Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2009 vasario 24d. Nr. 4 (76)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 
Metalo paslapties ieškojimas
 
Saulius SODONIS

Jau trejetą metų Vilkyčiuose kuria Darius Vilius su žmona Aida Viliene. Ir kuria labai daug, tačiau vietos žmonės visą laiką besišypsančius jaunus žmones žino kaip kalvius, vėliau Darius patikslino - meninius kalvius. Tačiau kalvytė tėra vienas, tiesa, iš pagrindinių ir svarbiausių būdų užsidirbti pragyvenimui. Tačiau apsilankęs pas juos namuose pamatai, kad kūrybos labai daug. Ir pačios netikėčiausios.

Pradžia - kaktusai

Darius yra vietinis. Čia užaugo, baigė vietos pagrindinę mokyklą, čia pradėjo kurti. O prasidėjo viskas nuo aistros kaktusams. Apie penkioliktuosius metus nepaprastai susidomėjo kaktusais. Juos ne tik rinko, bet ir bandė veisti. Kaktusų turėjo apie 300 įvairiausių rūšių. Net specialus šiltnamis jiems auginti buvo pastatytas. Vėliau šis užsiėmimas nuslopo, nes po dešimtos klasės įstojo į Klaipėdos E.Balsio menų gimnaziją.

Norint ten mokytis, reikėjo laikyti dailės stojamuosius egzaminus. Patirties šioje srityje tebuvo tiek, kaip mokykloje buvo tokiu pat pavadinimu pamoka. Prieš egzaminus kelias dienas pasimokęs piešimo, kitų dailės dalykų, per stojamąjį piešimo egzaminą nuostabiai nupiešė savo darbą - gipsinę galvą. Visi stebėjosi, nes ne visados taip pavykdavo net seniai besimokantiems šios gimnazijos mokiniams. Piešimas dailės moksluose buvo kaip matematika vidurinėje. Tačiau į šią pastabą Darius atsakė labai paprastai - jei pajunti, ką ir kaip reikia daryti, tai yra labai paprasta. Dabar puikiai įvaldytas piešimas labai praverčia kasdieniuose darbuose.



Kalvystė - beveik visai atsitiktinai

Darius E.Balsio gimnazijoje ir susitiko Aidą. Nuo to karto jie drauge. Baigę vidurinius mokslus abu įstojo į Vilniaus Dailės akademijos Klaipėdos Vizualiųjų menų katedrą. Čia rengiami įvairių sričių dizaineriai. Taip atrodė ir bus, tačiau praktika pas kalvį Liną Leščinską pastūmėjo šiuos menininkus į meninę kalvystę. Pradžioje - viena praktika. Vėliau viskas tapo aišku - Darius ir Aida taps šios srities kūrėjais.

Iš pradžių praktika buvo labai įdomi - reikėjo rengti projektus. Tai - labai atsakingas darbas, nes nuo jo priklauso ir kalvio darbas, ir kliento norų patenkinimas. Pradžioje piešiamas eskizas, vėliau gaminami natūralaus dydžio maketai iš ne metalo. Viską reikia parengti labai kruopščiai, nes detalės turi būti paskaičiuotos vos ne milimetro tikslumu. Neturi likti nė menkiausio tarpelio. Be to, ir klientas turi likti patenkintas. Vėliau - jau pats kalviškas darbas. Darius su Aida taip pas L.Leščinską darbavosi ir baigę akademiją. Čia įsitraukė ne tik į kalvystės reikalus, bet tapo Kalvių sąjungos kūrėjais. Reikėjo padėti dirbti ir organizacinius darbus. Taip gimė ne tik minėta sąjunga, bet ir Dariaus sumaketuota knyga "Lietuvos kalviai 2008". Čia jis pasirodė kaip dizaineris.

Kalvėje "Dauskalys" gimsta ne tik kalviški darbai...

Taip vadinasi kalvė Vilkyčiuose, gerai visiems pažįstamo Alytaus gamybos namelio kieme. Buvusiame ūkiniame pastate iš pradžių vienoje dalyje buvo pradėta įrenginėti kalvė. Vėliau kitoje dalyje atsirado papildomos patalpos. Reikėjo dažymui pastogės - atsirado ir ji. Pašaliečio akimis čia yra visko, ko reikia šiuolaikinei kalvei. Tačiau Darius mano kitaip. Po kurio laiko čia atsiras ir daugiau įrengimų, įrankių, vietos kitiems darbams.

