Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2008 rugsėjo9d. Nr. 17 (65)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 
  Šokių muzika ir "bitliškos" gitaros sovietinės cenzūros rėmuose  
 
Dovydas PANCEROVAS

Ne tik išmokti natas, bet ir pažinti tikrąją muzikos prigimtį bei pamilti šį meną - tokio tikslo siekė Bronius Bučius, maždaug prieš dešimt metų Šilutės muzikos mokykloje įkūręs estradinės muzikos ansamblį "Kerepėtas". Nors ši grupė jau nebeegzistuoja, tačiau vartant B.Bučiaus karjeros puslapius galima sakyti, kad tokio tikslo šis muzikas siekė visuomet - tiek grodamas profesionaliame kariuomenės orkestre, tiek šokdindamas estradinės muzikos mylėtojus, tiek mokydamas jaunuosius talentus muzikos mokykloje.

Pirmosios pamokos - muzikinis skonis ir aistra kūrybiškumui

Su B.Bučiumi susitikome ankstų penktadienio rytą. Ryto saulė auksavo tuščią fortepijono salę, o prieš pradėdami pokalbį su garsiuoju Šilutės muziku kalbėjomės apie meno vertę dabartinėje visuomenėje. Jau tada supratau, kad šiam muzikantui labiau rūpi ne akademinė, bet emocinė muzikos dalis. Turbūt B.Bučiaus muzikos suvokimui didelę įtaką padarė pirmasis mokytojas...

Istorijos herojus gimė Telšiuose, baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Nors 1944-aisiais vokiečių armija jau traukėsi iš tuometinės Tarybų Sąjungos, tačiau muziko tėtis kartu su visa šeima buvo priverstas palikti Žemaitijos sostinę ir apsigyventi Šilutėje - šiame regione Vermachto karo mašinai reikėjo auksarankių geležinkeliečių. "Telšiuose gimiau ir gyvenau tik apie pusę metų, todėl save laikau šilutiškiu", - paaiškino B.Bučius.

Pašnekovas prisiminė, kad pirmą kartą prie muzikos prisilietė sulaukęs 12 metų, kai pradėjo lankyti bažnyčios vargonininko ir chorvedžio Kazimiero Jurgilo pamokas: "Buvo pokario metas. Dabar, kai prisimenu visą Sovietų Sąjungos istoriją, galiu pasakyti, kad tai buvo vienintelis tarpsnis, kai valdžia rūpinosi kultūra. Visoje šalyje kūrėsi muzikos mokyklos, suaugusiųjų ir vaikų chorai. Dideli pinigai buvo skiriami tam, kad būtų sukurtas kultūrinis gyvenimas. K.Jurgilas nebuvo profesionalus muzikantas, bet labai talentingas. Jam buvo pavesta Šilutėje suburti vaikų orkestrą, skirtos patalpos Kultūros namuose, taip pat - mokama didžiulė alga". B.Bučius šypsodamasis pasakojo apie tai, kad pirmasis mokytojas nemokė natų, bet turėjo gerą muzikinį skonį, suvokimą, kaip reikia padaryti gerą aranžuotę. "K.Jurgilas mus mokė remdamasis intuicija. Jis nesakydavo, kaip reikia groti, nes norėdavo, kad patys suprastume. Aš ir natas pats išmokau. Prisimenu, K.Jurgilas sakydavo: "Pūsk tol, kol garsas atsiras", - apie pirmąsias pamokas kalbėjo straipsnio herojus.

Dirbo 7 dienas per savaitę

Aistra muzikai neblėso ir išvykus į Leningradą tarnauti sovietinėje kariuomenėje. B.Bučius pateko į elitinį pasieniečių dalinį. "Aš nebuvau profesionalus muzikantas, bet dalyvavau viename pučiamųjų instrumentų konkurse ir mane pastebėjo. Niekas netikėjo, kad aš neturiu muzikinio išsilavinimo. Taip mane priėmė į profesionalų orkestrą kariuomenėje. Vieną dieną būdavau kariškiu, o kitą - muzikantu", - prisiminimais dalinosi pašnekovas.

1966 metais B.Bučius grįžo į Lietuvą ir įsidarbino viename Šilutės fabrike. Turbūt tie metai ir buvo esminis lūžis, kai niekada apie muzikanto karjerą negalvojęs jaunuolis nusprendė tapti muziku - nors dirbo fabrike, mokėsi vakarinėje mokykloje ir grojo fabriko orkestre, tačiau B.Bučius priėmė pasiūlymą vadovauti ir vaikų pučiamųjų instrumentų orkestrui. "Orkestre tuo metu vadovavau beveik aštuoniasdešimčiai vaikų. Dirdavome 7 dienas per savaitę, nuo pirmadienio iki sekmadienio. Patalpos buvo mažos, instrumentai sulūžę. Patys viską tvarkydavome", - pasakojo apie muzikos mokytojo darbo pradžią.

Su vaikų pučiamųjų orkestru B.Bučius dirbo apie 10 metų, o tuo pačiu metu kurdavo aranžuotes ir "Rezginėlės" šokių kolektyvui. Negana to, skirtingu metu muzikos mokytojas vadovavo ir Rusnės bei Žemaičių Naumiesčio vaikų orkestrams. Paklaustas, kaip suspėdavo tiek darbų nudirbti vienu metu, pašnekovas atsakė: "Negalvojau apie tai. Reikėjo išlaikyti šeimą, o atlyginimai buvo maži. Už darbą su vaikų chorais gaudavau po 20-30 rublių. Natūraliai įsisukau į tokį ritmą, nes negalvojau, kad gali būti kitaip...".

