Loreta MCIVOR
Kieme ratu sustojęs šaulių
moterų būrys repetuoja šokius ir dainas, netoliese naujienas aptaria
spaustuvininkai, keliu pareina gamta pasigrožėję mokytojai, vaikai apsupa
Martyną Jankų ir sustoja fotografijai, o virš galvų suka gandrai... Šių,
praeityje pas žymųjį spaustuvininką vykusių susiėjimų, dvasią pajuto visi,
šeštadienį, rugpjūčio antrą dieną, susirinkę Sueigoje pas Martyną Jankų
Bitėnuose paminėti 150-ųjų Mažosios Lietuvos patriarcho gimimo metinių.
Bitėnai ir M.Jankus - įkvėpimo šaltiniai
Krašto žmonių sueigos idėja spaustuvininkų Meka vadinamuose Bitėnuose buvo
atgaivinta 2003 metais. Sumanymas sueiga garsinti unikalų Rambyno - Bitėnų
gamtinį, istorinį ansamblį sulaukė didelio pasisekimo ir sueiga tapo
tradiciniu renginiu, sutraukiančiu daugybę krašto žmonių.
Pirmosios sueigos metu buvo atidarytas unikalus Mažosios Lietuvos paveikslų
sodas. Tai vienintelė Lietuvoje ištisus metus veikianti galerija po atviru
dangumi, kurioje eksponuojami žymiausių šalies dailininkų darbai. Pirmieji
darbus Mažosios Lietuvos paveikslų sodui paliko dailininkai vilniečiai
Laisvydė Šalčiūtė, Audrius Gražys, Kęstutis Grigaliūnas, Linas Liandzbergis
ir klaipėdietis Danas Andriulionis. Šiemet kasmetiniame dailininkų plenere
pagal temą "Bitėnų brydės" kūrė menininkai iš Kauno - būtent Kaune
paskutiniuosius kelerius metus Lietuvoje gyveno M.Jankus. Įkvėpti įspūdingos
Bitėnų ir Rambyno kalno aplinkos dailininkai šventinio renginio metu
pristatė savo darbus. Rolandas Karalius nutapė darbą, pavadintą "Slinktys".
Jovita Aukštikalnytė sodui paliko du darbus: vienas - "Panemunių fonas", o
kitas buvo pakabintas ant senosios daržinės - jį pabaigs gamta. Violeta
Juodzevičienė nutapė darbą "Dovana", Eugenijus Nalivaika - "Akmuo ant
akmens", Aleksas Andriuškevičius savo darbą pavadino "Dvi saulės". Mažosios
Lietuvos paveikslų sodas savo turtingą paveikslų kolekciją papildė dar
šešiais naujais darbais.
Šis dailininkų pleneras buvo ne vienintelis. Tris dienas vyko ir jaunųjų
dailininkų - mokinių pleneras, kurį organizavo K.Komskio labdaros ir paramos
fondas. Plenere dalyvavo būrys mokinių iš Šilutės miesto, rajono ir Pagėgių.
Jų vadovėmis buvo mokytojos Kristina Blankaitė (Šilutė) ir Lina Ambarcumian
(Pagėgiai). Vilkyškiuose gyvenę mokiniai susipažino su M.Jankaus asmenybe,
aplankė Rambyno kalną, pabendravo su dailininkais, sužinojo daugiau ir apie
pačius Vilkyškius. Plenere dalyvavusios šilutiškės Vladislava Bilienskaja ir
Justina Daugalaitė pasakojo apie nepaprastus įspūdžius, patirtus gamtos ir
ramybės apsuptyje. Ne veltui vaikų darbų ekspozicija sulaukė gausių ją
apžiūrėjusių žmonių pagyrų. Darbų paroda visus ateinančius metus keliaus po
Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės mokyklas.
