Saulius SODONIS
Dar ne taip seniai apie Kuršių
marių pasididžiavimą ir šio krašto etninę skirtybę - senųjų laivų kurėnų
vėtrunges - buvo mažai žinoma. Gal tik nidiškiai apie jas žinojo daugiau ar
atidesni šio kurorto lankytojai.
Šiandien jos vėjo kryptį rodo ne tik Nidoje ar iš vis Neringoje, bet ir
daugelyje kitų vietų. Pavyzdžiui, ne tik kitoje marių pusėje Šturmuose ar
Kintuose, bet ir Jurgio Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros bendrojo
lavinimo vidurinėje mokykloje Maskvoje. Kad jos būtų žinomos ir taptų mūsų
tautos vienu iš pasididžiavimų daug prisidėjo švėkšniškis Vaidotas Bliūdžius
su žmona Virginija. Be to šiandien V.Bliūdžius žinomas ir kaip senų pastatų
restauratorius, laivų statytojas.
Vėtrungės buvo darbo tąsa
Bendraujant su šia kūrybinga šeimyna, pasak jų, viskas ėjo labai dėsningai
ir palaipsniui. Dar besimokydamas vadybos dalykų Klaipėdoje Vaidotas
įsidarbino Jūrų muziejuje. Pradžioje nieko panašaus į dabartinį užsiėmimą -
darbą su medžiu - nebuvo. Tačiau norėdamas šiek tiek prisidurti prie
nedidelio atlyginimo, namuose, Švėkšnoje, ėmė ruošti lentas pardavimui. Ir,
anot jo, jokių ypatingų ateities planų tuokart nesiejo. Juo labiau su daug
subtilumo ir išmanymo reikalaujančiais restauratoriaus ar senųjų laivų
statytojo darbais.
Vaidotas Bliūdžius su žmona Virginija augina sūnų Hubertą (sėdi) ir
Bernardą, kurie pamažu taip pat ima domėtis tėvelių darbais.
2001 metais Jūrų muziejuje buvo atkuriamas Kuršių marių laivas kurėnas.
Teisingiau, jį statė komanda, vadovaujama šio muziejaus Laivybos skyriaus
vedėjo Romo Adomavičiaus. Į tai įsijungė ir vadybininku ten dirbęs
V.Bliūdžius. Laivas buvo pastatytas ir teliko padaryti jo puošmeną -
vėtrungę. Ją apsiėmė padaryti mūsų pasakojimo herojus. Tai ir buvo pirmoji
vėtrungė, kurią padarė švėkšniškis. Nuo jos ir prasidėjo jų darymas.
Šiandien tiksliai pasakyti nei Vaidotas, nei labai daug jam padedanti žmona
Virginija pasakyti, kiek iš viso padarė vėtrungių, negalėjo. Tikrai ne šimtą
ir, ko gero, ne du. Vien pagal projektą Nidoje, Kuršių marių krantinėje, ant
karčių išrikiuotų vėtrungių yra per septyniasdešimt. Tiksliai nė nežino. Gal
tik kai žiemos laikui jas nukabins ir parsiveš restauravimui suskaičiuos. O
kur dar kitos, kurias pagamino kaip suvenyrus, kaip eksponatus...
Kuršiškų vėtrungių yra ir Australijoje, ir Maskvoje
Toliausiai iškeliavusi vėtrungė yra Australijoje. Ją specialiai meistrams
užsakė kaip suvenyrą ir lauktuvių iš Tėvynės. Nemažai Virginijos ir Vaidoto
pagamintų vėjarodžių iškeliavo į Maskvą. Prieš keletą metų ten buvo
remontuojama Jurgio Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros bendrojo lavinimo
vidurinė mokykla. Joje mokosi Rusijos sostinėje dirbančių ir gyvenančių
lietuvių vaikai. Ši mokykla yra tapusi savotišku lietuvišku kultūros
židiniu. Todėl jos remontui ir įrengimui buvo skirta nemažai dėmesio ir
lėšų, paverčiant ją lietuviška sala Maskvoje. Pagal įgyvendintą sumanymą jos
sienos buvo dekoruotos natūralaus dydžio kuršvalčių vėtrungėmis. Taip jos
šiandien ten yra tapusios lyg skiriamasis lietuviškos savasties simbolis.
Vėtrungė buvo skiriamasis žvejų kaimo ženklas
Paklausti, kaip atsiranda vėtrungių piešiniai, šiandieninių vėtrungių
kūrėjai sakė, kad dažnai stengiasi atkurti jau kažkada buvusias. Jas ir jų
grožį pastebėjo jau XX a. pradžioje, kai Nida pamažu ėmė tapti kurortu bei
Vokietijos dailininkų pamėgta vieta. Jie stengėsi užfiksuoti aplinkos grožį.
