Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2008 birželio 27d. Nr. 12 (60)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

     
  Rambynas - tikroji šventovė  
 


Praėjo pati gražiausia vasaros šventė - Joninės arba Rasos. Praėjo ji visoje Lietuvoje, tačiau didžiausią prasmę turėjo senajame Rambyne.

Sunku žodžiais paaiškinti, tačiau ne vienas atvykęs į Rambyną ir jo apylinkes pajunta keistą jausmą - ateina ramybė ir nusiraminimas. Gal ir ne veltui šita vieta legendomis bei padavimais apipinta. Gal ir teisybės nemaža, kad bet kur mūsų protėviai nei savo namų, nei šventovių nestatydavo. Jausdavo žemės ir gamtos jėgas bei stiprybės iš to semdavosi. Šiandien mes tai dažnai iš savo išsimokslinimo jau nebejaučiame. Nėra tiesioginių įrodymų, tačiau, kad Rambyne būta didelės šventvietės bei didžiulės genties centro - liudija ne vienas pasakojimas. Kalbama, kad čia kažkur turėjusi būti ir Ramigės pilis bei pačios Skalvos centras. Ir apie legendinį šventą akmenį pasakojama, kurį siekdamas savanaudiškų tikslų vienas svetimšalis suskaldęs, tačiau iš to jokios naudos neturėjęs ir tuo darbu Rambyno kalno prakeiksmą išjudinęs.

Nuo seno rinkosi čia per trumpiausią metų naktį - Rasas - šių apylinkių žmonės. Suvažiuodavo žmonės ir iš Mažosios Lietuvos bei Didžiosios Lietuvos - švęsdavo, linksmindavosi. Ir taip nuo seno buvo. Net sovietmečiu atėjūnai negalėjo žmonių noro čia pabūti uždrausti. Tik buvo priversti pavadinti ją saviškai. Tačiau jau buvo prarastas ryšys su gamta ir šventumu, todėl čia suvažiavę žmonės rengė svetimas šiai vietai šventes ir puotas. Norėdami palaikyti tvarką (o gal ir sutramdyti) tos valdžios pareigūnai būdavo stipriai pasiruošę. Ir nežiūrint visko, vykdavo keisti dalykai. Ne vienas per šias šventes yra nukentėjęs ar net galą gavęs...

Viskas pasikeitė vėl grįžus prie savo tvarkos. Svetimi dalykai užsimiršo. Šių metų Rasos, kai vėl grįžtama prie tradicijos rengti čia chorinės muzikos šventes, tai patvirtina. Ir suvažiavo ne tik mūsų, bet gretimo, Karaliaučiaus, krašto žmonės. Vėl džiaugėsi susirinkusieji vieni kitais, ramybe bei Rambyno jėgomis. Buvo gera ir malonu. Kalnas vėl tampa tikrąja šventove.

 

 
     
     Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2008 m.