Renginio metu buvo apdovanota ir daugiau kuriančių vaikų. Pagėgių
savivaldybės mokyklų lietuvių kalbos ir dailės mokytojų iniciatyva buvo
surengtas dailės ir literatūros darbų, skirtų M.Jankaus 150-osioms gimimo
metinėms, konkursas. Sueigos metu Pagėgių savivaldybės Švietimo skyriaus
specialistas Gediminas Kačiulis ir Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos
direktorius Vaclovas Navickas įteikė raštus ir dovanas mokytojams ir
mokiniams. Taip pat buvo pristatytas leidinys, kuriame sugulė vaikų
piešiniai, rašiniai ir eilėraščiai. Tarp jų yra ir vienos iš M.Jankaus
muziejaus įkūrėjų Birutės Žemgulienės anūko rašinys.
Taip pat buvo pristatyta fotomenininko ir keliautojo Raimondo Puišio paroda.
Joje eksponuotos nuotraukos, darytos Sankt Peterburge ir Nidoje.
M.Jankus - nuotraukose ir knygose
Sueiga pas Martyną Jankų Bitėnuose - tai ne tik dailės ir muzikos renginys.
Sueigos metu gražia tradicija yra tapęs M.Jankaus ir jo bendražygio Vydūno
kapaviečių pagerbimas. Ne vienerius metus organizuojamos ir konferencijos.
Šių metų konferenciją pranešimu "Martynas Jankus ir jo laikmetis" pradėjo
dr. Silva Pocytė. Ji padėjo susirinkusiems suprasti, kokiu laikotarpiu gyeno
M.Jankus - tais pačiais metais gimė ir Vincas Kudirka, Motiejus Valančius
pradėjo skelbti blaivybę. Atskleidė dr. S.Pocytė priežastis, kurios lėmė ir
paskatino M.Jankaus gyvenimo tikslų pasirinkimą, priminė pagrindinius
spaustuvininko nuopelnus ir biografijos faktus.
Konferencijoms dalyviams, kuriuos tarp pranešimų žavėjo arfininkės Danguolės
Martusevičienės melodijos ir dainininkės Giedrės Zeicaitės dainos, taip pat
buvo pristatyta fotografijų paroda "Martynas Jankus - vardan vienos
Lietuvos". Ją pristačiusi M.Jankaus muziejaus direktorė Liuda Burzdžiuvienė
pateikė nemažai dar niekur prieš tai nepublikuotų nuotraukų. Jose M.Jankus
buvo įamžintas su kolegomis spaustuvininkais, irkluojantis baidare, sakantis
kalbas, kartu su šeimos nariais, su Jonu Šliūpu ir daugybe kitų pačių
žymiausių to meto žmonių. Susirinkusieji pamatė ir Adomo Brako kelionės į
Ameriką metu tapytą M.Jankaus portretą, kuris buvo visai neseniai surastas
archyvuose. Akivaizdu, kad Mažosios Lietuvos patriarchu tituluojamas
M.Jankus buvo savo krašto simbolis ir įžymybė.
Itin įdomią istoriją papasakojo vienas M.Jankaus muziejaus įkūrėjų pr. Domas
Kaunas - beje, konferencijos dalyviai išgirdo ją vieni pirmųjų. Spaudos
atgavimo, kalbos ir knygos dieną D.Kaunas sulaukė telefono skambučio.
Skambinęs žmogus papasakojo, kad buvo pakviestas į talką daryti remonto
viename name Kaune ir šalia kamino rado pluoštus laiškų ir atvirlaiškių,
adresuotų M.Jankui. Vairuotoju dirbantis vyriškis popierių neišmetė. Jo
dukros išsiaiškino, kas yra M.Jankus ir taip susisiekė su D.Kaunu.
Profesorius pasakojo, kad daugumos laiškų būklė tragiška, bet ši "Aušros"
laikų medžiaga neįkainojama. Laiškų suradimu istorija nesibaigė. Vis dar
neaišku, kaip tie laiškai atsirado būtent tame name - versijų yra daug ir
galbūt tikroji niekada ir nebus surasta.
