Šilutės Hugo Šojaus muziejuje atidaryta pirmoji nuolatinės ekspozicija. Simboliška, kad šio krašto praeitis bus pradėta pristatinėti nuo dabartiniam muziejui pagrindą davusių Hugo Šojaus rinktų etnografinių dalykų, kurie vėliau ir tapo jo kolekcijos pagrindas.
Žemėje darosi šviesiau,
kuo labiau ji atsisuka į Saulę.
Taigi ir žmogus,
kaip dvasinė esybė,
turi atsigręžti į visos šviesos ir gyvybės
pirminę priežastį…
Žmogus,
kurio esmė tampa šviesesnė,
pastebi virš savęs esant
dar aukštesnę šviesą ir gyvybę.
Toji šviesa ir gyvybė paima jį į save,
suteikia jam palaimą,
kuri per jį apima ir visą būtį.
Žmoguje tampa gyvas Palaimos Kūrėjo žodis:
„Aš — pasaulio šviesa“
Vydūnas
Pasaulio ir žmogaus šviesa
Spalio pabaigoje į Klaipėdą susirinkusi Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos taryba be kitų dalykų aptarinėjo sparčiai nykstančių senųjų Klaipėdos krašto kapinių būklę ir likimą. Matydami nemažai skubiai taisytinų dalykų, buvo nutarta kreiptis į Etninės kultūros globos tarybos prie LR Seimo pirmininką, Kultūros ministeriją, Lietuvos Respublikos valstybine kultūros paveldo komisiją, dėl senųjų kapinių tvarkymo taisyklių sukūrimo.
Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Freskų salėje pristatytas tik ką dienos šviesą išvydęs dokumentinis filmas „Mažoji Lietuva“. Apie jo kūrimą į premjerą susirinkusiems šilutiškiams pasakojo filmo prodiuseris Algirdas Žvinakevičius bei režisierius Justinas Lingys. Po peržiūros filmo autoriai atsakė į žiūrovų klausimus. Skaitykite daugiau »
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus jau nuo 2015 m. liepos pabaigos gyvena naujų permainų ir galimybių nuotaikomis. Džiugu, kad prasidėjo Martyno Jankaus sodybos klėties atstatymo darbai. Ši klėtis atstatoma virš autentiško, arkinio, raudonplyčio rūsio, kuriame spaustuvininkas, aušrininkas, visuomenės veikėjas, Tilžės akto signataras Martynas Jankus laikė slaptą knygų sandėlį. XIX a. pabaigoje, spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metais, Bitėnuose įsteigta Martyno Jankaus spaustuvė ir knygų sandėlis knygnešiams buvo vienas svarbiausių taškų įsigyjant spaudą, skirtą Didžiajai Lietuvai. Martyno Jankaus sodyboje apsistoję, knygas, brošiūras, laikraščius ir kalendorius platinantys knygnešiai, klėtyje ne tik sušildavo ir pailsėdavo, bet neretai Anės Jankuvienės būdavo ir pavalgydinami.
Pirmadienį Klaipėdos etnokultūros centre posėdžiavo Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos taryba. Ją sudaro iš šio regiono savivaldybių deleguoti nariai, kurie vienaip ar kitaip dirba šioje srityje ir neblogai žino esamas problemas. Konstruktyvaus susitikimo metu aptarta daug visuomenėje esančių ir etninės kultūros srityje kylančių problemų. Tad vienas iš artimiausių uždavinių – visuomenės švietimas, nes, kaip pastebėjo ne vienas posėdžio dalyvis, etninius dalykus išstumia vienadieniai populiarūs reiškiniai. Dažnai tai vyksta tiesiog dėl daugelio dalykų nežinojimo.
Daug yra įvairių knygų, kuriuose kulinarines subtilybes išmanantys žmonės dalinasi savo patirtimi bei receptais. Pagėgiškė etnokultūros žinovė Aksavera Mikšienė nesenai išleido panašaus pobūdžio knygą „Lietuvininkų valgiai“. Tačiau, skirtingai nuo naujausius receptus skleidžiančias knygas, šioje priešingai – aprašyti receptai, kokius patiekalus valgė šio krašto žmonės anksčiau. Knygoje užfiksuotas kulinarinis lietuvininkų valgių paveldas.
Yra tokia vieta. Ir visai netoli. Joje neskubėdamas gali pasinerti į senąjį baltų mitologijos pasaulį. Ir pajausti, kas yra mūsų šaknys ir esmė.
Penktadienį Šilutės miesto centre, saloje prie senojo turgaus aikštės, pirmą kartą vyko „Vėtrungių gimtadienio“ šventė. Jos metu ne tik buvo skirtas dėmesys vienam iš savičiausių Mažosios Lietuvos etnografinio regiono atributui – senojo Kuršių marių laivo kurėno vėtrungei, bet duotas startas žaidimui „Vėtrungių kelias“. Pasiryžę jį žaisti, turės galimybę pažinti šį savitą ir unikalų, etnografinį Lietuvos regioną. Projektą jau keletą metų vykdo Šilutės kultūros ir pramogų centras.
1844 metų birželio 26 dieną Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (Ernst Wilhelm Beerbohm) rūpesčiu Rytprūsių valdžios įstatymu buvo įteisinti kaimų atpažinimo ženklai ant burvalčių. Ilgainiu tai tapo tuo, ką mes šiandien vadiname vėtrungėmis. Būtent ši birželio 26-toji diena ir pasirinkta Šilutės bendruomenei pristatyti ar priminti šį unikalų ir savitą Mažosios Lietuvos ženklą. O tuo pačiu ir paskatinti žmones pažinti šį užmarštin vis labiau nueinantį Lietuvos etnografinį rajoną, kuris vadinamas gražiu vardu – Mažoji Lietuva.
