Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2009 gegužės 19d. Nr. 10 (82)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 

Martynui Jankui atminti

 


1946 m. gegužės 23 d. Vokietijoje, Flensburge, nustojo plakusi 88-erių Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus širdis. Čia, gegužės 28 dieną, buvo palaidoti jo palaikai. Jie svetimoje žemėje išbuvo iki 1993 gegužės 30 dienos, kol grįžo į Nepriklausomą gimtinę ir amžiams atgulė Rambyno pašonėje esančiose Bitėnų kapinaitėse.

Klaipėdietė, istorijos mokslų daktarė Arūnė Arbušauskaitė savo archyve rado 1946 m. gegužės 26 dieną Flensburge išleistą "Žingsnių" leidyklos leidinuką, skirtą Martynui Jankui atminti. Leidinuko vieno egzemplioriaus kaina tuo metu buvo 3 reichsmarkės, o surinktos lėšos buvo skirtos Laidotuvių komitetui.

Istorikė mielai leido pasinaudoti jame išspausdinta medžiaga. Už tai p. A.Arbušauskaitei labai dėkojame. Čia pateikiame kai kurias ištraukas iš leidinuko. Tekstuose palikta to meto kalba ir žodžiai. 

 

                                              

FLENSBURGO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ


Širdingiausiai atjaučia ir raminte ramina amžinatilsį M A R T Y N O J A N K A U S šeimą, netekus Tėvo ir Senelio, o Mažajai Lietuvai - savo Patriarko, Lietuvių Tautos Žadintojo, lietuviškųjų knygų Spausdintojo jų draudimo gadynėje ir Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Vyriausiojo Komiteto Pirmininko.

P.Būtėnas
PASKUTINIOJI AUŠRININKO DIENA

Martynas Jankus baigė 88 metus. Dar prieš vienerius metus pavaikštinėdavo. Paskui vis dažniau ilsėdavosi, kad ir dienomis lovoje, o kai neseniai iš Husumo į Flensburgą perkėlė lietuvių bendrabutį, kartu ir jį su šeima, jis su lova jau nebesiskyrė. Dėl kūno nusilpimo žmogui ne vieną kartą teko sirgti plaučių uždegimu. Širdis silpnėjo. Prieš savaitę su ryšių karininku St. Kuzminsku teko lankyti jį užmiestyje gyvenantį. Žiūrėjo nemirksėdamas blaiviomis akimis, retkarčiais kilstelėdamas dešinę ranką. Nebekalbėjo iš senatvės nuovargio. Tik atsisveikinant padavė ranką ir gražia lietuvių kalba aiškiai ryškiai tepasakė: "Sudievu". Mažosios Lietuvos patriarkas geso.

Ir pastarąjį kartą puolė jam plaučių uždegimas. Atvestojo gydytojo veidas vilties neberodė. Širdis seneliui per silpna. Valgyti nebegalėjo. Vis dar prašė gerti ir gerti, paskui ir to nebereikėjo. Prieš valandą prieš mirtį saviškiams sudiev pasakė ir nusisuko į sieną. Namiškiai juto Mirties Angelą artėjant. Dešimt minučių tylios ramybės, ir gegužės 23 d. pusė trečios mūsų tautos prisikėlimo ir spaudos Didvyris Dievop nukeliavo.

Gegužės mėnuo baigiasi. Sprendžiame, kad Lietuvoje dabar gražu ir miela malonu gamtoje. O čia Flensburgo įlankos vanduo nuo vėjo ir droblio banguoja, ir tas oras rudeninis. Pro barako lango už įlankos matosi karo nepaliestosios Danijos vaizdas. O čia, šioje pusėje, suvargę lietuviai tremtiniai, belanką didįjį Velionį. 1000 kilometrų ligi Lietuvos, ligi jo gimtinės Bitėnų ties Nemunu, iš kurių jis, kaip triūsianti bitė, nešė, sklaidė lietuviškosios spaudos medų po visą rusų persekiojamą Lietuvą anais lietuvių spaudos draudimo laikais.


