Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2009 rugpjūčio 11d. Nr. 15 (87)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 
Marių paveldas
 
Be jokios abejonės, apie rugpjūčio pradžioje Klaipėdoje vykusį pasaulinį renginį "The Tall Ships' Races Baltic" girdėjo ne vienas. O gal net ir dalyvauti teko? Dauguma ten vykusių stebėjosi didingais buriniais laivais. Tai išties nepakartojamas reginys ir įspūdis. Ne vienas pamatė, o ne vienam pasisekė ir pavaikščioti didžiausiuose laivuose Rusijos "Sedov", Lenkijos "Dar Mlodziezy", Norvegijos "Statsraad lehmkuhl" ar kituose, kurių ne vienas svetingai priiminėjo svečius, prekiavo suvenyrais ar tiesiog linksmino į šiuos laivus atėjusius pasižiūrėti žmones. Žodžiu, ir akis paganyti buvo kur ir įvairių įspūdžių pasisemti.

Viskas kažkada prasidėjo nuo to, kad atsiradus garlaiviams, burlaiviai nebeatitiko laivybos poreikių ir jų ėmė mažėti. Gimė mintis šio unikalaus žmonijos išradimo neužmiršti. Taip šios ir kitų panašių regatų metu imtas propaguoti inžinerinis paveldas. Vienas iš šios pasaulinės "The Tall Ships' Races Baltic" regatos tikslų - įtraukti jaunimą (ar pastebėjote, kokios jaunos laivų įgulos). Taip stengiamasi perduoti ateities kartoms šiuos įspūdingus ir unikalius laivus bei jų valdymo įgūdžius.

Tačiau šių pastabų tikslas ne pasidalinti įspūdžiais, o atkreipti dėmesį, kad pačiame Klaipėdos pilies uosto kamputyje, tačiau strategiškai labai palankioje vietoje, stovėjo Kuršių marių laivai - kurėnai ir mažesni jo variantai - venterinės valtys. Dar visai neseniai jų tiesiog nebebuvo likę. Tačiau keletos entuziastų jėgomis ir lėšomis jie buvo atkurti. Laivai visiškai autentiški ir unikalūs, nes buvo statomi laikantis senųjų statybos būdų.

Senieji marių laivai gali būti labai dideliu traukos objektu, juo labiau, kad jie puikiai plauko mariose. Rusniškiai tai ne kartą yra įrodę. Tačiau iki šiol visas šitas paveldas yra tik keletos į juos įsimylėjusių entuziastų reikalas. Gal jau atėjo laikas pagalvoti apie savarankišką įstaigą ar organizaciją, kuri valstybiniu mastu imtų rūpintis marių laivybiniu paveldu? Taip Šilutė rastų savo dar vieną unikalų dalyką.
 
 
     
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2009 m.