Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2009 liepos 8d. Nr. 13 (85)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 

                    Teresės Leciūtės Lorenčienės
                    eilės iš naujos knygelės "Sugrąžink nors sekundę".
 

 
 

Gimtajai kalbai

 

Su motinos pienu

Kalba mums įlieta.

Jos grožis, švelnumas

Lopšinėj aidėjo.

Jos turtai, jos burtai,

Jos pasakų lobiai

Tave išaugino,

Tave išliūliavo...

Tau šventę ir džiaugsmą,

Tau lobį brangiausią

Mama dovanojo.

O kiek nuostabiausių

Jausmų tau paklojo...

Kokiais labirintais

Tave išvedžiojo...

Kalba - kad kalbėtum.

Kalba - kad svajotum.

Kalba – kad ją tyrą

Kitiems dovanotum.

 

Pažadai  

 

Vis žadėjo...

Nupirkti arkliukų,

Bet laikas išdykęs nelaukė!

Kam bereikia arkliuko

Jei vaikai jau praaugę?

Žadėjo išmokyti groti

Smuikorius iš gimtojo kaimo...

Bet vėlgi! Tas laikas išdykęs

Numirti smuikoriui leido.

Žadėjo žadėjo žadėjo...

O laikas tiksėjo, nelaukė.

Pažadai netesėti

Ir dabar savo laiko vis laukia.

 

Volungė

 

Taip tylu ir vėsu

Po audros, po žaibų,

Tik kažko taip ilgu

Ir širdy neramu.

Volungė tarp šakų,

Tarp rasotų beržų

Vėl čiulbės, vėl ulbės

Kolei žaros išblės...

 

 

Širdim palytėti

 

Seniai taip seniai...

O gal vakar?

Kaip tų laikų skaičiuot?

Nežinia...

Širdyje visi žodžiai sudėti,

Visos dienos atrodo šalia.

Kiek daug, motule, tau duota.

Ir bemiegių naktų gūduma,

Ir vaiko pirmieji žingsneliai,

Ir jaunystės sparnuota audra.

O... teks išklausyti, tylėti

Ir į pirmą raukšlelę žiūrėti,

Ir žilstančių sruogą

Ne delnu, širdimi palytėti... 

 

Metų pasaka

 

Kai tamsiais vakarais

Už langinių

Stūgavo vėjas šiaurus,

Buvo taip gera turėti

Tėviškėlėje savo namus.

 

Auksinėm purienom švytėjo

Visi griovių pakraščiai,

Ant stogo linksmai kleketavo

Sugrįžę, sugrįžę gandrai.

 

Vasaros lėkė taip greitai -

Darbai vai darbeliai visi.

Avietėmis skynimai skleidės

Ir krito žvaigždelė šviesi.

 

Jau sodai apsunkę nuo vaisių,

Ežerais tyvuliuoja migla.

Savo keliu vėl keliausiu,

Kol pasaka metų gyva.

 

 

Viskas ateina pačiu laiku

(sonetas)

 

Bėga pro šalį

Pavasariai, vasaros,

Skamba koncertai žiogų...

Ir žmogui, plaštakei ir vabalui

Viskas ateina pačiu laiku.

Skuba jaunystė

Į savo pavasarį.

Akys žeria žvaigždes.

Viską jaunystė tau dovanoja.

Atspėk, ką rytojus atneš.

Gal almantį juoką,

Gal dainą saulėtą,

Gal žiedų nuostabių dovanos?

Tik nesustoki, tik ženki į priekį,

Tik nepražiopsoki savos dalios.

Likimas juokias,

Likimas kvatojas,

Tu pati jį savo rankoj laikai.

Tik nepaleiski, stipriai laikyki -

Ir laimė, ir meilė ateis... 

 

Gimtadieniui

 

Vėl šėlsta pavasario vėjai.

Greit upokšniai ir upės atgis.

Dar putoja gyvenimo taurė,

Dar džiaugias ir juokias širdis

 

Dar daugybė dienų išrikiuota,

Dar daug atiduoti turi.

Išdalinti šypsenas, juoką

Ir jausti, kaip mylim visi.

 

Tiek svajonių, vilčių tų sudėtų,

Tiek dienų ir bemiegių naktų,

Meilės lig dangaus pakylėta

Tavo pėdom per žemę skubu.

 

Lai putoja gyvenimo vynas,

Netuštėja pilnatvės taurė -

Kaip galingas pavasario vėjas,

Kaip ištvinusios upės srovė...

 

 

 
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2009 m.