Šilainės sodas

	Bendras Šilutės laikraščio "Šilokarčema" ir Šilutės kraštotyros draugijos projektas Projektą remia:
Leidinys pamario krašto kultūrai
2008 balandžio 22d. Nr. 8 (56)


	Nuo šeimos ansamblio iki geriausio dirigento apdovanojimo
	Dovydas PANCEROVAS 2000 metais kelmiškis Gražvydas Raila pradėjo vadovauti Šilutės meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestrui "Pamarys", o nuo to laiko ansamblis skina laurus įvairiuose konkursuose ir čempionatuose visoje šalyje, taip garsindamas mūsų kraštą. Su talentinguoju orkestro vadovu kalbėjomės apie jo muzikinę karjerą, darbą Šilutės meno mokykloje, kelią į sėkmę, ateities planus. Kelias į šlovę prasidėjo grojant šeimos ansamblyje Su dirigentu ir muzikos pedagogu susitikome šeštadienio rytą, Muzikos mokykloje, kur glaudžiasi garsusis orkestras. Pravėręs dvigubas G.Railos kabineto duris nustebau, kaip šiame ankštame kabinete telpa 38 narių orkestras... Pats istorijos herojus sėdėjo prie rašomojo stalo ir vartė kažkokius popierius. "Ir savaitgaliais tenka padirbėti", - linksmai pasakė dirigentas. Pašnekovas pasiūlė prisėsti ir paaiškino, kad 11 valandą pradės rinktis mokiniai, mat orkestras repetuoja ir šeštadienį. G.Raila vis dar tvarkė popierius ant savo stalo, o aš paklausiau, kada garsusis "Pamario" dirigentas pirmą kartą "prisilietė" prie muzikos. "Mano tėvo svajonė buvo susieti savo gyvenimą su muzika. Jis investavo į mane. Taip pat ir mano mama mylėjo muziką. Ji dainavo bažnyčios chore. Augau muzikalioje aplinkoje, todėl pradėjau lankyti Kelmės muzikos mokyklą. Ten buvo nedidelis orkestrėlis, tačiau kažko trūko... Mes visiškai nekoncertavome, nebuvo ir solinių koncertų. Galbūt tokia patirtis padėjo man vėliau, kai pradėjau vadovauti "Pamario" orkestrui", - apie muziko karjeros pradžią pasakojo G.Raila. Nors su Kelmės muzikos mokyklos orkestru būsimasis dirigentas ir nekoncertavo, tačiau koncertine veikla užsiėmė su tėvu ir broliu. "Tėvas grojo armonika, brolis - būgnais, aš pūčiau trimitą. Toks ir buvo mūsų šeimos ansamblis, – juokdamasis prisiminė G.Raila. – Mano koncertinė veikla prasidėjo šeimos ir giminių šventėse. Pamenu, jei kur važiuodavome pas gimines, visada veždavomės ir instrumentus". Tiesa, būsimajam dirigentui teko paragauti ir vargonininko duonos – G.Raila padėjo tėveliui groti vargonais Žalpių kaime (Kelmės r.). Po 5 metų darbo – pasiūlymas vadovauti orkestrui "Baigęs mokyklą įstojau į Šiaulių aukštesniąją muzikos mokyklą. Ten gavau aukštesnįjį išsilavinimą. Siekdamas didesnių aukštumų įstojau į Klaipėdos universitetą, menų fakultetą", - pasakojimą tęsė G.Raila. Uostamiestyje pašnekovui buvo suteiktas muzikos bakalauro išsilavinimo laipsnis – G.Raila tapo kvalifikuotu pučiamųjų instrumentų pedagogu ir orkestro dirigentu. Tais pačias metais, 1995-aisiais, istorijos herojus kartu su žmona atvyko į Šilutę. "Žmona turėjo dirbti choreografe Kultūros ir pramogų centre, o aš įsidarbinau tuometinėje Šilutės vaikų meno mokykloje varinių pučiamųjų instrumentų mokytoju. Pirmaisias metais buvo sunku. Žmonos vadovaujama šokių grupė repetavo Sporto komplekse, o aš joms akompanavau. Muzikos mokykloje dėsčiau muzikos literatūrą". Tuo metu mokykloje orkestras jau gyvavo. Iki 2000-ųjų jam vadovavo mokytojas Tomas Balčytis. Nors ir turėjo orkestro dirigento išsilavinimą, G.Raila nebuvo kviečiamas vadovauti orkestrui. Galbūt todėl mūsų istorijos herojus pats ėmėsi iniciatyvos... "Sukūrėme pučiamųjų kvintetą. Jame grojo talentingi Muzikos mokykloje ugdomi vaikai. Koncertavome, keliavome po visą Žemaitiją", - pasakojo G.Raila. 