Konferencijos metu buvo pristatyta knyga "Senojo Rambyno vaidila". Prieš
trejus metus buvo išleista knygelė "Senasis Rambynas ir jo vaidila". Ji buvo
skirta susipažinti su M.Jankumi ir jo gimtosiomis vietomis. Šiemet knygelė
buvo papildyta ir išleista dar kartą. Joje plačiau buvo atskleista M.Jankaus
asmenybė - Mažosios Lietuvos patriarchas buvo ir politikas, ir
visuomenininkas, ir spaustuvininkas. Knygoje taip pat išspausdinta daug
niekur prieš tai nepublikuotų fotografijų, papuošimams panaudota daug
M.Jankaus spaustuvės graviūrų. Knygą pristačiusios K.Toleikienė,
Nepriklausomo Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės laikraščio
"Šilokarčema" redaktorė, ir L.Mcivor, šio laikraščio korespondentė, sakė,
kad knyga turėtų būti patraukli visiems: ir mokiniams, ir krašto mylėtojams,
ir turistams. Mokytojas Anatolijus Žibaitis, vienas iš knygos tekstų
autorių, ne tik pasidžiaugė prisidėjęs prie knygos išleidimo, bet ir parodė
nuotrauką, kurioje su M.Jankumi ir kolegomis mokytojais yra įsiamžinęs ir jo
tėvelis. O S.Sodonis, taip pat knygos tekstų autorius, palinkėjo, kad ši
knygelė taptų paskata atsirasti rimtai studijai apie vieną žymiausių
Mažosios Lietuvos žmonių - juk M.Jankaus gyvenimas vertas tikrai gero ir
įdomaus romano. Ne veltui leidybos grupės "Druka", kuri išleido knygą
"Senojo Rammbyno vaidila", pardavimo vadovė Šarūnė Petruškevičienė juokavo,
kad išklausiusi konferenciją suprato, jog kitiems metams jų leidykla galėtų
turėti bent tris naujus projektus.
Muzikos garsų kerai
Vakare prasidėjusio šventinio renginio pradžią žymėjo aktorės Virginijos
Kochanskytės skaitomi tekstai, visų giedamas Mažosios Lietuvos himnas
"Lietuvininkais esame mes gimę" ir virš galvų sukantys ratus gandrai. Į
sceną taip pat buvo įnešta Amžinoji Rambyno kalno knyga, kurioje pasirašė
dailininkų plenere dalyvavę menininkai. Šventinį žodį tarė Pagėgių
savivaldybės meras Kęstas Komskis, Tauragės apskrities viršininko
pavaduotojas Sigitas Baciuška, Vydūno draugijos pirmininkas Vaclovas
Bagdonavičius, nepriklausomo Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės
laikraščio "Šilokarčema" redaktorė K.Toleikienė, Rusijos Generalinio
konsulato Klaipėdoje vicekonsulas Anatolij Muzyčenko. Visi kalbėjusieji
džiaugėsi dėl nenykstančio, o vis garsėjančio M.Jankaus ir jo gimtųjų vietų
atminimo.
Vakaro kulminacija tapo garbingam M.Jankaus jubiliejui skirtas koncertas.
Koncertavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras ir solistai,
Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras. Dirigavo Stasys Domarkas.
Gražiausias arijas iš Vytauto Klovos operos "Pilėnai", Balio Dvariono operos
"Dalia", Džiuzepės Verdžio operos "Traviata" ir kitas atliko solistai
Eduardas Kaniava, Deivydas Norvilas, Nida Grigalavičiūtė, Dalia Kužmarskytė
ir kiti. Koncerto sužavėti klausytojai liko ir pabaigoje prasidėjus lietui.
Galiausiai visi buvo pakviesti į bičiulišką pavakarojimą M.Jankaus muziejaus
kieme. Smuiku ir pianinu grojant KU Menų fakulteto magistrantėms Rimai
Tamošiūnaitei ir Silvijai Mockutei, susirinkusieji dalinosi įspūdžiais,
prisiminimais. Turbūt kiekvienas pajuto ypatingą krašto dvasią, dėl kurios,
D.Kauno žodžiais, Bitėnai yra vieta, kurios žmonės nepravažiuoja - jie
būtinai užsuka ir užsuks. |