Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2009 rugpjūčio 11d. Nr. 15 (87)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 
Pamario dangaus puošmenos - Klaipėdos aukštaskraidžiai. II d.
 
Egidijus BACEVIČIUS

Klaipėdos aukštaskraidžių draugija

Gyvą ir turiningą Klaipėdos krašto balandininkų gyvenimą atskleidžia įvairių sukakčių progomis rašytos balandininkų draugijų veiklos suvestinės. A.Einars draugijos dešimties metų sukakčiai (1931.01.01) paskelbė rašinį apie draugijos pasiekimus. Ne mažiau įdomus G.Greinus aprašymas.

Pirmoji draugija "Balandininkų susivienijimas" (Taubenzuchter Vereine) Klaipėdoje buvo įsteigtas 1896 m. ir XX a. trečiame dešimtmetyje turėjo 150 narių. Mažiau yra žinoma balandininkų draugija "Santarvė", vienijusi per 80 narių. Išsamiai aprašyta "Klaipėdos aukštaskraidžių veisėjų draugija" (Memeler Hochflieger Zuchter Vereine). Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių draugijos įsteigimas yra atskaitos taškas pradedant įteisinti atskirą krašto balandžių veislę. 1920 m. Tilžėje pirmoje balandžių parodoje G.Greinus buvo balandžių vertinimo grupės žinovas. Tų pačių metų gruodžio mėn. 31 d. jo namuose į Naujųjų sutiktuves rinkosi tilžiečiai balandininkai: Apeleinas, Jokubeitis, Zomeris, Ostvaldas ir Kuncė. Nutarta įsteigti Klaipėdos aukštaskraidžių mėgėjų draugiją, kurios pirmininkas bus G.Greinus. Tuo metu anksčiau įsteigta Tilžės "Puošniųjų balandžių draugija" vienijo mokytojus, gydytojus, miesto namų savininkus ir pirklius. Pastarieji su neslepiama pašaipa vertino naujai įsteigtą bendraminčių ratą, kurios daugumą sudarė darbininkai ir smulkūs amatininkai. "Plebėjų draugijai" pranašauta greita baigtis. Tačiau ji sutvirtėjo ir pasižymėjo gražiais pasiekimais. Įsteigus draugiją, padidintas dėmesys augintinių išorei. 1922 m. Tilžėje surengta pirmoji Klaipėdos aukštaskraidžių paroda. Rodytos 112 aukštaskraidžių porų. 1925 m. G.Greinus persikėlė gyventi į Klaipėdą, kartu perkeltas pagrindinis draugijos padalinys. Tilžėje ir Ragainėje liko vietinės atstovybės. 1925 m. Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių mėgėjų draugija turėjo 200 narių.

Draugijų susirinkimai ir pramogos

Draugijos susirinkimai vykdavo kone kas mėnesį. Juose buvo aptariami skrydžio ir išorės vertinimo klausimai, dalintasi patirtimi apie balandžių veisimą ir ligas, skleistos žinios apie kitas veisles ir naujoves. Balandžių parodos skatino gerinti veislės išorę ir skrydžio savybes, gausino mėgėjų gretas. Dažnai draugijos narių šventėse bendram pasibuvimui kviesti ir šeimos nariai, muzikantai, dainininkai bei šokėjai. Uostamiestį prijungus prie Didžiosios Lietuvos, jame veikė trys balandininkų draugijos. Tačiau tuokart jų veikla pastebimai krypo į Vokietijos pusę. Dėl vieno su politiniu atspalviu nesutarimo 1928 m. klubo narių skaičius buvo grėsmingai sumažėjęs, bet 1930 m. jis vėl atsistatė ir vienijo apie 100, o 1936 m., švenčiant draugijos penkiolikos metų sukaktį, telkė per 150 balandininkų. R.Krozyno jaunesniojo nuomone, ketvirtame dešimtmetyje buvo varžytas Klaipėdos krašto ir Vokietijos balandininkų bendravimas. "<...>Krašto gubernatorius tik kartą per metus leisdavo Klaipėdos vokiečiams-balandininkams dalyvauti paukščių parodoje Vokietijoje. Klaipėdiečių tai netenkino: jie neteisėtais būdais per Nemuną ir marias dideliais kiekiais plukdydavo balandžius į Tilžę, Ragainę, Karaliaučių bei kitus Vokietijos miestus, visais įmanomais būdais "apsukdami" pasienio sargybą ir muitininkus <...>. Kretingos balandininkas A. Narvilas pasakojęs, kad Klaipėdos balandininkų draugija A. Smetonos laikais surengė parodą Kretingoje, ir jis ne kartą su draugais dviračiais važiuodavo pas vokietukus pirkti balandžių. Balandininkų buvę daug, ypač kaimuose, ir toli važiuoti netekdavę. Kai kurie vokietukai pradžioje vaidindavo lietuviškai nesuprantą. Tačiau kalbai pakrypus apie balandžių įsigijimą, kaipmat "išmokdavę" <...>". Tarpukario metais Skuode Klaipėdos aukštaskraidžių tikruoju vardu niekas nevadino, sakydavo balti arba margieji (bunteriai). Ypatingi balandininkų sambrūzdžiai vykdavo rudenį, kuomet rengtos kasmetinės balandžių parodos. Jos įvykusios Klaipėdoje, Priekulėje, Kretingoje, Šilutėje ir Tilžėje. Pagrindinius veislės požymius sukūrė ir 1919 m. paskelbė A.Einarsas. Anot jo, balandžiai vertinti pagal šimto įverčių rinkinį. 1933 m. parodoje jie skirstyti į tris grupes: grožio klasė [atitikimas standarto reikalavimams], skraidymo klasė [skraidymo trukmė ir aukštis] ir orientacijos klasė [gebėjimas grįžti į balandinę iš didelio nuotolio]. 1929 m. rugpjūčio mėn. 29 d. balandininkų žurnale "Sparnuočių pasaulis" (Gefluegel-Welt) Nr. 35 rašyta: <...> birželio mėn. 16 d. Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių draugija surengė labai mėgiamas balandžių greito skrydžio varžybas. Jose dalyvavo dešimt paukščių. Skrydžio paleidimo vieta pasirinkta Triušelių kaimas, pradžia buvo 10 val. 25 min., oras buvo puikus. Pirmasis (11.40) į balandinę atskrido pono Šulcės nežieduotas margas patinukas, antruoju - žieduotas margas p. Zaugos balandis. Vienodu laiku sugrįžo balti Vilumeičio ir p. Daunaus augintiniai. Pirmos vietos balandžio-nugalėtojo savininkui p. Šulcei įteiktas bronzinis portcigaras, ponui Zaugai draugijos garbės pirmininkas įteikė pereinamąją taurę ir peiliuką cigarams nupjauti, o trečia vieta pelnė puošnią peleninę. Gi p. Vilumeitis gavo paguodžiamąjį prizą - kibirą vandeniui.

