Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:

 

               2010 birželio 8d. Nr. 9 (105)

Pradžia

Komentarai

Kultūros ženklai

Kūryba

Šilainė

Kultūros naujienos

Archyvas

Kontaktai

Planuojami kultūros renginiai

GĖLĖS

Birutė Morkevičienė

1.

Lubinai

Lubinų žvakės

Rymo prie kelio,

Kiek daug, kiek daug

Mėlynų akelių.

Kalno papėdė

Žydi rausvai.

Ir čia, ir ten-

Tie patys lubinai.

Švyti prieš saulę

Jūra spalvų-

Gal tik pavasarį

Čia taip gražu.

Vėjas sėklelę

Neša toli.

Savęs dalelę

Pasės pakely.

2.

ALYVOS

Kaime po langu

Žydi alyvos.

Dar jos nedrąsios,

Dar sarmatlyvos.

Bijo šalnų ir

Šiaurės vėjų,

Šiemet kaip pernai

Dar nežydėjo.

Žiedą po žiedo

Skinam visi,-

Laimės vis ieškom-

Seni ir jauni.

Tikim tais burtais

Vaikystės savos,

O gal ir gegutė

Laimę iškūkuos.

3.

RŪTA

Labiausiai reikalinga

Tu esi.

Jaunuosios nuometą

 Puoši.

Tu –šventės atributas

Nuostabus.

Gražesnio už tave

Nebus.

----- -  ---   -----

Rūta, rūtele,

Rūta žalia,

Skamba šis žodis

Kaip nuostabi daina.

Žiedeliais savo

Geltonais, mažais

Iškėlusi galvą

Nustebus dairais.

Gal reikalinga

Būsi kam?

Gal dideliem,

O gal vaikam?

Įspėju, būkite

 Atsargūs-

Po to kitokie

Gali būti dangūs:

Skaudės, perštės

Ir niekas nepadės.

4.

KALIJA

Tu tokia išdidi,

Tarsi nuotaka

Šventės dieną

Baltą galvą keli.

Baltai ramunės,

Chrizantemos žydi.

Galbūt slapčia

Tu joms pavydi.

Bet tavo žiedas

Nuostabus.

Gražiai jis švyti

Pro žalius lapus.

Pradžioj jis

Skleidžias pamažu,

Vėliau jis žydi

Daug ilgų dienų.

Iškėlęs baltą galvą

Išdidžiai

Verti žiūrėti

Pavydžiai.  
 

5.

PAKALNUČIŲ ŠALIS

Taip seniai joje nebuvau.

Gal tik prieš 50 metų.

Pirmą kartą į ją patekau

Ant pirmų vaikiškų ratų.

Kvapą nuostabų vis tik menu...

Ir daugybę balčiausių varpelių...

Atsiklaupusi ant vaikiškų kelių

Tada nenuleidau nuo jų akelių.

Vėliau ten vaikščiojau vėlei,

Dovanojau jas mamai ir tėčiui.

Mokytojai pirmai nešiau,

Savo klasę pakalnučių žiedeliais puošiau.

Kai skambutis mokykloj skambėjo

Paskutinis graudžiai –dzin-di- lin.

Pakalnučių varpeliai aidėjo

Pasilik su manim... 

2007-04-08

6.

HIACINTAS

Iš kur tas aromatas nuostabus?

Jis papuošė visus namus.

Žiūrėk- gėlė kokia puošni,

Ja džiaugiamės visi.

 Hiacintą draugė dovanojo.

Tada aš pirmą kartą jį mačiau.

Po daugel metų pagalvoju,

Širdy man daros daug lengviau.

Daug kartų šitą gėlę dovanojau.

Daug kartų ją pati gavau.

Tačiau kai pirmą kartą dovanojo...

Tą įspūdį lig šiol širdy laikau...

Linkiu ir jums patirti tokį jausmą,

Linkiu kitam suteikti mažą džiaugsmą.

Dėl to pasauly laimės bus daugiau,

O gal ir skausmo, rūpesčių mažiau.    

2007-04-08

7.

ŽIBUTĖ

Tu tokia trapi, tu tokia šviesi,

Tu esi žibutė.

Žybsi tarp lapelių

Mėlyna galvutė.

Dar taip trūksta žalumos,

Dar ir šilumos mažai,

O tu iš po žiemos

Anksčiausiai prabudai.

Pradžiugini ir papuoši

Šventų Velykų stalą,

Žibute mėlynake,

Puikiausia tu gėlele.

Vienos tavęs- mažai.

Būry- gražiai atrodai.

Tu būk ir džiuginki visus,

Nes mums neatsibodai.

8.

ŠALPUSNIS

Jau sniego nebėra,

Ir saulė skaisčiai šypso,

Už lango – pavasario diena,

Atverkim saulei langus.

Pavasario tau scerco gros

Šalpusnio pirmas žiedas-

Suteiks stiprybės ir vilties

Mažytis saulės žiedas.

Tu papuoši pelkėtą kelią,

Tu papuoši akis.