2000 metais, po 5 metų, praleistų Šilutėje, G.Raila buvo pakviestas vadovauti orkestrui, kurį vėliau pavadino "Pamarys". Būtent tada ir prasidėjo ansamblio kelias į sėkmę. 2007 metais – geriausio B kategorijos dirigento apdovanojimas "Buvo pirmieji mano vadovavimo metai, todėl nusprendėme sudalyvauti Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate. Tais metais nesiekėme jokių aukštumų. Norėjome tiesiog sudalyvauti, pamatyti kitus orkestrus, įvertinti jų pajėgumą ir nuspręsti, kokia kryptimi mums reikia eiti", - prisiminimais dalinosi pašnekovas. 2001 metais G.Railos vadovaujamas "Pamarys" nelaimėjo jokio prizo, tačiau tai buvo paskutiniai "tušti" metai – jau kitais metais, tame pačiame čempionate, dirigento vadovaujamas Šilutės orkestras užėmė III-iąją vietą (A kategorijoje). Dar po metų "Pamarys" tapo A kategorijos čempionu ir pateko į pajėgesnių orkestrų kategoriją. "2001 metų pasirodymo nevadinčiau nesėkme, nes mes net negalvojome apie pergalę. Tuos metus sunkiai dirbome. Trūko instrumentų, norėjosi didesnių patalpų. Mūsų darbo rezultatas pasirodė kitais metais, kai tapome A kategorijos čempionais", - pirmuosius pasirodymus Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate apibūdino G.Raila. 2004 metų Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate Šilutės "Pamario" orkestras debiutavo B kategorijoje ir užėmė aukštą II vietą. Praėjus 3 metams, G.Raila tapo geriausiu B kategorijos dirigentu, o orkestras užėmė III vietą. Tačiau tikroji šlovė aplankė šiemet – orkestras tapo B kategorijos čempionu ir didžiojo prizo laimėtoju. 2009 metais šilutiškių orkestras debiutuos C kategorijoje. "Ryškiausia Lietuvos žvaigždė" Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionato prizai nėra vieninteliai "Pamario" apdovanojimai. 2007 metais G.Raila ne tik tapo geriausiu B kategorijos dirigentu – jo vadovaujamas orkestras tapo "Aukso paukštės" apdovanojimo laureatu. Šis Lietuvos liaudies ir kultūros centro apdovanojimas Šilutės kolektyvui buvo skirtas "Ryškiausios Lietuvos žvaigždės" nominacijoje. Tiesa, koncertai kitose šalyse prasidės jau – gegužę "Pamarys" išvyksta į Prancūziją, kur dalyvaus Europos orkestrų festivalyje. Birželio mėnesį šilutiškių orkestras dalyvaus Mažeikiuose vyksiančiame tarptautiniame festivalyje. "Taip pat jau trečius metus iš eilės dalyvausime tarptautinėje orkestrų stovykloje Trakuose. Ten geriausi Europos instrumentalistai moko vaikus groti", - ateities planus dėstė G.Raila. "Sunku išlaikyti jau užaugintus vaikus" Pokalbio pabaigoje pašnekovas pripažino, kad šiuo metu orkestras yra pasiekęs aukštą lygį, o didžiausia problema – kaip šitą lygį išlaikyti. "Norinčiųjų groti orkestre vis daugėja, tačiau sunku išlaikyti jau užaugintus vaikus. Natūralu, kad baigę vidurinę mokyklą jaunuoliai išvyksta į kitus miestus. Dabar einame link to, kad mokydamiesi kituose miestuose, nesvarbu kokioje specialybėje, vaikai galėtų groti vietiniuose orkestruose. Norime, kad vaikai nepaliktų savo instrumentų, tobulėtų", - sakė "Pamario" vadovas. Kalbėdamas apie ateities planus muzikas įvardino ir materialinės bazės atnaujinimą: "Reikia naujų instrumentų. Taip pat norėtųsi orkestrą visiškai sukomplektuoti, o tam reikėtų mušamųjų instrumentų mokytojo. Be abejo, labai svarbu ir patalpos. Nes dabar, kai susirenka visas orkestras, nėra net kur pasisukti". Apie 11 valandą aš atsisveikinau su garsiuoju pašnekovu, o man užvėrus orkestro patalpų duris prasidėjo repeticija. Eidamas muzikos mokyklos kiemeliu vis dar girdėjau pučiamųjų instrumentų muziką, o mieste žaliavo pavasaris. Toks harmoningas lyg "Pamario" orkestras, spindintis lyg "Auksinė paukštė", euforiškas lyg "Karibų jūros piratai"...

Atgal...