Atvažiavus susipažinti, jis kaip tik kalėsi sau įrankius. Reikėjo replių, kitokių dalykų. Pasirodo, kad kalviai sau įrankius gaminasi patys, o jei ir perka ką, tai dažniausiai vėliau perdirba pagal save. Taip patogiau ir paprasčiau. Sienos nukabinėtos įvairiais darbai, jų ruošiniais. Jis pademonstravo, kaip dirba pneumatinis kūjis, kuriuo padaromi pagrindai, tik vėliau jau imamas įprastas kūjis. Kitoje kalvės patalpoje buvo įvairiausių darbų. Tai - Daliaus mokinių darbai. Kažkada su technologijos mokytoju kalvelėje apsilankė būrelis moksleivių. Vėliau keli vaikinai čia ėmė užsukinėti vis dažniau. Taip pamažu jie tapo mokiniais. Šių metų darbas - nukaltas suoliukas. D.Vilius parodo ir paaiškina pačius darbo kalvėje principus. Vėliau vaikinai viską daro patys. Jei neišeina - perdarinėja. Taip Vilkyčiuose atsirado keli stogastulpiai. Nuo pradžių iki pabaigos jie padaryti jo mokinių moksleivių. Ir niekas jų neaprašinėja, nenuverčia.

Įdomiausia - eksperimentai

Savaime suprantama, didžiąją dalį darbų yra užsakymai, nes iš jų Aida ir Darius gyvena. Tačiau, nežiūrint to, lieka laiko ir įvairiems bandymams. Jauniems menininkams labai įdomu, kaip dera metalas su kitomis medžiagomis, kaip vienos medžiagos padeda išryškinti kitų savybes, ar jas paslėpti. Taip eksperimentuodami jie sukūrė įvairių darbų ir praėjusių metų pavasarį Klaipėdos galerijoje surengė savo parodą. Joje - bandymai, kaip gamta atsispindi kalviškuose darbuose, kaip dera emalė ir metalas, keramikos elementai, kalvės žaizdre apdegtas medis su įvairiais puošimo elementais. Tai ir įdomu, ir gali praversti ateityje, ką nors darant. Visi darbai - meninio bei dekoratyvinio derinimo, net jei tai - paprasčiausias suoliukas ar vartai.

Paklausti, ar yra mėgiamiausių darbų, Darius ir Aida sakė, kad ko gero tie, kurie yra paskutiniai. Labai dažnai, norint sukurti kažkokį darbą, reikia gerai viską apgalvoti. Čia abu sutartinai sakė, kad labai svarbu meną atskirti nuo technikos. Gimstantis darbo eskizas bei jo vizija turi būti visiškai atsieta nuo to, kaip tai reikės atlikti. Tada viskas pasidaro labai gerai. Vėliau gali tekti palaužyti galvą, kaip tai atlikti, tačiau tai - jau kalvio technikos reikalas.

O paskutinis, labai įdomus ir mieliausias darbas - židinio, kuris primena medį, kūrimas. Čia išties reikėjo spręsti nemažai techninių dalykų. Šiuo darbu liko patenkintas ne tik kalvis Darius, bet ir užsakovas. Abu sakė, kad įdomiausi yra tie darbai, kurie verčia ieškoti sprendimų, minties, kuriuose slypi kūrybinė paslaptis ir kūrinio dvasia, kurią reikia surasti. Vienas tokių buvo Švėkšnos herbo gamyba. Nors jis lyg ir paprastas, tačiau teko paplušėti. Ir ne kalvėje, o namuose, rengiant projektą.

Paklausti, ar neliks juodu be pragyvenimo šaltinio, nes tai, ką jie kuria, yra ne iš pigiųjų, Darius sakė, kad užsakymų turi iki pat vasaros. O geriausia reklama - jų pačių darbai. Iš lūpų į lūpas einantis garsas apie šiuos labai subtilius kalvius ir jų darbus jau eina labai toli.

Ir ne tik kalviai

Jau baigiantis pokalbiui, paprašius darbų straipsnio iliustracijoms, paaiškėjo, kad šie kalviai eksperimentuoja ne tik metalo plastikoje. Paprašyti parodyti savo darbų, atnešė keletą knygučių, kuriose tvarkingai sumaketuoti jųdviejų darbai nuo pat E.Balsio gimnazijos laikų. Čia yra ir pirmasis stojamojo egzamino Dariaus piešinys, vėlesni darbai. Atskirai - Aidos darbai. Tačiau tarp jų pasirodo ir kelios eilių knygutės, išleistos naminiu būdu, kurias ne tik pagamino, bet ir parašė Darius. Vėliau visai netikėtai iš lentynos iškrito kompaktinė plokštelė. Joje - šiuolaikinis Dariaus filmukas. Tai vis ieškojimų ir savęs atskleidimo būdai. Aida bando atrasti metalo santykį su medžiu. Kažin, ar ilgėliau pabendravus su šia kūrybinga šeimyna, nesužinotum kažko dar naujo bandant ar ieškant. Baigiantis viešnagei paklausti, iš kur toks kūrybiškumas, sakė, kad visa tai - iš E.Balsio menų gimnazijos, kur vyravo labai kūrybinga ir pagarbi žmonėms atmosfera. Žinoma, ir bendraujant su kitais kalviais teko pajusti kūrybinę atmosferą, o visų pirma - pas pirmąjį savo kalvystės mokytoją Liną Leščinską.

 
     
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2008 m.