Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2008 balandžio 22d. Nr. 8 (56)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

     
  Akimirkos su Eva Labutyte  
 
Saulius SODONIS

Balandžio 15 dieną būtų sukakę 70 metų, kai Begėdžių kaime gimė dailininkė, grafikė, Mažosios Lietuvos dukra Eva Labutytė. Šilutiškiai neblogai pažinojo šią dailininkę ne tik todėl, kad ji - šio krašto duktė, bet ir todėl, kad E.Labutytė Šilutėje ir jos apylinkėse labai dažnai lankydavosi, o savo kūryboje panaudojo ne vieną čia pamatytą simbolį ar detalę. Paprašyta ji visados talkindavo čia rengiamuose darbuose. E.Labutytė ne tik patardavo, bet ir įsijungdavo į šio krašto kultūrinį gyvenimą, nežiūrint, kad gyveno Vilniuje, iš kurio ne taip jau paprasta būdavo ir atvykti. Labai gaila, bet negailestingas likimas 2003 metais nutraukė jos gyvenimą. Amžinam poilsiui E.Labutytę priglaudė Plikių (Klaipėdos r.) kapinaitės.

Dėkingas likimui

Šio straipsnio autoriui teko didelė laimė šiek tiek pabendrauti su dalininke, kūrėja ir labai nuoširdžiu žmogumi Eva Labutyte. Dėl to pavyko pajausti jos gerumą, subtilų pasaulio suvokimą ir nepaprastą meilę savo kraštui, o visų pirma - Mažajai Lietuvai. Iš E.Labutytės ne kartą teko mokytis dėmesio atliekamam darbui, pakantumo kitokiai nuomonei bei suvokti, kad dideli darbai daromi tyliai, be garsių ir skambių pranešimų ar pristatymų... Viskas, ką ji darė, prie ko prisilietė, buvo labai giliai suvokiama. Viskas buvo pergalvota ir subtiliai jaučiama. Buvimas šalia šios kūrėjos - didelė laimė, kurią buvo galima suvokti tik tada, kai nebeliko pačios Evos, neliko to sunkiai apčiuopiamo ir pajuntamo bendrumo jausmo ar net būsenos.

Vydūno sugrįžimas

Pirmą kartą su Eva Labutyte teko daugiau bendrauti, kai buvo rengiamasi Vydūno sugrįžimui 1991 metais. Tada buvo sudaryta respublikinė komisija, kuri ir turėjo rūpintis šio Mažosios Lietuvos didžiavyrio grįžimu iš Vokietijos į gimtinę. Darbo buvo daug, komisija posėdžiavo Vilniuje, Šilutėje. Didelis buvo tuometinės Lietuvos valdžios dėmesys. Tame pasirengimo darbe teko sutikti jau ne kartą matytą ir girdėtą dailininkę Evą Labutytę. Pradžioje, atstovaujant Šilutės kultūros valdžiai, teko atlikti daug parengiamųjų darbų. Tačiau nepaprastas kūrybos džiaugsmas ir gilesnė pažintis su Eva įvyko tada, kai Šilutės kultūros namai buvo rengiami Vydūno laikiniesiems namams į paskutinę kelionę, t. y. Bitėnų kapinaites.

