Saulius SODONIS

Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su knygos „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“ autoriais: humanitarinių mokslų daktaru Martynu Purvinu, architekte, kultūros paveldo tyrinėtoja Marija Purviniene bei šios knygos leidėju Juozu Vercinkevičiumi.

Ši knyga dienos šviesą išvydo jau senokai, tačiau dėl knygos autorių užimtumo anksčiau nepavyko surengti jos pristatymo. Pagaliau šio krašto praeities gerbėjus bei Marijos ir Martyno bičiulius sunkiai  talpinančioje bibliotekos skaityklos salėje buvo pristatyta ne tik minėta knyga, bet ir dar viena – ką tik dienos šviesą išvydusi nauja knyga – studija apie Aukštaitijos kaimus. Susirinkusiesiems jos autoriai Marija ir Martynas Purvinai sakė, jog tai didelio darbo pradžia, nes tokios studijos bus parengtos apie visų Lietuvos regionų kaimus. O parodyti naujausią savo darbą norėjo todėl, kad pirmojoje iš šios serijos knygų yra plačiai apibūdinamos Lietuvos kaimų sąvokos, vystymosi tendencijos bei kiti dalykai. Tuo pačiu plačiu žvilgsniu yra nusakytos ir Mažosios Lietuvos kaimų raidos tendencijos. Šio krašto kaimams turėtų būti atskiras tomas.

Susitikimą ir knygos sutiktuves pradėjo Šilutės pirmosios gimnazijos folkloro ansamblis, vadovaujamas Giedrės Pocienės. Šio krašto moksleivių atliekamos dainos sukūrė tinkamą pokalbiui apie Mažosios Lietuvos praeitį atmosferą.

Pirmiausia apie knygos atsiradimo aplinkybes kalbėjo knygą išleidusio VšĮ „Vorutos“ fondo vyriausiasis redaktorius J.Vercinkevičius. Jis papasakojo, kad knygos leidimo pagrindu tapo laikraštyje „Voruta“ spausdinti straipsniai apie šio krašto kaimus. Vėliau kilo mintis jų pagrindu išleisti atskirą knygą. Leidėjas papasakojo, su kokiomis kliūtimis teko susidurti ir kaip visą pavyko išspręsti. Jis džiaugėsi, kad pavyko rasti nemažai rėmėjų, tarp kurių ir buvusio knygų leidėjo Martyno Jankaus vaikaitė Eva Jankutė–Gerola.

Toliau didžiąją dalį susirinkusių žmonių dėmesio sulaukė išsamus knygos „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“ autoriaus M.Purvino knygos gimimo pristatymas. Pradėjęs nuo savo gyvenimo kelio pasakojimo, M.Purvinas prisiminė visas aplinkybes, kurias teko patirti dirbant architektūros istoriko darbą. Jis prisiminė, kad nors ir yra iš senųjų Mažosios Lietuvos gyventojų palikuonių, tačiau dėl įvairių aplinkybių atidesnė pažintis su šiuo kraštu prasidėjo tik 1991 metais. Nuo tada buvęs Klaipėdos kraštas ir dabar Rusijos Federacijai priklausanti Prūsų Lietuvos dalis, yra išvaikščiota pėsčiomis, apvažiuota dviračiu. Taip ir gimė įvairios studijos. Ypač prasiplėtė akiratis, kai Vokietijos archyvuose pavyko susipažinti su šio krašto istoriniais dokumentais. Pasakodamas apie knygą, jis taip pat pasidalijo savo potyriais dirbant dviejų Mažosios Lietuvos enciklopedijos tomų redaktoriaus darbą. Anot jo, nors trečiasis tomas, kurį jis redagavo, buvo ypač pavykęs, tačiau pavyduoliai ir politiniai oponentai jį nustūmė nuo šito darbo. Patirtų nuoskaudų M.Purvinas išsakė ir daugiau.

Kol M.Purvinas dalijosi savo atsiminimais, pastebėjimais ir šiuolaikinio gyvenimo įžvalgomis, jo žmona ir visų jo ekspedicijų dalyvių palydovė, laiko veltui neleido. Tuo metu ji bloknote piešė susirinkusių žmonių eskizus. Vėliau ji papildė Martyno pasakojimą savo pastebėjimais iš kelionių po šį kraštą ir išsakė savo potyrius iš ekspedicijų, kai reikėdavo maskuotis nuo vietos gyventojų, kurie dažniausiai labai įtariai žiūrėdavo į po jų kaimus besisukinėjančią ir kažką piešiančią bei fotografuojančią keistą porelę…

Susitikimo pabaigoje žmonės norėjo sužinoti M. ir M.Purvinų nuomonę apie vykstančius kultūros procesus.