Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2009 sausio 27d. Nr. 2 (74)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 
Protestas prieš patį protestą
 
Dovydas PANCEROVAS

... Nuskendo durnių laivas, tik kad durniai žemėj liko. Suprato ir Dievulis, kaip apmaudžiai apsiriko. Atitiko kirvis kotą ir nusprendė Sh Klanas: mes liksime gyventi žemėj. Tai ir buvo pradas...

Tokiom eilutėm prasideda viena muzikos grupės "Sh Klanas" dainų. Ironiška, saviironiška, absurdiška ir lyriška grupė Šilutėje padėjo Hip-Hop'o kultūros pamatus. Iš karto prisipažinsiu - buvau vienas šios grupės narių, tad šis straipsnis labiau atitinka prisiminimus. Per trejus metus įrašėme pusantro šimto dainų, galime pasigirti, kad buvome žinomi pogrindiniame Lietuvos Hip-Hop'o pasaulyje, o išskirtinė mūsų kūrybos savybė - protestavome ne tik prieš viską, bet ir prieš pačią protesto formą!

Kvailai jaučiuosi rašydamas apie save. Na, bet pažadas "Šilainės" redaktoriui duotas, tad išsisukti nebepavyks. Delnus šildau dideliu puoduku kavos ir kviečiu jus sugrįžti į 2003-ųjų Šilutės gatves, kur kūrė įžūlūs, bet išradingi vaikinai.



"Šlipsų motorai eilėj prie dukofkių"

Galima sakyti, kad mūsų išsidirbinėjimai prasidėjo dar 2000 metais. Tada, būdami šeštokais, su nepaprastu draugu Dredu (Edvinas Ptašinskas) sukūrėme pirmąją savo grupę - "Mes šešiese". Visiems aiškindavome, kad grupę "Mes šešiese" sudaro trys nariai - Dredas ir aš. Grojome novatoriškai: sena gitara, kurioje buvo vos dvi stygos, būgnus atstojo puodai ir knygos, o tekstai buvo absurdiškesni nei Vytauto Kernagio dainos apie skraidančius dramblius. Pavyzdžiui, dainoje "Baladė šalikas" buvo vos viena eilutė, kurią kartojome tris minutes: "Pakabintos visos galvos"... Pirmasis mūsų albumas vadinosi "Šlipsų motorai eilėj prie dukofkių". Jis buvo toks nepaprastas, kad išleistos net šešios albumo kopijos!

Po metų mūsų "muzikinė" veikla nutrūko. Keitėsi draugai, pomėgiai, aplinka. Keitėsi mūsų pačių supratimas, kas yra kūryba, o paauglystė brandino maištininkus. Atleiskite paauglystei, ji nesupranta, ką padarė...

Muzika vėl susidomėjome tik dešimtoje klasėje. Lietuvoje jau kūrėsi pirmosios Hip-Hop'o stiliaus grupės, debiutinį albumą išleido reperiai "G&G Sindikatas", pasaulinėje scenoje žibėjo JAV atlikėjas Eminemas. Greičiausia noras vėl būti dėmesio centre, kurti ir protestuoti pastūmėjo ir mus išbadyti savo jėgas tokioje kūryboje.

"Shtanginės Klanas"

Išduosiu paslaptį - žinau, kas matė mūsų pirmuosius bandymus kurti Hip-Hop stiliaus dainas... Tai - sporto salės sienos! Viename Vytauto gatvės namų yra įsikūrusi sporto salė, kurioje mes su draugais kasdien kilnojome sunkumus ir pirmą kartą išdrįsome repuoti. Tą sporto salę liaudiškai vadinome "štangine". Kad būtų mandriau, pirmąją raidę rašėme ne lietuvišką "Š", bet anglišką "Sh". Taigi sportavome ir kūrėme taip sakant "shtanginėje". Vargšai vaikai.

