Lietuvos
Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei,
Lietuvos
Respublikos Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, Lietuvos Respublikos Seimui
ir jo komitetams, komisijoms, frakcijoms bei politinėms partijoms
Lietuvos
Respublikos Ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybei
DĖL GRĖSMĖS
ISTORINIU PAGRINDU SUSIFORMAVUSIŲ ETNOKULTŪRINIŲ REGIONŲ IŠLIKIMUI
Mažosios Lietuvos
(Klaipėdos krašto) ir Žemaitijos visuomeninių organizacijų konferencijos
Regionų reforma ir
Vakarų Lietuvos istoriniai, etnokultūriniai regionai
rezoliucija
Gargždai,
2010 02 06
Gargžduose 2010
m. vasario 6 d. į konferenciją Regionų reforma ir Vakarų Lietuvos
istoriniai, etnokultūriniai regionai susirinkusios Žemaitijos ir
Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) visuomeninės organizacijos: Dovilų
bendruomenė, Bočių bendrijos Šilalės skyrius, Klaipėdos miestiečių
iniciatyvinė grupė, Klaipėdos visuomeninė kultūros paveldo komisija prie
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio, Klaipėdos
vokiečių bendrija, Klubas Oginskių dvaro bičiuliai, Lietuvininkų bendrija
Mažoji Lietuva, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Klaipėdos
apskrities skyrius, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių apskrities
skyrius, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos Šilalės rajono skyrius,
Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba, Pjaulų kaimo
bendruomenė, Svencelės kaimo bendruomenė, Žemaitijos dailininkų sąjunga,
Žemaičių kultūros draugijos Šilalės rajono skyrius, Žemaičių kultūros
draugijos Tauragės skyrius, Žemaičių kultūros draugijos Telšių skyrius
(toliau Konferencijos dalyviai) teigia, kad šiuo metu Lietuvoje vykstantis
apskričių reorganizavimo procesas ir jo kontekste numatomas regionų
formavimas žingsnis, nuo kurio priklauso ne tik tolesnė valstybės
ekonominė, socialinė raida, bet ir Lietuvos valstybės kultūros savitumo, o
tuo pačiu ir tapatumo kokybinių aspektų užtikrinimas. Minėtų aspektų svarbą
nacionalinio saugumo užtikrinimui nedviprasmiškai nurodo LR Nacionalinio
saugumo pagrindų įstatymas, kuriame konstatuojama: ...Valstybės
pareiga išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą,
užtikrinant lietuvių kalbos apsaugą ir tęstinumą, globojant etninę kultūrą
ir vietos tradicijas, saugant kultūros paveldą... (LR Nacionalinio
saugumo pagrindų įstatymo priedėlis, I dalis, 4 sk.). Pabrėžiame, kad
formuojant regionus iš LR Konstitucijos išplaukiančios Nacionalinio saugumo
pagrindų įstatymo nuostatos gali būti sėkmingai įgyvendintos tik užtikrinus
darną tarp ekonominių, socialinių ir kultūrinių siekinių.
Atsižvelgiant į ypač didelio poveikio minėtiems Valstybės įsipareigojimams
galimybę formuojant regionus, visiškai suprantamas platesnės suinteresuotos
visuomenės dėmesys. Atsižvelgdami į tai, konferencijos dalyviai pabrėžia
savo didelį susirūpinimą dėl visiško visuomenės nušalinimo nuo informacijos
apie regionų formavimo projektus, nuo galimybės dalyvauti šiame procese,
nors apie šio klausimo aktualumą visuomeninės organizacijos yra ne kartą
išreiškusios nuomonę ir atskiromis rezoliucijomis. Į šią tendenciją, kaip
pažeidžiančią visuomenės ir žmogaus teises į jų veiklai būtiną informaciją,
atkreipiame visų politikų ir atsakingų institucijų dėmesį. Teigiame, kad
tokie politikų veiksmai žlugdo galimybes kurti pilietiškai atsakingą
visuomenę.
Dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kad žiniasklaidoje jau pasirodo kai
kuriose valstybės institucijose svarstomų regionų formavimo projektų
baigtinės nuostatos, pvz., LR Seimo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių
demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma, pristatydamas apskričių
pertvarkos, o tuo pačiu ir regionų formavimo nuostatas pabrėžė, kad:
...Planuojama apskričių pertvarka nebus vykdoma etnografiniu principu.
Regionai bus kuriami atsižvelgiant į miestą - traukos centrą...
(Lietuvos Žinios, nr. 257(12189), 2008.11.13). Pabrėžiame, kad tokia
nuostata prieštarauja šiuo metu veikiančių Lietuvos Respublikos
Valstybinės kalbos, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų,
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos
įstatymams. Istoriniu pagrindu susiformavusių ir šimtmečius egzistuojančių
Lietuvos etnokultūrinių regionų išskaidymas į tariamai ekonominiais bei
politiniais tikslais kuriamas zonas yra dirbtinis. Toks (dirbtinis) metodas
kenkia istoriniu pagrindu susiformavusių etnokultūrinių regionų gyvybingumo
palaikymui ir prieštarauja teisėtiems šių regionų lūkesčiams išlaikyti
savastį.
Minėtos politinės tendencijos nesuderinamos ir su Lietuvos tarptautiniais
įsipareigojimais, kuriuos LR deklaravo, patvirtindama bei ratifikuodama
daugelį teisės aktų, iš kurių išsiskiria Europos archeologijos paveldo
apsaugos konvencija, Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija,
Europos kraštovaizdžio konvencija, Konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės
skatinimo, Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija,
Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija, Europos Sąjungos
pagrindinių teisių chartija. Lieka tik konstatuoti, kad prisiimti
įsipareigojimai nėra vykdomi, sąmoningai atsisakoma stiprinti kultūros
vertybių apsaugą.
Susirūpinimą kelia ir žiniasklaidoje atsispindinti būsimų regionų centrų
parinkimo nuostata. Dar vieno lygio savivaldos struktūros įtupdymas
didmiesčiuose, kaip jau rodė apskričių administracijų veikla, nebuvo
efektyvus ir neinicijavo optimalesnės regionų plėtros. Dalis lėšų, skirtų
regionams, buvo nukreipiama regiono centro, t.y. didmiesčio, poreikiams. Ši
tendencija didina atotrūkį tarp regionų bei didžiųjų miestų. Tokia politika
iš esmės yra regionų skurdinimas - tą liudija ypatingai išaugusi emigracija
iš regionų, gyventojų nusivylimas.
Atsižvelgdami į tai, kas pasakyta
aukščiau, konferencijos dalyviai reikalauja:
-
užtikrinti galimybę suinteresuotai visuomenei
susipažinti su rengiamais regionų formavimo projektais, siūlomų sprendinių
kriterijais, paviešinti darbo grupių sudėtis;
-
užtikrinti galimybę visuomeninių organizacijų
atstovams dalyvauti rengiant visai Lietuvai svarbų administracinės
reformos projektą;
-
administracinę reformą vykdyti tik
išanalizavus galimą poveikį istorijos, etninės kultūros paveldo raidai,
neišvengiamiems pokyčiams pilietinės, tautinės savimonės ugdymui,
užtikrinus sėkmingą atitinkamų LR įstatymų ir tarptautinių teisės aktų
įgyvendinimui minėtų veiksnių turinio hierarchiją;
-
ruošiant administracinę reformą būtina
suderinti ekonominius Valstybės interesus su istorinių, etnokultūrinių
regionų išsaugojimu ir puoselėjimu;
-
rasti optimalų regioninės savivaldos
funkcionavimą regione, o ne siekti jos koegzistavimo su didžiųjų miestų
savivaldos institucijomis.
Konferencijos įgalioti:
Lietuvininkų bendrija Mažoji Lietuva pirmininkas Jonas Jogutis
Žemaičių kultūros draugijos
pirmininkas Stanislovas Kasparavičius
Klaipėdos visuomeninės
kultūros paveldo komisijos prie Kultūros paveldo departamento Klaipėdos
teritorinio padalinio pirmininkas Dainius Elertas
Žemaičių kultūros draugijos
valdybos narys, dr. Vacys Vaivada |