Spalio 31 dienos pavakare Švėkšnos parkas bei šalia jo esantis Dianos tvenkinys sužibo neįprasta ir labai malonia šviesa – čia vyko „Mes už šviesą“ akcija. Gal kam ir netikėtai, tačiau įvairiai išskobtuose ir papuoštuose moliūguose sužibusios švieselės labiau priminė senųjų pagonių šviesos, o ne atvežtinę šventę.

Saulius SODONIS

Didėlė ir spindinti šviesa

Trečiadienį vakare aplink tvenkinį, ant aukšty į parką vedančiais takelių, laiptuose „Genovefos“ vilos link bei tarp medžių buvo išdėlioti nesuskaičiuojama daugybė išskobtų ir meniškai išpjaustytų bei papuoštų geltonšonių moliūgų. Jų viduje degė ugnelės, kurios skleidė malonią ir jauką šviesą. Iš toli atrodė, kad parkas, jo prieigos tiesiog spindi didele šviesa. Nuostabų šviesos ir tamsos žaismą stiprino labai tinkamai parinkta rami susimąstymui kviečianti muzika. Tarp šių šviesos šaltinėlių vaikščiojo būriai žmonių, kurie gerėjosi esančiu vaizdu ir ypatinga nuotaika. Atrodė, kad ir gamta tam pritarė, nes aplinkiniuose rajonuose tuo pat metu pliaupė lietus. O čia, Švėkšnoje, medžiuose, tvenkinio vandenyje atsispindėjo daugybė judančių šešėlių, kurie atrodė lyg Anapilin išėjusios čia kažkada gyvenusių žmonių vėlės, kurios šia ypatinga proga sugrįžo pasižvalgyti ir pasidžiaugti šiuo žmogaus rankų kūriniu.

Pradžia – prieš metus

Tai, kas tuomet įvyko, iš esmės prasidėjo prieš metus. Tuomet Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos technologijų mokytojas Vaidas Didžiūnas su būreliu savo mokinių prieš Visų šventų dienos išvakarėse išskobė po keletą moliūgų ir, juose išžiebę po liepsnelę, sustatė miestelio viduryje. Įspūdis buvo labai geras, nežiūrint, kad moliūgų pjaustymas lyg ir ne mūsų tautos sugalvotas. Taip ir gimė mintis išplėsti šį darbą, bandant kuo daugiau moliūgų papuošti ir išdėlioti. Tam, kaip pasirodė dabar, labai tinkama vieta buvo Švėkšnos parko slėnis.

Šiai minčiai pritarė ir šio sumanymo bendraminčiai, kurie garsiai nesiskelbdami savo daržuose sėjo daugiau moliūgų. Buvo užsibrėžtas tikslas ne tik surengti tokią šviesos akciją, bet pabandyti ir patekti į Lietuvos Gineso knygą. Tačiau apie tai buvo prabilta tik spalio mėnesį, kad niekas nepasinaudotų šia Švėkšnos mokytojo V. Didžiūno su bendraminčiais sugalvota idėja.

Pavyko

Ir tai kas įvyko – pranoko visus lūkesčius. Į šį darbą įsitraukė ne tik Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos bet ir Švėkšnos specialiosios mokyklos mokytojai ir mokiniai. Didėlė pagalba buvo ir Alicijos Rugytės skautų būrys, vadovaujamas  Vilmos Adomavičienės ir Violetos Stonienės. Daug rengiantis padėjo lyg ir stichiškai susidaręs šio sumanymo štabas, kurį be jau minėtų mokytojų sudarė Jonas Girskis su žmona Inga, Šilutės meno mokyklos mokytojas Vytautas Bliūdžius ir, žinoma, seniūnas Alfonsas Šeputis. Taip buvo pasirengta ne tik šiai akcijai, bet ir išspręsta daugybė organizacinių  klausimų. Kaip džiaugėsi V.Didžiūnas bei A.Šeputis, prie to geranoriškai prisijungė ir šalia tvenkinio „Viesulo“ kavinę turintis Antanas Martinkus. Jos kieme akcijos metu buvo skaptuojami moliūgai. O čia besidarbavę atostogaujantys mokiniai bei savanoriai šio kavinės darbuotojų buvo vaišinami arbata. Nemenką paramą šiam sumanymui suteikė Švėkšnoje krautuves turinys verslininkai Rimantas Paulauskas bei Antanas Ambroza.

Šios sumanymo sklaida buvo taip vykusiai sumanyta, kad ne tik iš Šilutės, Klaipėdos ar Gargždų bei aplinkinių gyvenviečių važiavo žmonės pasigėrėti čia sukurtu reginiu, bet ir vežė savo išskaptuotus moliūgus. Buvo pasirengta juos visus suskaičiuoti, kad būtų galima pretenduoti į rekordą. Organizatoriai suskaičiavo 668 įvairaus dydžio moliūgus. Tačiau V. Didžiūnas sakė, kad buvo ir tokių, kurie vežė ir statė šviečiančius moliūgus parke tarp medžių savo nuožiūra. Todėl tikėtina, kad iš viso galėjo būti apie 700 žvakių šviesą skleidžiančių moliūgų.

Viskas buvo suplanuota taip, kad po poros dienų – lapkričio 2-ąją – seniūnijos darbuotojai tvarkingai surinko išdėliotus moliūgus ir išvežė į su miškininkais suderintą vietą – toliau šios daržovės taps miško žvėreliu maistu.

Šviesa – mūsų šventė

Nedalyvavę šioje šviesos ir tamsos šventėje drįso priekaištauti, kad taip svetimos šventės ateina pas mus. Tačiau šios akcijos sumanytojas V.Didžiūnas sakė labai išmintingai, jog neišvengiamai globalėjant pasauliui jos taps mūsų dalimi, tačiau visų mūsų pastangomis, jos gali būti pritaikytos taip, kad organiškai įsilietų į mūsų gyvenimą. Tie, kurie tą trečiadienio vakarą buvo Švėkšnoje, galėjo įsitikinti, kad ne tie moliūgai buvo esmė, nors ir labai dailiai pjaustytų buvo, o nuo jų sklindanti šviesa ir ta ypatinga nuotaika.

V. Didžiūnas sakė labai dėkojantis visai Švėkšnos bendruomenei, kuri suprato jo mintį, ją palaikė bei prisidėjo patarimais, darbais ir, žinoma, moliūgais. Ir baigdamas sakė, kad „mes paneigėm mitą, kad lietuvius vienija tik krepšinis, tačiau vis tik tas daiktas turi būti ir apvalus ir oranžinis“.