Nuleidęs galvą pripažinsiu - pirmąjį žingsnį žengiau aš... Debiutinė mano daina vadinosi "Blyškiaveidis". Tuo metu per televiziją rodė absurdišką JAV filmą apie vaikinuką, kurį nutrenkė žaibas. Pirmasis mano tekstas buvo to filmo parodija. Teksto ir dainos gimimo aplinkybės nėra labai svarbios. Svarbiau tai, kad po pirmojo bandymo norėjosi vis daugiau. Po pirmojo, labai prisvilusio blyno užgimė ir daugiau dainų, savo jėgas norėjo išbandyti visi mūsų draugai, tad galiausiai apsisprendėme sukurti grupę "Shtanginės Klanas". Tai buvo pirmoji Hip-Hop'o grupė Šilutėje.

Repuoti pradėjo ir jau minėtasis Dredas, ir Notangas (Robertas Taroza), ir Vikė (Viktoras Sverdlenko), ir Mūrkis (Jūrijus Kovircovas). Vėliau prie mūsų prisijungė talentingasis Jūlka (Julius Petkevičius) ir Martis (Martynas Deveikis). Tekstus dainoms kiekvienas rašėme sau, o muziką kurti buvo pavesta man (ačiū Jums, draugai!). Mane vadino Madman (tariama Medmen). Septyni kuriantys vaikėzai.


Dredas (E.Ptašinskas) ir Madman (D.Pancerovas) SMS žinutėmis siuntinėjo savo naujausius muzikinius įrašus. 

Pirmasis albumas

Prieš pat mirtį maestro V.Kernagis pasakojo, kad muzikantams tekdavo pasitelkti išradingumą norint kompensuoti tai, kad sovietmečiu parduotuvėse nebuvo gerų gitarų, kitų instrumentų. Su pasididžiavimu pranešu, kad tokios problemos ištiko ir mus! Tai, kaip įrašinėjome pirmąsias savo dainas, dar ir dabar sukelia juoką. Matote, muziką kūriau savo asmeniniame kompiuteryje, bet į jį negalima buvo įrašyti balso! Todėl jį tekdavo rašyti į kitą, nešiojamąjį kompiuterį. Įdomiausia tai, kad norint pataikyti į ritmą, tekdavo vienu metu abiejuose kompiuteriuose paspausti klavišą "Play". Jeigu bent kiek suvėluodavai - daina būdavo neritmiška, tad tekdavo viską kartoti iš naujo. Įrašytą balsą lanksčiaisiais diskeliais perkeldavome į mano kompiuterį ir čia montuodavome dainą.

Pirmajame mūsų albume buvo 15 dainų, o darbas baigtas 2003 metų gruodžio 31 d. Tą Naujųjų metų naktį debiutinis "Shtanginės Klano" albumas buvo transliuojamas diskotekoje, kuri vyko prie Šilutės miesto eglės. Apsisprendėme tęsti savo veiklą.

Tarp Minedo ir "Keistuolių teatro"

Jeigu atvirai - mūsų debiutas buvo nevykęs. Dainų žodžiai - primityvūs, melodijos - "perkrautos". Trumpai tariant - "neskambėjome". Nelabai supratome, ką darome ne taip, bet daug ką pasako tas faktas, kad ir patys to albumo nesiklausėme.

Viskas pasikeitė po metų, kai užgimėme su nauju kūrybiniu potencialu. Tada pervadinome grupę - iš "Shtanginės Klano" liko tik "Sh Klanas". Pagrindiniais dainų kūrėjais buvome trise: Dredas, Jūlka ir aš. Tiek tekstai, tiek muzika buvo brandesni, o mūsų kūrybą lėmė pogrindinio Lietuvos Hip-Hop'o idėjos. Grupės dainos "Kai tu repuoji", "Riedantis mechanizmas", "Mūsų mieste", "Žmogus su kauke" buvo patalpintos viename populiariame, gatvės muzikai skirtame tinklalapyje, tad turėjome gerbėjų.

