Gal ir keistai skamba, tačiau siūlymas toks ir būtų: sugrąžinkim šiam pamario kaimui, dažnai Lietuvos Venecija vadinamam, senąjį pavadinimą – Mingė.

Iki praėjusių metų vasaros jį daugiau žinojo tik pamario gyventojai ar užkietėję žvejai. Tačiau po kilusio skandalo, kai nuo pylimų buvo iškirsti medžiai, ne vienas apie jį išgirdo bene pirmą kartą. Rudenį šį kaimą garsino jaunas gyventojas Mindaugas Mišeikis savo skambiu dainavimu. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju žiniasklaidoje buvo rašoma, kad „Minijos kaime, taip vadinamoje Mingėje“ yra (atsitiko) tas ir tas.

Kažin ar daug tarp mūsų rasime žmonių, kurie bendraudami šį kaimą pavadina Minijos vardu. Tiesiog visi sako senoviškai ir įprastai Mingė. Juo labiau kad garsas, kai susiduria priebalsės „n“ ir „g“, labai maloniai skamba ausiai. Tik perėjus į oficialią kalbą vėl sakoma Minija, ir priduriama „taip vadinama Mingė“.

Minijos kaimo vardas yra patvirtintas oficialiame administraciniame Lietuvos suskirstyme. Greičiausiai tai buvo daroma pokariu, bandant iš šio krašto išguiti vokiškumą.  Gal buvo ir kiti motyvai. Paprastai žodžiai norminami, tai yra suteikiamas oficialus statusas, kai dauguma žmonių taip kalba (bent jau taip turėtų būti). Bet dabar ši norma neatitinka realybės, nes tikrai dauguma žmonių šį kaimą kaip vadino, taip tebevadina Minge.

Žinoma, šis siūlymas gali sulaukti nepritarimo, tačiau bent jau padiskutuoti dėl to vertėtų.

Gal pagaliau derėtų baigti su perdėtu užsieninių pavardžių rašymu. Dar ne taip seniai užsieniečių pavardės būdavo užrašomos laikantis lietuviškų taisyklių, o skliausteliuose rašoma originalo kalba, taip gerbiant šiuos žmones ir neiškraipant jų pavardžių originalo rašybos.

Dabar viskas kitaip, dažnai sukeliama nemažai sumaišties. Pavyzdžiui, praėjusiais metais pasaulio bendruomenė paminėjo genialiojo Frederiko Šopeno gimimo metines. Tačiau mūsų lietuviškoje žiniasklaidoje labai dažnai buvo rašoma tik lenkiška jo pavardė – Fryderyk Chopin. Ar čia girdisi Šopeno pavardė, kaip mes įpratę sakyti ir sakome? O gal vis dėlto vertėtų grįžti prie senojo varianto. Nes, taip toliau einant, galime prieiti prie iškart nepažįstamų ir sunkiai suprantamų Shakespeare, Gauguin ar kitų garsių žmonių pavardžių. O kur dar mažiau žinomi. Jei nuoseklumo laikytumėmės iki pabaigos, tai originalo rašybą reikėtų taikyti ir japonų kalbai…