Vladas Būtėnas
AUŠRAI BRĖKŠTANT

a. Aušrininkui M a r t y n u i J a n k u i

Tu pažvelki dar, seneli, - ten rytuos aušra prabrėško,
Ir prašvis ji, kaip žibintas tas šviesus...
Ir kurią užžiebęs, tartum žvakę vaško,
Nuėjai ilsėtis pas "AUŠROS" draugus...
Tu pažvelki dar, seneli, - ten padangė šviesis...
Ir viršum medinių kryžių ir laukų Bitėnų
Jau aušros šešėliai švinta... Ir nuvys erškėčiai...
Laisvės giedruliai su knygnešiais ateina...
Gi paskui ten eis ginkluoti sūnūs,
Ir aušros švies spinduliai jiems kelią.
Eis, kaip Jūs kad ėjot, nepalūžot...
Eis prikelti mūsų mielą šalį.
Ir aušros spinduliuose ten pasirodys baltas žirgas
Ir prie jo sustos sūnų grandinės...
"Bet kur tas senelis, ją užžiebęs?.."
Klaus lietuvis ir kartos Rambynas,
O kuklus tik smėlio kauburėlis,
Kaip šviesi žvaigždė šiaurinė,
Švies lietuviui ir minės senelį -
Didį vyrą, nebegrįžusį Tėvynėn.

Flensburgas,
1946.V.24.



MARTYNO JANKAUS LAIDOTUVIŲ KOMITETAS SKELBIA

Paskutiniojo Aušrininko Velionio pagerbimo visuotinį gedulą, nutraukiant visus pasilinksminimus ir laikant Tautos vėliavas nuleistas pusiau stiebo visiems Flensburgo lietuviams nuo š. m. gegužės 23 d. ligi birželio 2 d. baigtinai - dešimt dienų.

1.
Laidotuvių procesija numirėliams laidoti uždrausta. Taigi, kūną iš Flensburgo priemiesčio Muetzelburgo į kapus Friedenshuegel (reikia eiti Friezischestr. Aerodromo link) atveš jau pirmadienį, t. y. gegužės 27 d. Velionies šeimos valia kūnas bus kapų krematoriume sudegintas tuoj po pamaldų ir po atsisveikinimo su velionim kalbų gegužės 28 d., antradienį, 9 val. 30 min. Tą dieną ligi 9 val. kapuose susirenka visi lietuviai savo Mažosios Lietuvos Patriarko į Amžinybę palydėti.

2.
Dabar kūnas pašarvotas Muetzelburgo bendrabučio atskirame kambaryje ir tautiečių lankomas atsisveikinant.

3.
Grabas bus lydimas į kapus pridengtas Lietuvos tautine vėliava.

4.
Laidojant kalbomis su Velioniu atsisveikins:
St.Kuzminskas - Lietuvos Atstovybės Vokietijoje vardu.
P.Būtėnas - Flensburgo lietuvių bendruomenės,
J.Senkus - Lietuvių Žurnalistų Sąjungos,
Svečiai, atstovaujantieji kitas Vokietijoje esančias liet. organizacijas ir stovyklas.

5.
Vainikai: Lietuvos valstybės Pasiuntinybės Berlyne, Mažosios Lietuvos lietuvių, Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Vyriausiojo Komiteto, Lietuvių Žurnalistų sąjungos, kiekvienos lietuvių stovyklos atskirai, E. ir J. Bildušų ir svečių, atstovaujančiųjų kitur esančias lietuvių organizacijas.

6.
Mirties kaukę Velioniui nuimti rūpinasi dail. V.Visgirda.

7.
Telegramomis mirimo žinia duota: VLIKui Tuebingene, Centriniam Lietuvių Komitetui Wiesbadene, UNRRAos Universitetui Hamburge per prof. dr. M.Biržišką, Lietuvių Studentų Atstovybei Hamburge, Liet. Apygardos Komitetui Neumuensteryje, Lietuvių Stovyklos Luebecke ir Schleswige.

8.
Aukos laidotuvėms renkamos visuose trijuose lietuvių bendrabučiuose.

9.
Velionies akademinis minėjimas, jei atvyktų į laidotuves vienas kitas mūsų profesorius ar šiaip visuomenės atstovas, būtų bendrabučio salėje po laidotuvių.

10.
Velionies kūno lankytojų knyga, kur kiekvienas atsilankantysis gali įsirašyti, irgi numatyta kūno lankymo vietoje, Muetzelburge. Lankytojų knyga bus padėta Nepriklausomosios Lietuvos Karo Muziejuje.

Vietinė p e r i o d i k a Velioniui "Lietuvių Informacijos" NN 112, 113 ir 114 skirti Martynui Jankui paminėti. "Žingsnių" N 4-me bus platesnių straipsnių apie tą Lietuvių Tautos Veteraną ir paveikslų iš jo gyvenimo.

 
 

 

 
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2009 m.