Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2010 liepos 14d. Nr. 11 (107)

 


Pradžia

Komentarai

Kultūros ženklai

Kūryba

Šilainė

Kultūros naujienos

Archyvas

Kontaktai


Planuojami kultūros renginiai


            

            

    

Atminimo ženklais pagerbiame lietuvybės puoselėtoją Joną Vanagitį

 


 

 

Svetlana JAŠINSKIENĖ

 

Praėjusiais metais minėjome 140-ąsias Jono Vanagiačio gimimo metines. Minėjome iškiliai, atiduodami lietuvybės puoselėtojui, politiniam veikėjui Jonui Vanagaičiui ir jo žmonai Marijai Brožiatytei – Vangaitienei  pagarbą. Tuomet buvo perlaidodami jų palaikus Mažosios Lietuvos panteone – Bitėnų kapinaitėse.

 

Šis kilnus žingsnis buvo atliktas Jono Vanagaičio vaikaičių Romo Šležo, Anitos Elzės Vanagaitytės-Šležienės sūnaus ir vaikaitės Marytės Kavaliauskaitės–Murphy, Ievos Vanagaitytės–Kavaliauskienės dukters, sumanymu.  

 

Grįžimas į tėvynę Lietuvą buvo pirmasis žingsnis, atiduodant pagarbą Vanagaičiams. Vaikaičiai Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė–Murphy, gyvenantys Amerikoje, pagerbti lietuvybę puoselėjusius senelius sumanė trimis kilniais poelgiais: palaikų perlaidojimu gimtinėje, atminimo įamžinimu Klaipėdoje, atidengiant atminimo lentą bei Jono Vanagaičio knygos „Kovų keliais“ pakartotinu leidimu. Du etapai sėkmingai įgyvendinti - minint Valstybės dieną, liepos 6 –ąją , Klaipėdoje, ant namo Karoso gatvėje, kurioje šiuo metu įsikūrusi vaikų konsultacinė poliklinika, buvo atidengta atminimo lenta.

 

Kuomet Vanagičių šeima 1923 metais gyveno Klaipėdoje, ji vadinosi Žaliąja. Jų butas buvo antrame šio namo aukšte.

 

Renginyje dalyvavo Vanagaičių artimieji Romas Šležas, jo sūnūs Saulius Žležas ir Andrius Šležas su žmona Egle, Marytė Kavaliauskaitė–Murphy.

 

Provaikaitis Saulius Žležas kreipėsi į susirinkusius dėkodamas, už palaikymą įgyvendinant senelių atminimo įamžinimą. Daili lietuvių kalba, persipynusi su  amerikietišku akcentu, sujaudino klausytojų širdis: kad ir kitaip gyvenimas vėtytų mėtytų, o meilė Tėvynei – gyva.

 

Atidengimo ceremoniją pradėjo Klaipėdos kariliono skambesys. Ceremonijoje daug gražių žodžių apie Vanagučių indėlį puoselėjant lietuvybę, išsakė Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė Silva Pocytė, MLE redakcinės kolegijos narys Algirdas Matulevičius, perlaidojimo ceremoniją organizavusi, Pagėgių kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė, vienas iš atminimo lentos kūrėjų Adomas Skiezgelas.

 

„Mums, klaipėdiečiams, Jonas Vanagaitis, visų pirma, yra žmogus, daug prisidėjęs prie to, kad Klaipėda yra tokia, kokia yra - Lietuvos vartai į jūrą; atvira visiems, tolerantiška, europietiška“ - sakė meras Rimantas Taraškevičius.

 

Ceremonijoje taip pat dalyvavo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis.

 

Trečiasis kilnus vaikaičių poelgis – knygos „Kovų keliais“ pakartotinas leidimas - tai dar vienas, nelengvas etapas, kurį teks įveikti.

Nelengvas jis todėl, kad vykdyti visus techninius, kūrybinius bei kitus darbus tenka pasitelkiant interneto pagalbą, nutiesus menamą ryšių tiltą su Bostonu ar Niujorku ir bendrauti su ten gyvenančiais artimaisiais.

 

Bet, mums, gyvenantiems Lietuvoje tautiečiams, girdint kaip nuostabiai lietuviškai kalba išeivijoje gyvenanti ketvirtoji Vanagaičių karta, drauge vykdyti Vanagaičių artimųjų sumanymus, privalu.

 

Bendraujant su svečiais iš Amerikos, daug gražių pasakojimų išgirdome, kaip, tekant metų upei, kiekvieno šeimos nario širdyje išliko Lietuva. Saulius ir Andrius Šležai nuo pat mažens lankė šeštadieninę lietuvių mokyklą, nei akimirkai nepamiršdami savo lietuviškų šaknų.

 

Visa tai todėl, kad pasak Romo Šležo, „kasdieną galvojome, kad emigracija laikina, kad iki pat nepriklausomybės vis planavome sugrįžti, todėl gyvenome tarsi Lietuvoje, ... žingsnis į žingsnį su Lietuva...“

 

Marytė Kavaliauskaitė – Murphy sakė, parvešiu gerą žinią mamai, Vanagaičio dukrai Ievai, nes išvažiuojant teko slapukauti, kad išvykstu į Lietuvą“. 96 – uosius metus einanti Ieva jaudinasi, kuomet dukra išvyksta į ilgą kelionę. „Sugrįžus papasakosiu, kad įvykdytas dar vienas mano mamos, Ievos tėvų, mano senelių pagerbimas, bus puiki dovana Jono ir Marijos Vanagaičių dukrai“.

 

Daug šiltų ir gražių prisiminimų susijusių su Lietuva mena vaikaičiai Jonas ir Marytė. Šie prisiminimai nuguls kituose laikraščių puslapiuose, suteigdami galimybę pažinti ne tik Jono Vanagaičio nueitus  „Kovos kelius“ , bet ir jo šeimos Tėvynės ilgesio kupiną gyvenimo kelią.


Pabaigoje J.Vanagaičio vaikaičiams Romui Šležui ir Marijai Kavaliauskaitei buvo įteikti garbės raštai už lietuvybės puoselėjimą išeivijoje.

 

 

 

 

 

 

 

Atgal...


                                                                                                "Šilainės sodas"  ©  2010 m.