Po antrojo albumo pasirodymo, 2004 metų vasarą, ilsėjomės jaunimo stovykloje Būtingėje. Poilsiautojams koncertavo grupė "Rojaus tūzai", o prieš jų pasirodymą mes gavome progą atlikti savo dainą "Mūsų mieste". Aišku, po pasirodymo buvome stovyklos merginų numylėtiniais! Tad kitą dieną surengėme "Sh Klano" autorinį koncertą... Ant scenos lipome trise. Pasičiupome "Rojaus tūzų" paliktus instrumentus ir dvi valandas improvizavome pusšimčiui žmonių. Dredas pirmą kartą gyvenime laikė būgnų lazdeles, Jūlka sužinojo, kaip gyvai (ne kompiuteryje) skamba sintezatorius, o aš žaidžiau su mikrofonu. Turbūt įsivaizduojate, koks tai buvo koncertas... Kažkas tarp Minedo ir "Keistuolių teatro".

Tą kartą beimprovizuojant gimė daina-parodija "Atlikėja Maja ir Angelas Halkas". Šis kūrinėlis buvo pirmasis akmuo naujame "Sh Klano" kūrybos etape.


Jūlka (J.Petkevičius) stropiai mokosi

Apie kiniečių radiją ir "Šeštadienio kelią"

"Sh Klano" kūryba reiškėsi visur. Kai nerašydavome dainų tekstų ar muzikos, įrašinėjome absurdiškas (bet ne beprasmes) istorijas, kurdavome "filosofines" teorijas, netgi vedėme radijo laidas.

Pavyzdžiui, įrašėme novelę apie du buvusius kolūkiečius, kurie susitinka šiais laikais. Kolūkietis Julius (Jūlka) vairuoja motorizuotą ledo lytį per Nemuną. Kitas (aš) - lyties keleivis, kuris veža savo sūnėną Tanką į polikliniką šviesti plaučių. Sūnėnui diagnozuota sunki liga - vietoj vieno plaučio jam susiformavo plastikinis butelis...

Kartą su Jūlka visą naktį internetu transliavome "Laisvės pliūpsnio" radiją... kiniečiams. Aišku, kinų kalbos nemokame, tad ir šnekėjome taip, kaip Dievas davė - lietuviškai. Taip pat rengdavome telefoninius žaidimus - paskambindavome atsitiktiniu surinktu numeriu ir prašydavome "už dyką atspėti dainą".

Išradome "shklanišką" teoriją, kad viskas pasaulyje jau buvo sukurta - gi ir akmens amžiuje, iškasus metalą, ištiesinus jį ir pagaminus "špykius", galėjai sukonstruoti dviratį. Juk ir akmens amžiuje egzistavo kompiuteriai, tiesiog niekas nesudėjo reikiamų medžiagų reikiamoje formoje į vieną krūvą... Buvome taip pasinėrę į "Sh Klaną", kad kiekvieną dieną po pamokų (o kartais ir per pamokas...) laiką leisdavome prie mikrofono.

Kūrėme netgi filmus! Pavyzdžiui, snieguotą 2005-ųjų žiemą susukome filmą "Sh Klanas" ir krokodilo medžioklė". O kiekvieną šeštadienį pasiimdavome savo fotoaparatus ir apeidavome visą miestą fotografuodami bei filmuodami savo išsidirbinėjimus, nepiktai provokuodami praeivius. Kiekvieną šeštadienį tuo pačiu maršrutu! Tai vadinosi "Šeštadienio kelias".

Prisiminiau dar vieną istoriją, kai su Dredu pasiėmėme seną, neveikiantį magnetofoną ir mieste kalbinome pagyvenusius žmones prisistatydami "Laisvės pliūpsnio" korespondentais.


Dredas mąsto ir kuria - ša...

Pasaka apie KiloTrobą

Lietuvos gatvės muzikos pogrindyje buvome žinomi ir kaip geri improvizatoriai. Noriu paaiškinti, kas yra gatvės improvizacija - tai daina, kurią rimuoji improvizuodamas. Turi repuoti ritmiškai, rimuotai, greitai ir lyriškai, bet tekstą kurti vietoje. Pamenu, vienoje Jūlkos improvizacijoje buvo tokia nuostabi eilutė: "Jį mylėjo kaimo mergos, gerbė vyrai, pyko bobos; kur praeidavo Jisai, tenai į orą kilo trobos". Gi nuostabu! Iš šios improvizacijos gimė toks nematomas "Sh Klano" herojus - KiloTrobas... Jis buvo bukų ir tuščių gatvės veikėjų prototipas. Šis herojus, o taip pat ir mūsų įrašinėjamos absurdiškos istorijos paskatino sukurti trečiąjį albumą - "Pasaka".

