Praėjusiais, 2010-aisiais, Vydūno gerbėjai ir jo filosofijos puoselėtojai gavo puikią dovaną: Klaipėdos „Eglės“ leidykla išleido Rimos Palijanskaitės straipsnių ir esė rinkinį „Amžinųjų jūrų varpai“. Jame šios Vydūno pasaulėžiūra besidominčios vydūnietės įžvalgos ir pastebėjimai, kuriuos ji atrado per daugelį metų gilindamasi į šio labai jautraus krašto praeičiai ir žmonių santykiams Mažosios Lietuvos kultūrininko ir filosofo gyvenimą ir veiklą. Kai kurie iš knygoje pateikiamų rašinių prieš keliolika metų jau buvo spausdinti „Klaipėdos“ dienraštyje, kurio redaktoriumi ilgus metus buvo Antanas Stanevičius. Šiuo metu jis minėtos „Eglės“ leidyklos vienas vadovų.

Edita Barauskienė,
Saulius SODONIS

Pratarmėje R.Palijanskaitė rašo: „Ši knyga – tarsi kelionės Dievop su Vydūnu stotelės. Per dešimtmetį parašyti straipsniai ir esė – tai pastangos suvokti Vydūną ir Didįjį Slėpinį, kuris atsiskleidžia mąstytojo filosofijos veikaluose, publicistikos straipsniuose ir grožinėje kūryboje.

Vydūniškoji kelionė Dievop nėra sunki ar varginanti – ją pradėjus ar įpusėjus, atsiveria tarsi seniai pažįstami horizontai ir šviesa, drąsinanti žengti tolyn. Vydūniškoji mistika pirmiausia veda į susitikimą su pačiu savimi, su savąja dvasia; čia – be jokių magiškų žodžių ar formulių – kiekvienam atsiveria tiek Dangaus, kiek skaidri ir plati toji siela, – kiek gali jo priimti…“

Vydūno kūryba yra daugialypė, apimanti visus svarbiausius tautos išlikimo kertinius akmenis. „Svarbiausias dalykas yra gyventi skaisčiu, tauriu, kilniu, žmonišku gyvenimu ir mąstyti apie didžius, apie paskutinius gyvenimo klausimus. Bet visa tai reikia daryti kukliai ir tyliai. Ir vis pasišvęsti tam, kas aukšta ir pačiam didžiajam visos esaties Slėpiniui. Bet šiaip gyvenime būti tvirtu, teisiu, doru žmogumi. Ir ne taip daug mąstyti apie savo silpnumus, bet daugiau apie galybę To, kuris visa neša savo malonėje“.

Mažosios Lietuvos filosofo mintys, išsakytos prieš šimtą metų, nepaseno. Knygos autorė drąsiai jas nušviečia šių dienų šviesoje pasiremdama daugybės filosofų ir kunigų mintimis. Savo rašiniuose R.Palijanskaitė analizuoja ne tik paties Vydūno darbus, bet ir lygina juos su kitų kultūrininkų ar mokslininkų darbais. Ji ieško paralelių tarp skirtingų religijų, filosofijų ar įžvalgų, juose matydama ne skirtybes, o vis daugiau bendrumų ir sąlyčio taškų. Tokie jos pastebėjimai yra rašiniuose „Pamąstymai su Vydūnu apie tautą ir tautišką religiją“, „Baltų vienybė ir Vydūnas“, „Kalėdos… ką pasakytų Vydūnas?“. Įdomus ir aktualus knygos autorės darbas pavadintas „Ką pasakytų Vydūnas šv. Valentino dieną?“.

Knygos autorė per gerą dešimtmetį lyg bitė, rinkdama Vydūno mintis iš įvairiausių šaltinių, padarė didelį ir tikrai vertingą darbą, į kurį turėtų atkreipti dėmesį studentai ir moksleiviai, idant jie geriau suprastų dabar vykstantį gyvenimą ir mokėtų jame rasti atsakymus į daugelį mūsų gyvenime kylančių klausimų.

Naujas „Sąmonės“ leidimas

Neseniai dienos šviesą išvydo ir pakartotinas vienas svarbiausių Vydūno gyvenimo filosofinių kūrinių „Sąmonė“. Pirmą kartą apibendrinęs savo patirtį jis šį veikalą išleido 1936 m. Tilžėje. Jis buvo spausdintas ir nuo 1990 metų ėjusiame Vydūno raštų I tome. Šį kartą jis išleistas fotografuotinu būdu, todėl skaitantieji galės pajausti vydūnišką dvasią, nes jis buvo parašytas ir išspausdintas naudojant jo sumanytą lietuvišką raidyną.

Šiame veikale Vydūnas sako, kad „sąmonę aiškintis yra esminis žmogaus susipratimo uždavinys“.