Šokių muzika ir "bitliškos" gitaros

Tokioje aplinkoje B.Bučius ryžosi įgyti profesionalaus muzikanto išsilavinimą - neakivaizdžiai mokėsi Vilniaus konservatorijoje. O 1970 metais prasidėjo vienas iš spalvingiausių ir įdomiausių straipsnio herojaus gyvenimo etapų - susikūrė estradinės muzikos kolektyvas. "Tai buvo šokių muzikos ansamblis. Imdavome žymias užsienio grupių dainas ir perdarydavome. Grojome ir lietuviškas estradines dainas, ir "Bitlų", ir kitų užsienio grupių muziką. Tuo metu Lietuvoje buvo mažai tokių šokių muzikos kolektyvų. Mes grodavome šokiuose, diskotekose, šventėse. Dabar kažką panašaus daro ansamblis "Karčema". Grojome iki tol, kol atsirado elektroninė muzika", - apie patirtį estradoje pasakojo B.Bučius.

Ansamblis turėjo keletą pavadinimų - pradžioje muzikantai save vadino "Vaikinais nuo Pamario", o vėliau - "Delta". Pašnekovas prisimena, kad lipdant kolektyvą teko vaikščioti po mokyklas ieškant talentingų vaikų, buvo kviečiami ir pažįstami muzikantai. Tačiau didžiausias atradimas - solistas Tomas Balčytis. Vienas "Deltos" kūrėjų nugirdo T.Balčytį dainuojant pirtyje ir pakvietė prisijungti prie grupės. Tuo metu Lietuvos jaunimas pogrindyje jau klausėsi "Bitlų", tad kartu su T.Balčyčiu ansamblyje atsirado dar keletas "naujų narių", t. y. gitaros. "T.Balčytis buvo žvaigždė, o kartu ir mes buvome labai populiarūs. Klausydavome "Bitlų" ir taikydavome jų aranžuotes sau. Tokios muzikos reikėjo šokiams. Turėjome ir savo vedančiuosius, o programoje būdavo ir instrumentinių intarpų. Kur koncertuodavome, ten salės "lūždavo". Vasarą keliaudavome po Lietuvą, o rudenį jau pristatydavome naują programą. Dalyvaudavome konkursuose Lietuvoje ir užsienyje, laimėdavome prizines vietas", - spalvingą estrados gyvenimą pristatė muzikos mokytojas.

B.Bučius prisimena, jog populiarūs jie buvo todėl, kad grojo tuo laiku jaunimo mėgstamą muziką, o programa buvo nepanaši į kitus, sovietinės propagandos prifarširuotus renginius. Tiesa, dėl tokio novatoriškumo ir kūrybiškumo teko aiškintis ir vietinei komunistų valdžiai... "Kartą manęs buvo paklausta, kodėl programoje nėra lietuviškų ir rusiškų kūrinių. Tiesiog nebūdavo tuo metu geros lietuviškos ar rusiškos šokių muzikos... Bet vis tiek programoje įrašydavome keletą tokių kūrinių, nors jų negrodavome. Vėliau, kai susikūrė ir lietuviška estrada, įtraukėme lietuviškų dainų. Bendravau su tuometiniais Lietuvos estrados prodiuseriais, o kartais nutikdavo taip, kad būsimus šlagerius mes sugrodavome pirmi", - pasakojo muzikas.

"Išvaduoti" jaunuosius muzikantus iš akademinės muzikos rėmų

"Vaikinai nuo Pamario" puikiai atspindėjo B.Bučiaus muzikos supratimą - improvizaciją, kūrybiškumą, atsidavimą menui. Praėjus beveik 30 metų nuo estrados ansamblio sukūrimo, jau dirbdamas Šilutės muzikos mokykloje, straipsnio herojus įkūrė ansamblį "Kerepėtas". Šioje grupėje vaikai grojo estradinę muziką. Turbūt šis kolektyvas buvo B.Bučiaus noras "išvaduoti" jaunuosius muzikantus iš akademinės muzikos rėmų ir leisti vaikams pajusti kūrybiškumo malonumą... "Kerepėtas" skynė laurus įvairiuose muzikos konkursuose, tačiau 2002-aisiais ansamblis iširo - užaugę moksleiviai palikdavo Šilutę, o pamaina vis dar būdavo nesubrandinta. Tuo pat metu B.Bučius paliko visus kolektyvus, su kuriais dirbo, ir visiškai atsidavė vaikų mokymui Šilutės muzikos mokykloje.

Dabar B.Bučiaus gyvenimas ramesnis... Pašnekovas juokavo, kad jo darbas - auginti gerus saksofonistus "Pamario" orkestrui. Kalbėdamas su žymiuoju Šilutės muziku pagalvojau, kad šiuo metu mūsų krašte trūksta tokios kūrybingos, laisvos ir pašėlusiai muziką mylinčios asmenybės, kokia savo laiku buvo B.Bučius.

                                
             B.Bučius ne tik puikus mokytojas, bet ir talentingas muzikantas.


               Kartu Meno mokyklos "Pamario" orkestru Paryžiuje lankėsi ir B.Bučius.

 
     
     Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2008 m.