Noriu pabrėžti - tuo albumu aš didžiuojuosi! Šis darbas buvo brandintas dvejus metus, muziką kūrėme sudėtingomis kompiuterinėmis programomis, o visos dainos buvo surištos bendra istorija - kai berniukas prašo paskaityti jam pasaką, o ją išgirdęs geriau nusprendžia žiūrėti televizorių. Dainos buvo daugiausia ironiškos ir autoironiškos. Tyčiojomės ir iš savęs, ir iš visuomenės, ir net iš Hip-Hop'o pogrindžio! Mūsų kūriniai "Mano (Dienos) naktys", "Gatvės teatras", "Mano LPT", "Karas ar taika", "Mamai", "Muzika", "Vytauto gatvės vaikėzai" buvo tarp dažniausia parsisiunčiamų lietuviško Hip-Hop'o dainų internete. Tai buvo kulminacija. Sekantis žingsnis - pabaiga.

Klanas mirė...

Pabaiga prasidėjo kūriniu "Klanas mirė", kurio pradžia cituojama šio straipsnio įžangoje. Tada jau buvome išsisėmę ir pavargę. Turbūt A.Mamontovas buvo teisus sakydamas, kad grupės kūryba tęsiasi trejus metus, o po to reikia pailsėti. Taip ir nutiko.

Paskutinis mūsų darbas buvo visiškas absurdas - albumas "Ištikimas žaidimui". Tuo metu Lietuvos ir pasaulio Hip-Hop'o sceną užvaldė kvaila mada - reperiai šaudėsi, žudėsi, vyko Hip-Hop'o gaujų karai, tapo madinga būti nušautam gatvėje. Tai paskatino mus pradėti tyčiotis ne tik iš visko aplinkui, bet ir iš pačios gatvės kultūros. Albume "Ištikimas žaidimui" buvo pasakojama istorija, kad "Sh Klanas" pradėjo karą su JAV reperiu Puff Daddy... Aišku, jo mes akyse nesame matę, bet ši istorija ir buvo parodija. Neva Puff Daddy savo dainose iš mūsų tyčiojasi, todėl mes nuvažiavome su juo išsiaiškinti santykių. Tada esą įvyko susišaudymas ir nužudė mūsų grupės narį Martį. Dredas nenorėjo mokėti mokesčių socialdemokratų Vyriausybei, tad esą jis inscenizavo savo savižudybę. Neiškentę tokių smūgių, mes su Jūlka neva išprotėjom.

Tai buvo paskutinis mūsų albumas. Tiek "Ištikimas žaidimui", tiek realybėje "Klanas" priėjo liepto galą...

Dabar Dredas studijuoja Šiauliuose taikomąją dailę, Jūlką uostamiestyje mokosi kompiuterinės inžinerijos, Martis gyvena Airijoje, Notangas išpildė savo svajonę ir dirba krupjė, Vikė studijuoja Klaipėdoje, Mūrkis bus odontologas, o aš - studijuoju politiką ir dirbu korespondentu ...

Dabar mūsų merginos neretai bando patraukti mus per dantį - už "vaikystės klaidas". Bet tos "klaidos" buvo tokios nepaprastos, įdomios, beprotiškos ir saldžios, kad su mielu noru mesčiau viską ir vėl pasinerčiau į tą absurdą. Galbūt kada nors taip ir padarysiu... Juolab, kad "Klano" trūksta mums visiems. Jau kuris laikas vėl kuriame instrumentinę muziką, nors tekstai dar ir negimsta. Muzika brandesnė nei paskutiniais "Sh Klano" gyvavimo metais - atsirado klasikinio roko ir simfonijos motyvų. Jau prabilome apie tai, kad reiktų įrašyti naują albumą, kuris vadintųsi "Išskirti" arba "Viskas nuo atgal". Gal kada taip ir nutiks...

 
     
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2008 m.