Ilgai buvo galvojama, kur sugrįžę Vydūno palaikai bus pašarvoti ir su jais galės atsisveikinti Šilutės žmonės. Galiausiai nuspręsta - buvo išardytos Kultūros namų pagrindinės salės kėdės ir įrengta pakyla Vydūnui. Techniniai darbai buvo atlikti labai nesudėtingai. Toliau reikėjo sukurti atitinkamą nuotaiką. Evai į pagalbą pasitelkta žinoma scenografė iš Klaipėdos Sofija Kanaverskytė. Tada ir prasidėjo kūryba. Subtilesnioji Eva labai jautė ir kūrė Vydūno dvasią, o S.Kanaverskytė, turėdama scenografinės patirties, siūlė įvairius variantus, kurie ne visada patiko Evai. Buvo labai malonu matyti, kaip bendrauja dvi kūrėjos ir kuria aplinką. Čia ir pasijautė Evos pakantumas kito nuomonei bei sugebėjimas pasiekti subtilumą. Kultūros namų darbuotojams teko ne kartą (ir toli gražu ne du) iš naujo kabinti užuolaidas, daryti vos matomas klostes, ieškoti apšvietimo niuansų ir kampų. Pasirengimas truko beveik parą, per kurią buvo sukurta nuostabi ir dvasinga aplinka Vydūno grįžimui. Tą turėjo pajusti visi, kurie atėjo atsisveikinti su šiuo didžiavyriu. Tai - didelis Evos Labutytės pasiekimas, kurį pasiekė su savo kolege. Žinoma, ir su visais joms talkinusiais žmonėmis. Šio pasirengimo metu atsiskleidė Evos stiprybė, subtilumas ir užsispyrimas šypsantis siekti pačių geriausių rezultatų.

P.Jakšto "Senoji Šilutė"

Šį dar nepriklausomybės priešaušryje pasirodžiusios knygos rankraštį buvo pasišauta išleisti atskira knyga. Tai teko daryti Kultūros skyriui. Nesigilindamas į jos leidimo subtilybes, kurių tada buvo labai daug ir šiandien jos skambėtų labai patraukliai, pasakysiu, kad buvo nuspręsta prašyti, jog Eva Labutytė būtų knygos dailininkė. Po neilgų dvejonių ji sutiko ir ėmėsi darbo.

Tai buvo ilgas ir atsakingas darbas. O žinant Evos kruopštumą, galite tik įsivaizduoti, kaip atsakingai ji ėmėsi šio darbo. Kūrybinis procesas vyko šalia jos pagrindinės kūrybos. Reikėjo ne tik nupiešti įžangos dalis, bet ir sugalvoti, kas ir kaip bus pavaizduota. Tačiau viską kruopščiai daranti Eva labai įsigilino į šį darbą. Pradžioje ji iš Šilutės muziejaus atsirinko nuotraukas, kurios galėjo pasitarnauti kūrybiniam procesui. Darbas sekėsi, nors ir kiek užtruko. O užtruko todėl, kad labai subtiliai Eva stengėsi perteikti P.Jakšto knygoje aprašytos Šilutės dvasią. Šiandien ne visi žino, kad knygoje išspausdinti jos grafikos darbai - tai trečias variantas. Kaip vėliau pasirodė, tik šie darbai galėjo būti tie, ką ji matė ir siekė.

Ne kartą žiūrint ir derinant eskizus teko lankytis jos namuose Vilniuje, Lazdynuose. Visados ji laukdavo ateinančio žmogaus su didžiausiu džiaugsmu. Atrodė, kad didesnio ir mielesnio svečio tie namai dar nėra matę. Visados būdavau vaišinamas pagal specialų receptą pagaminta kava, kuri laukdavo svečio ant specialiai žvake šildomo padėkliuko. Aptarus eskizus ir suderinus tolimesnius planus, galėdavau pažiūrėti ir naujausius Evos darbus, sužinodavau apie jos darbų keliones. Vyko labai nuoširdus ir betarpiškas bendravimas. Šios viešnagės būdavo labai šiltos ir jaukios. Su Eva buvo labai malonu bendrauti, nežiūrint nemenko metų skirtumo ar supratimo meniniais klausimais.

Gaila, bet knygą spausdinusi "Vilties" spaustuvė nesugebėjo perteikti Evos darbų subtilumo. Nors tiesiogiai to ji ir nerodė, bet buvo galima justi, kad dėl šios nesėkmės ji pergyvena. Tačiau, nežiūrint šių dalykų, 1994 metų rudenį išėjusi P.Jakšto "Senoji Šilutė" yra labai graži ir nuostabi. Tai yra didelis ir Evos Labutytės nuopelnas.

      

                                     

           

                                         

                                               
                                  Evos Labutytės darbai.

 
     
     Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2008 m.