Tame pačiame leidinyje 1930 m. sausio mėn. 5 d. Nr. 5 buvo aprašyta 1929 m. gruodį Frankfurte prie Maino vykusi 27-oji Vokietijos nacionalinė paukščių paroda. Klaipėdos aukštaskraidžius pristatė Tilžės balandininkas p. P.Nabžeika. Nemažo atgarsio susilaukė per 1934 m. liepos mėn. Jūros šventės iškilmes paleisti balandžiai su prie kojelių pritvirtintais, iš toli matomais atsišaukimais: Lietuvai jūros nereikia, lai ją sau pasilieka buržujai! [vokiečių kalba]. Vėliau išaiškėjo, kad tai eisenos išvakarėse padarė Kopgalio gyventojai, vietinės Komunistų partijos kuopelės nariai. Miesto turguje jie prisigaudė balandžių ir kitą dieną paleido į miestą. Apie šį nutikimą Klaipėdos kraštotyrininkui B.Aleknavičiui pasakojo geras krašto ekonominio-politinio gyvenimo žinovas Juozas Zabielavičius.

Gelbėti per sunkmečius

Pirmą kartą pamario balandžiams grėsmė išnykti buvo kilusi I Pasaulinio karo metais. Rusų armijos antpuolio metu Klaipėda smarkiai nukentėjo. Per nepriteklius daug balandžių suvartota maistui, neprižiūrimi paukščiai nyko iš bado ir ligų. Apie tai Klaipėdos balandininkai G.Greinus ir R.Krozynas rašė 1979-1982 m. laiškuose Skuodo balandininkui mėgėjui Kaziui Girdžiūnui. R.Krozynas (jaunesnysis) prisiminė: <...> 1915 m. kovo 18 d. į Klaipėdą įsiveržė carinės rusų armijos daliniai. Buvo daug sniego, ledas dengė Kuršių marias. Išsigandę klaipėdiečiai spruko iš miesto: berniūkščiai ledu per marias - toks buvo vyriausybės nurodymas, - o moterys su mažais vaikais - marių pakrantėmis į Nemuno pusę.

Tuokart R.Krozynas (tėvas) tarnavo kaizerinėje armijoje, jo balandžiais rūpinosi sūnus, dar visai berniūkštis. Išbėgdamas iš namų, jis paliko atviras balandinės langines, viduje ant žemės pripylė maišą grūdų. Namo sugrįžo po trijų savaičių. Apėmė nesuvaldomas džiaugsmas, kai balandinėje išvydo kelis sveikus tėvo balandžius. Tarpukariu balandžiai atsigavo, jie pastebimai išgražėjo, jų gretos pasipildė. Pakartotinai didelis pavojus kilo II Pasaulinio karo metais. <...> 1944 m. žiemą, prieš palikdami namus, balandininkai vandeniu pildė kubilus, iš jų latakais palengva lašino į girdyklas, balandinėse ant grindų pylė lesalo. Senyvo amžiaus R.Krozynas (tėvas) Klaipėdą paliko sausio 26 d. Paskutiniu garlaiviu kartoninėje dėžėje išsivežė 23 rinktinius aukštaskraidžius. Iškentęs daugybę varginančios kelionės išbandymų, pateko į Bremerfiordę (Bremervorde), kur jo laukė anksčiau persikėlusi šeima. Kelionės negandas atlaikė tik sepyini gyvi likę augintiniai <...>.

