Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2010 liepos 14d. Nr. 11 (107)

 


Pradžia

Komentarai

Kultūros ženklai

Kūryba

Šilainė

Kultūros naujienos

Archyvas

Kontaktai


Planuojami kultūros renginiai


            

            

    

At Minties namai

Eilės iš trečiojo A.Kiminiaus poezijos rinkinio

 


 


Algimantas Kiminius

 

Geriu kaip medžio šaknys drėgmę,

kaip lapai spindulius - geriu

aš savo amžiaus Laiko tėkmę

ir ateitin budriai žiūriu...

 

Gerai, kad viskas klesti, kinta,-

džiaugiuosi polėkiu minties... -

Ir mūsų sielos iškankintos

gal kaip tas medis - atsities.

 

Venta, 1986

***

 

Išdrožinėjo

tavo kūną

didysis meistras - Laikas -

žaizdomis ir randais.

 

Išvagojo

tavo veidą

dienų Artojai

rupesnių vagomis

lyg juodą tėviškės arimą.

 

Tik širdis -

kol gyva —

tebedainuoja.

 

Venta, 1993

***

 

ŠVENTASIS

 

Jau tris kartus nukankintas.

 

Pirmą kartą - seneliuose.

Antrą kartą - tėvuose.

Trečią kartų - tu pats.

 

O koks tu esi gyvybingas,

jei ligi šiolei esi!

 

Tris kartus nukankintas

drąsiai gali vadintis -

Šventuoju.

 

Venta, 1988

 ***

 

KAIP VĖJAS...

 

Kiek jau dienų gražiausių praėjo!..-

Niekas jų mums negrąžina...-

Norisi dukt kaip pavasario vėjas

Šėlsta jaunam beržyne...

 

Keliai jaunystėje slidūs ir klaidūs...

Kai kas ir visai suklumpa. -

Noriu matyti vien veidus ir veidus

per savo gyvenimą trumpą.

 

Tegujie liūdi, tegu jie juokias,

o kartais... bučinio laukia.-

Velniškai mėgstu veidus visokius,

tiktai nemėgstu... su kauke.

 

Todėl ir noriu kaip žalias vėjas

beržus šakom supinti,—

ką žmonėse esu matęs, girdėjęs, -

širdin ir dainon sutalpinti.

 

Dusmenys, 1963

 ***

 

Man vis regis

pušys pamary,

juodos valtys

ir padžiauti pantai...

toluma

grėsminga ir niūri

ir žvejys su pypkute

ant kranto...

 

Ir kartu su juo

nekantriai laukiu,

bekol vėjas

blaškęsis nurims...-

Gal mane jis

valtin pasiims

kaip kadaise -

basą ir vienplaukį.

 

Kintai, 1955

 ***

 

IŠPLAUKIANT

 

Nuo lieknučių nendrių rasos krenta,-

valtis tyliai skiria taką sau...-

Aš dar kartą pažiūriu į krantą

ir nakties alsavimo klausau.

 

Prie sodybų gluosniai rankom moja,

dyla mėnuo debesų būry...-

Ir žvilgsniu aš nejusčiom sustoju,

kur dar mirksi tavo žiburys.

 

Mylimoji, likusi namuose,

mintimis neklaidžiok po marias...-

Dar numik. Gal Laimę susapnuosi,

dėl kurios ašai keliu bures.

 

Kintai, 1956

 ***

 

DOSNUMAS

 

Viską atidaviau tau.

Bet tau per mažai atrodė...

Ir tu man nedavei nieko.

O kokia tu buvai dosni! -

Tu nežinojai, kiek ryžto

gali sutilpt vienam žody...

Tu nežinojai, kiek meilės

gali sutilpt bučiny...

 

Tu juos atidavei man

kaip daiktų nereikalingą...

Žaisdama atidavei man...

O kaip tu apsirikai! -

15 to žodžio - tapau aš galingas.

Iš to bučinio - meile turtingas.

0 tu - kokia buvai, -

tokia ir likai.

 

Vilnius, 1959

 ***

 

Gyvenimas pakeitė skonį,

pridaręs nemaža skriaudų...-

Ir ką regėjau svajonėj,

ne viską dabar atrandu.

 

Nėra ko tų negandų slėpti,-

ne vieną jos dar suvilios... -

Juk būdavo dienos lyg lieptai

virs šniokščiančios upės gilios..

 

Eini...O po kojom linguoja

skylėtas lentų grindinys...-

Toli tenai - krantas vilioja,

žemai - šniokščia upės vilnis.

 

Srovės apsvaigintas putotos

nukristi greitai gali... -

Kol perplauksi tokį plotą,

tave upė nuneš toli...

 

Jei užmirštas būsi, prislėgtas,-

gyvenimui raski jėgų! -

Juk būna jis kartais lyg lieptas

virs šniokščiančios upės bangų.

 

Vilnius, 1957

 ***

 

Prisišnekėjau su medžiais,

prisigiedojau su paukščiais,

prisižiūrėjau su žvaigždėm,

prisimylavau su vėju,

prisibučiavau su saule...

 

Tai dabar eisiu

ant to kalnelio

pasišnekėti

su savo senoliais.

 

Venta, 1990

 

 


                                                                                                "Šilainės sodas"  ©  2010 m.