mėsa halėje vykdavo tik vasarą, žiemą mėsa buvo prekiaujama lauke. Vėliau, jau karo metais, šioje halėje buvo įrengtas konservų fabrikas. Teigiama, kad anuomet Šilutės turgavietė pagal dydį buvo antra Rytprūsiuose.

Pagal oficialaus 1912 m. vieno rašto duomenis Šilutės turgų kas savaitę aplankydavo apie 6 tūkst. žmonių, atvykdavo apie 2 tūkst. vežimų bei atplaukdavo apie 120 valčių. Kokia intensyvi čia vyko veikla gerai rodo ir aplink turgavietę buvusių 10 smuklių skaičius. Jose turgininkai dažnai atšvęsdavo sėkmingus sandėrius. Neretai svaigiųjų gėrimų čia būdavo padauginama. Kaip sąmojingai rašė vienas amžininkas, turgaus dienomis Šilutė būna pertvinkusi alkoholiu. Turgaus aikštė ir keliai, kuriais važiuodavo turgininkai, dvokė nuo tų gėrimų.

Turgaus reikšmė nesumenko ir tuomet, kai mieste susidarė tankus parduotuvių ir įvairias paslaugas teikiančių firmų tinklas. Sausakimšus nuo žmonių turgadienius puikiai iliustruoja išlikę XX a. 2-5 dešimtmečio atvirukai ir fotografijos.

To meto turgavietės apstatymas, nepaisant kelių pakitimų, yra beveik nepakitęs išlikęs iki šiol. Aikštės vakarų šone vyravo vienaukščiai, šiaurės - dviaukščiai, o rytų - triaukščiai pastatai. Dabartinės rajono savivaldybės pastato vietoje stovėjo triaukštis viešbutis "Germania", kuriame dar buvo įsikūrusios įvairios įstaigos, pvz., užeiga "Ventės ragas", bankas, vaistinė ir kt. Prie viešbučio šliejosi šios parduotuvės: pirklio Giunterio parduotuvė, M.Šumano mėsinė, Hopės kepykla, Furmano mėsinė, Kaizerio kavinė, našlės Šmidkės restoranas bei Rašo drogerija. Paskutiniame šios turgaus aikštės kraštinės pastate veikė Šmitui priklausiusi "Erelio vaistinė". Šiaurinė kraštinėje buvo Makaino ir Šapaičio smuklė, Simaičio manufaktūrinių prekių parduotuvė, E.Butkeraičio geležies prekių krautuvė, Noindorfo kepykla su raštinės prekių parduotuvėle. Paskutiniai šioje kraštinėje buvo manufaktūrininkui M.Brodei ir geležies prekių parduotuvės savininkui Švarkui priklausę pastatai. Vakariniame aikštės šone buvo L.Kupermano manufaktūrinių prekių ir Butkaus kolonijinių prekių parduotuvės su restoranu, Šnaiderio miltų, L.Epštaino manufaktūrinių prekių parduotuvės, Švelnaus geležies prekių krautuvė su užeiga, J.Šmito namas. Žuvų turgaus aikštėje veikė užeiga "Prie auksinio inkaro", grūdų parduotuvė su bakalėja, mašinų remonto dirbtuvės, žuvų pirklio G.Canderio namas, grūdų, kiaušinių parduotuvės, naminių paukščių punktas ir kolonijinių prekių krautuvė.

Pokaris

Po karo turgaus aikštėje nebeliko bene gražiausio Šilutėje viešbučio "Germania" pastato. Sudegusio viešbučio sienos buvo nugriautos ir šioje vietoje buvo įrengta aikštelė su fontanu, baliustrada ir mūrine tribūna demonstracijoms. 1979 m. pradėtas čia statyti rajono Vykdomojo komiteto pastatas, kuris užbaigtas 1985 m. Apie 1950 m. Naujojo turgaus halėje atidaryta baldų dirbtuvė, vėliau Naujojo turgaus aikštė visa buvo įtraukta į besiplečiančio medžio apdirbimo ir baldų kombinato teritorija ir užstatyta cechų pastatais. Pokaryje Senojo turgaus aikštėje buvo nugriauta dar keletas pastatų, kurių vietoje iškilo daugiaaukštis gyvenamasis namas.

Apie 1950 m. Šilutėje leistas turgus sekmadieniais ir trečiadieniais. Turgaus teritorija buvo aptverta medine tvora, pastatytos laikinos dengtos prekyvietės. Akmeninis grindinys buvo padengtas asfaltu. Greičiausiai po 1958 m. potvynio, kuris dar balandžio pabaigoje buvo apsėmęs didžiąją turgaus aikštės dalį, palei Šyšos upės daromą kilpą buvo supiltas pylimas. Prekyba senojoje turgaus aikštėje vyko iki 1962 m. Tais metais nauja turgaus aikštė buvo įrengta dab. Cintjoniškių gatvėje, kur turgūs vyksta iki šiol.

Senoji Šilutės turgaus aikštė yra viena seniausių miesto istorinių vietų. Su ja susiję svarbūs miesto istorinės raidos etapai. Ar senoji turgaus aikštė bus prikelta naujam "gyvenimui" priklausys nuo šiandienos šilutiškių apsisprendimo ir laikysenos.


Sovietmečiu vietoje sudegusio "Germania" viešbučio buvo pastatytas fontanas.
Dabar toje vietoje Šilutės savivaldybės pastatas.
Nuotraukos iš Šilutės muziejaus fondų ir privačių asmenų.

 
     
     Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2008 m.