Kraštotyrininkų žvakių vakarėlis

Saulius SODONIS

Į vakaronę susirinkę Šilutės kraštotyros draugijos nariai šiuos metus baigė pasimokę senoviniu būdu iš vaško lieti žvakes. Tai buvo ne tik naudinga, bet ir labai smagu.

Šios draugijos nariai turi keletą tradicijų. Viena jų – susirinkus draugėn aptarti per metus nuveiktus darbus, numatyti būsimus, o tuo pačiu ir gerai praleisti laiką. Šiais metais be tradicinių Advento vaišių, kurias ateidami atsinešė vakaronės dalyviai, vakaronėje visi susipažino su labai senu žvakių liejimo būdu. Apie tai papasakojo bei parodė, kaip tai daroma, tautodailininkai, šalyje pripažinti liaudies meno kūrėjai, o taip pat ir šios draugijos nariai Angelė bei Vytautas Raukčiai. Kiekvienas šios vakaronės dalyvis sau nusiliejo po tikrą kvapnią vaškinę žvakę.

Pradžioje daugybę įvairių, jau beveik užmirštų senovinių dalykų žinanti Angelė papasakojo, kaip buvo pradėtos lieti žvakės, parodė kaip atrodė graudulinė, grabinė, pagrabinė (įvairiuose kraštuose įvairiai vadinama) laidotuvių žvakė. Ji buvo ne liejama, o sukama iš karšto vaško. Ji tapdavo ilga ir plona, todėl buvo galima susukti į savotišką kamuolį. Ji būdavo atvyniojama tiek, kiek trukdavo šermenys. Dagčiui būdavo imamas švarus lino siūlas (gerai neiššukuotas su dar likusiomis pakulomis, degdamas spragsėdavo). Be to, visi sužinojo, kad žvakės seniau būdavo ne tik lietinės, bet ir vytinės, kočiotinės ir, žinoma, lajinės – iš avies taukų.

Tautodailininkė papasakojo, kaip vienu metu būdavo nuliejama daug žvakių. Dažniausiai šis darbas būdavo patikimas kaimo senoliams, nes jis nereikalauja didelių jėgų.

Po pasakojimo visi galėjo pačiu paprasčiausiu būdu iš karšto vaško nusilieti žvakę. Visiems tai patiko, nes žvakės liejimas labai raminantis ir lėtas darbas. O nuo jo atlikimo atidumo ir kruopštumo priklausė jos storis, šiek tiek ir forma.

Kol vieni liejo žvakes, kiti vaišinosi adventiniais patiekalais. Savo susėjimą kraštotyrininkai pradėjo nuo gilių kavos, kurią čia pat išvirė A.Rauktienė. Ne vienas šio puikaus skonio gėrimo ragavo pirmą kartą. Tačiau labiausiai visus nustebino iki tol beveik niekieno neragauti nuostabaus skonio pasninkiniai blynai. Juos atsinešė Virginija Česnienė ir prašė atspėti, iš ko jie pagaminti. Vis tik kažkas atspėjo, kad jie iškepti iš grybų.

Kaip visada savo patiekalu nustebino Jonas Purlys. Šį kartą jis pagamino silkę su nepakartojamu užpilu. Ir mielai su visais dalijosi šio patiekalo receptu. Visi smaguriavo įvairiais pačių keptais pyragais bei sausainiais.

Vakaronę baigė taip pat A. ir V.Raukčiai. Jie pasiūlė visiems sugalvoti palinkėjimus ir norus, kuriuos išsakė ant žvakių berdami stebuklingus miltelius.

Kitais metais Šilutės kraštotyrininkai tęs numatytus darbus. Nemažai iš jų bus įvairios kelionės po mūsų kraštą. Čia dar tiek daug įvairių, daugeliui nežinomų dalykų.