Šilainės sodas

	Bendras Šilutės laikraščio "Šilokarčema" ir Šilutės kraštotyros draugijos projektas Projektą remia:
Leidinys pamario krašto kultūrai
2009 gegužės 5d. Nr. 9 (81)


	Ar (ne)reikalingos knygos?
	Kovo mėnesį Saugų Jurgio Mikšo pagrindinėje mokykloje į mokyklos katilinę sunaikinimui buvo nešamos senos knygos. Tarp pasmerktųjų buvo seni vadovėliai, buvusi ideologinė sovietinė lektūra ir... klasikinė lietuvių literatūra. Ne visos jos nebuvo beviltiškai suskaitytos, sudriskusios ar išterliotos ir netinkamos skaitymui. Tarp jų buvo ir tokių, kurių, ko gero, dar nuo senų laikų yra daugelio namų bibliotekėlėse. Senos, bet mielos savo tų laikų iliustracijomis, šriftu ir tuo įspūdžiu, kuris apima perskaičius knygą. Knygas tokiu būdu sunaikinti sumanė mokyklos administracija, nes jų buvo labai daug. Iš esmės tai buvo seniai nurašytos knygos, kurias, gelbėdama nuo sunaikinimo, mokyklos palėpėse ilgą laiką dėjo viena iš buvusių šios mokyklos bibliotekininkių. Nemažai pasmerktų knygų buvo net neinventorizuotos. Į šios mokyklos biblioteką jas kažkada sunešė kaimo žmonės, pakviesti paremti mokyklos biblioteką. Matyt, jų būta gana daug, kad šis darbas nebuvo atliktas arba dėl tiesioginio darbo gausos mokyklos bibliotekininkė jį atidėjo vėlesniam laikui. Po daugkartinių priešgaisrinės saugos specialistų įspėjimų mokyklos vadovybė ir ryžosi tokiam žingsniui. Kitos išeities nebuvo, nes kaip seniau - makulatūros šiandien nesuperka. Todėl padėtis buvo lyg ir be išeities. Administracija leido pasirinkti mokytojams norimų knygų. Taip kai kurios pratęsė savo gyvenimą. Į ryšulius surištas knygas sunešti į katilinę buvo pasitelkti šios mokyklos mokiniai. Ne vienam tai buvo nauja patirtis. Visa tai atsitiko žymaus Mažosios Lietuvos švietėjo J.Mikšo vardu pavadintoje mokykloje, kuris visą gyvenimą skyrė tam, kad spausdintas žodis sklistų po kaimus ir miestus. Knyga visada buvo laikoma didele dvasine vertybe. Įdomu, kas dar įvyks šiame greitame XXI amžiuje?

Atgal...