Antroje tėvynėje

Karo laiku balandžiai pakriko po aplinkinius kaimus ir gyvenvietes, per ūkio nuopuolį išretėjo savininkų gretos. 1945 metais iš sovietinės nelaisvės grįžęs G.Greinus apsigyveno Vokietijos Saksonijos žemės Hartmannsdorf'o kaime. Netekęs žmonos, jis visas pasišventė mylimos gimtinės balandžių veislės atkūrimui. 1946 m. birželio 9 d. paukštininkų leidinyje "Gefluegel Boerse" jis kreipėsi į išlikusius Klaipėdos aukštaskraidžių savininkus. Atsiliepė buvusieji Klaipėdos ir Tilžės balandininkai, draugijos senbuviai, naujieji meklenburgiečiai: A.Einars, Horst Bluhm, Siemund, Scheffer Siegmund Franz (Expedient, Bomelsvitte 89), Stalszus, H.Sueslack (Hausmeister, Boerse 19-17) ir Geisendorf, Utekas Silkeitas ir Nymanas, Mantvilas U.Siegfried (Kraftfahrer, Bader str. 7), Bekmenas ir Švenas. Atnaujinta Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių draugija (SZG Memeler Hochflieger), jos pirmininku išrinktas G.Greinus. Pagrindinis draugijos padalinys buvo Hartmannsdorfe. 1950 metais draugija jungė 34 narius. Per karą pavyko išsaugoti 80-100 pirmarūšių aukštaskraidžių. Jie kryžminti tarpusavyje, tad pavyko išsaugoti mažai pakitusią išorę. Nuo 1948 metų Klaipėdos aukštaskraidžiai vėl pradėti rodyti naminių paukščių parodose Vokietijoje: Hanoveryje, Kylyje, Hamburge, Kukshafene, Chemnice, Leipcige, Šverine, Rostoke, Giustrove ir nedidelėje Miūliau gyvenvietėje. Antras Klaipėdos aukštaskraidžių puoselėjimo židinys susidarė Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, Bremerfiordėje. Šiam padaliniui vadovavo R.Krozyno sūnus. Jis "klaipėdiškius" balandžius kryžmino su vokiškomis žuvėdrėlėmis ("mevukais"), dėl to palikuonims netruko sutrumpėti snapas, jų viršugalviai suapvalėjo, nebeteko tiesios, žemyn einančios snapo-kaktos linijos ir plokščio pakaušio. Dėl naujų, nebūdingų savybių balandininkui teko keisti veislės aprašą. Pradžioje balandininkas palaikė bičiuliškus santykius su G.Greinus - gimtinės balandžių veislės puoselėjimo labui. Tačiau po kelerių metų nesutarimai dėl balandžių išorės tik didėjo, kol įsiplieskė ir peraugo į atvirą neapykantą. Po R.Krozyno mirties (1985 m.) buvo sugrįžta prie G.Greinaus tarpukariu nubrėžtos veislės puoselėjimo linijos.

Šiuo metu Klaipėdos aukštaskraidžiai išgyvena atgimimo laikotarpį. 1991 m. birželio mėn. 15 d. į vieną draugiją apsijungė naujai susivienijusios Vokietijos-Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių puoselėtojai. 1992 m. Niurnberge įsteigtas Vokietijos balandžių muziejus. Deramai primenami Klaipėdos aukštaskraidžiai. Palaikomi Vokietijos balandininkų ryšiai su Lietuvos ir Rusijos paukščių augintojais. Lietuvoje juos veisė atskiri veislės puoselėtojai ir vadino nemcais (t.y. vokietukais). 2007 metais Klaipėdoje įvyko balandžių paroda. Joje nemažai rodyta vietinių Klaipėdos aukštaskraidžių. 2009 m. kovo mėn. Kaune, Lietuvos Žemės ūkio universitete, vyko balandžių paroda.

Klaipėdos aukštaskraidžiams jau septyniasdešimt metų. Neatpažįstamai persimainė gimtojo miesto vaizdas, nutilo arklių kanopų bildesys į grindinį, sumažėjo balandinių. O ir balandžių auginimas mieste tapo reta prabanga. Tačiau dangaus žydrynėje sukdami ratus Klaipėdos aukštaskraidžiai dar vis sušildo balandininkų širdis, primena pamario praeitį, brėžia gaires ateičiai.

                
                                 Ričardas Krozynas prie savo augintinių.

               
                          Klaipėdos aukštaskraidžiams jau 70 metų.


Dar ir šiandien Klaipėdoje galima pamatyt tikrų tikriausią karvelidę.
 
     
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2009 m.