Jau tada buvo atkreiptas dėmesys į unikalų burvalčių vėtrungių savitumą ir
grožį. Nemažai to meto dailininkų darbų yra išlikę, tik reikia susirasti.
Tuo šiandien daugiausiai užsiima Vaidoto žmona Virginija.
Tai, kas pavaizduota jose - buvo laisva žvejų kūryba. Dažnai jas žvejai
dailindavo tada, kai vėjas mariose nustodavo pūtęs ir reikėjo jo sulaukti -
buriniai laivai kitokio "variklio" neturėjo. Kartais tai trukdavo ir po
keletą parų. Norėdami kuo nors užsiimti, laivuose esantys žmonės drožinėdavo
ir puošdavo vėtrunges. Paprastai vaizdavo gerai pažįstamus dalykus:
pastatus, medžius, gyvulius bei viską, ką matė aplinkui. Taip dažnai laivų
savininkai rungtyniavo: kieno vėtrungė, tuo metu karūna ar vėluku vadinama,
gražesnė bus.
O "pradžią" tokioms vėtrungėms davė vyriausiasis Kuršių marių žvejybos
inspektorius Ernstas Vilhelmas Berbomas (Ernst Wilhelm Beerbohm) 1843
metais. Tada jis įsakė iškelti ant stiebo viršūnės kiekvienam marių kaimui
jo paties sugalvotą ir paskirtą geometrinį ženklą: smėlio nerijai buvo
skirta baltai juoda spalva, rytinei - raudonai balta, o pietinei - geltonai
mėlyna. Šie ženklai tarnavo kaip savotiškas valties skiriamasis ženklas,
kurį ir iš didelio atstumo žvejybos inspektorius galėjo matyti. Ilgainiui
šie ženklai, papuošti jau minėta žvejų kūryba, buvo, o kartu ir tarnavo kaip
vėjarodė. Todėl šiandien yra nesunku sukurti vėtrungę žinant, kas jose
vaizduojama buvo. Virginija taip yra sukūrusi ir keletą nedidelių
suvenyrinių Švėkšną nusakančių vėtrungių.
Restauratorius
Pamilęs medį ir darbą su juo V.Bliūdžius šiandien žinomas ir kaip senųjų
pastatų restauratorius. Ne vieną ir ne du restauravo kartu su savo įmonės
darbuotojais. Pasižiūrėjus į jau atliktus V.Bliūdžiaus darbus išties pradedi
suprasti, kad yra restauracija. Dažniausiai atsargiai išardomi seno namo
elementai, o po to pagal juos pagaminamos naujos dalys, kurios vėl atsargiai
įmontuojamos į išimtųjų vietas. Labai įspūdingai atrodo namas be sienų su
tvirtai paremtu ir lyg ore kabančiu stogu. Jis vėliau dažniausiai taip pat
yra "perrenkamas".
Darbų sąrašas išties įspūdingas. Dažniausiai tai seni ir unikalūs statiniai
Neringoje. Tačiau yra ir šiapus marių - pavyzdžiui, keli Minijos (Mingės)
kaime. Labiausiai matomas jų - senasis šio kaimo mokyklos pastatas, kuriame
šiandien įkurta kaimo turizmo sodyba. Šios savininkai labai didžiuojasi
autentiškai atkurta mokykla, kurioje išlikusi senųjų laikų dvasia. Tą
pastebi ne tik pirmą kartą apsilankę joje, bet ir buvę šio kaimo gyventojai,
kurie atvyksta aplankyti mokyklos. Tai, žinoma, dabartinių jos savininkų
nuopelnas, tačiau nepaprastai didelis ir restauratoriaus V.Bliūdžiaus
indėlis.
Jo sugebėjimus gali iliustruoti ir tai, kad jis prieš keletą metų buvo
pakviestas į Nidą iš naujo sutvarkyti Tomo Mano namelio stogo medines
konstrukcijas. Neseniai buvo tvarkoma ir šio išskirtinio kultūros objekto
aplinka. Čia nemažai padirbėjo ir jo žmona Virginija.
Prie restauracinių darbų būtų galima pridėti ir neseniai Jūrų muziejuje
pastatytą pokarinį Kuršių marių laivą - dorę. Atsargiai išardyta ji buvo
naujai pagaminta ir atkurta pagal senąsias jos dalis.
Tai ne visos V.Bliūdžiaus darbų kryptys. Būtų galima dar paminėti ir įvairių
rastinių su skiedriniais stogais namų statymą, kurie renčiami laikantis
senųjų laikų statybos tradicijų. Tokių namų pamažu atsiranda visoje
Lietuvoje, nes švėkšniškio meistro darbai jau kalba patys už jį. O viskas
prasidėjo nuo senosios Kuršių marių vėtrungės padarymo...
Vaidoto ir Virginijos darbai
|