Palieki šilumos dalelę,

Stiprybės suteiki, vilties.

9.

RUGIAGĖLĖ

Plaukia rugiai prie kelio,

Jūra jų gili, plati.

Mėlynos rugiagėlių galvelės

Žydi  lauko pakrašty.

Žybsi  tarsi akys,

Mirksi jos lengvai.

Mėlyna ir mėlyna,

Kur tik užmatai.

10.

BIJŪNAS

Po langu pražydo bijūnas-

Žiedai dideli ir balti.

Man jie labiausiai patinka,

Kai žiūriu iš arti.

Kartą pražydo jis rudenį...

Mažas stebuklas gamtos.

Visko gyvenime būna,

Gal jis dar pasikartos.

Kvapą skleidžia malonų,

Kviečia prieiti arčiau.

Ateikit, ateikit,

Aš jį jau mačiau.

11.

VANDENS LELIJA

Tarp meldų tavo namai,

Puiki gamtos viešpatija.

Vanduo - kiek tik užmatai,

Sapnuos galbūt gražiau tiktai.

Gracingai plauko žiedas

Pažadintas aušros,

Kiekvieno džiugins akį

Iki vakaro vėsos.

Vandens kaimynių draugėj

Labiausiai išdidi,

Jai reikia vien tik saulės,

Plaukyt žydrajam vandeny. 

12.

PURIENA

Tave glosto pavasario saulė,

Tave glosto žmonių šypsena.

Tu iš tolo taip švyti,

 Tu- gražiausia laukų puošmena.

Su vilkdalgiais gražiai jūs derat.

Spalvų kontrastas nuostabus.

Kai jūs abu pražystate-

Atrodo, kad žemėje dangus.

Gamta pati stebuklus kuria,

Žmogaus dalia tik džiaugtis jais.

Išeikite pavasarį, kai saulėta,

Ir pasivaikščiokite žaliaisiais pabaliais.

Šiukštu, laukų gėlių neskinkit,

Gražiausios jos gamtoj.

Ir niekada nenusiminkit,

Ir džiaukitės, kad buvot pasakoj.

13.

RAMUNĖ

Išbėgau į vasaros pievą –

Baltuoja ramunių šimtai.

Skinsiu, pinsiu vainiką ne vieną.

Koks grožis! Ar tu nematai?

Per vasarą puošusi pievą

Rudenį liks ji viena.

Išburs dar ji laimę ne vieną-

Tokia jau jos dalia.

Mažytė galvelė pavydi

Žiedo baltesnio sesers,

Bet mums juk labiau prie

Širdies lauko ramunė rudens.

Mėgstam užjausti silpnesnį,

Mėgstam būti geri.

Ir gerai, kad nenešiojam

To, kas bloga, širdy.

14. 

ASTRA

Rudenį ji žydi,

Paukščiams ji pavydi-

Kelio ilgo ir draugų-

Rudenį čia nuobodu.

                      Teikia džiaugsmą kiekvienam:

                      Dideliam ir dar mažam.

                      Tai gėlė labai graži-

                      Įspūdinga, nuostabi.

Kol šalna jos nepalies,

Ji gražiai gražiai žydės.

Su jurginais ji draugaus

Kol jos niekas nenulauš.

15.

TULPĖ

Tulpė – kantri gėlelė.

Ilgai gulėjusi žemelėj

Pavasarį iškels galvelę-

Sveiki- aš pareinu.

Taip noris būti su jumis,

Rausvu žiedu sušildyt.

Pranešt- pavasaris jau čia,

Šilta rasa suvilgyt.

Raudonų tulpių jūra

Vilnija laukuose,

Mergaitės vėjavaikės

Nešioja plaukuose.

Geriausios jos narcizų draugės,

Pražysta tuo pačiu metu,

Raudonos, baltos ir geltonos

Gracingos tarsi šventosios madonos.

16.

NAŠLAITĖ

Graudus tavo vardas,

Graudi tu pati.

Tavo mažas žiedelis

Tarsi skausmas širdy.

                 Puoši tu kiemelį,

Puoši tu  kapelį.

Iškėlusi mažą žiedelį

Labai išdidi esi.

Nelengva būt maža,

Nelengva būti paprasta,

Bet tu pavasario gėlė,

Todėl ir mylima esi.

17.

PIENĖ

Tarsi geltoni viščiukai

Pabiro pienės po pievą,

Aplenkė akmenį, aplenkė ievą,

Džiaugėsi visą dieną.

Geltonos jų galvelės

Skaniai medum pakvimpa,

Todėl ir darbščiosios bitelės

Kaip musės prie jų limpa.

Vakaras vėlus ateis,

Jų galvelės susiskleis.

Bet kai saulė patekės,

Jų saulelės pražydės.

Pievoje braidys mergaitės,

Švysčios saulėj kepuraitės.

Pins vainikus nuostabius,

Jais papuoš visus namus.
                                                                 Liucijos Bungardienės piešiniai

Atgal...