Šilutės kraštotyros draugijos nariai kasmet vasaros pradžioje vyksta į pažintinę ekskursiją. Šiais metais, kiek susivėlinę – tik vasaros pabaigoje – vykome į Smalininkus, aplankyti ten esančio senovinės technikos muziejaus.

Regina Meškauskienė

Smalininkai – rytiniai Klaipėdos krašto vartai. Ant Nemuno kranto santakoje su Šventosios upeliu esantis nesenas miestelis turi įdomią ir turiningą istorinę praeitį. Viena jo įžymybių – buvusio Vilniaus Gedimino technikos dėstytojo Justinos Stonio iniciatyva įkurtas ir savo lėšomis puoselėjamas senosios technikos muziejus.

Entuziastingas ir šmaikštus šio muziejaus sumanytojas ir įkūrėjas Šilutės kraštotyrininkus, kaip ir visus savo svečius, pasitinka prie kiemo vartų.

J.Stonys mums pasakoja, kad senovinės technikos muziejus Smalininkuose pradėjo veikti 2004 metais. Čia pavyko surinkti ne tik senovės technikos pavyzdžius, bet ir su šiuo kraštu bei jos praeitimi susijusius eksponatus. Muziejaus kūrimo pradžiai tarnavo jo tėvams bei seneliams priklausę dokumentai, knygos bei įvairūs praeitį menantys daiktai. Vėliau keliolika metų eksponatai buvo ieškomi bei perkami arba gaunami dovanai Klaipėdos krašte ar visoje Lietuvoje. Visą tai jis įkurdino savo sodyboje.

Vaikštinėjant po kiemą šeimininkas kvietė pasigėrėti išrikiuotais traktoriais. Vienas įdomesnių eksponatų – 1910 m. pagamintas pirmasis pasaulyje traktorius „Deutsch“. Šalia jo sode išrikiuoti  stovi pirmieji rusiški, amerikietiški traktoriai. Kelia didžiulį susidomėjimą senoviniai arklių trauki maniežai, pirmieji dyzeliniai varikliai, aliejaus spaudykla. Muziejaus šeimininkas pasakoja, kad ji atgabenta iš Molėtų rajono: „Aliejus varvėdavo ant grindų, jį šluostydavo mazgotėmis ir išgręždavo į indą kartu su visomis drumzlėmis. Prieš 200 metų gaminamas aliejus buvo tikras“, – šypsosi J.Stonys. Pamatome ir 1936 m. pagamintą amerikonišką traktorių „Universal-2“. Čia taip pat vertingas ir Dailės akademijos prorektoriaus Vido Balčiūno padovanotas mėlynas mopedas, ir ant seno „moskvičiaus“ užkeltas 1822 m. iš Amerikos grįžtančių lietuvių lagaminas, kur kas panašesnis į močiučių kraičio skrynią. Susipažįstame su  buvusia Antano Sniečkaus „Volga M21“, senoviniais automobiliais „Zaporožec“, „Moskvič“, motociklais ir dviračiais.

Muziejaus kieme stovi sunkioji žemės ūkio technika, garaže – automobiliai ir motociklai, o štai namuose saugoma tai, kas bijo sniego, lietaus, vėjo ir saulės kait­ros. Pirmosios spausdinimo mašinėlės, Čarlio Čaplino laikų kino projektorius, senoviniai fotoaparatai, mėsmalės, televizoriai, radijo aparatai, pirma lietuviška skaičiavimo mašina „Rasa“, šimtmečius skaičiuojančios medinės metalo tekinimo staklės, frezavimo mašinos. Spintos „lūžta“ nuo senų knygų, periodinių leidinių, šimtamečių kanceliarijos dokumentų. Čia galima pamatyti smaigą partizanų bunkeriams ieškoti, sudėtingesnį už televizorių KGB telefoną, partijos nario bilietų, pokalbius įrašinėjantį ir KGB perduodantį rašiklį, plokštelių su autentiškais Stalino, Lenino ir kitų veikėjų kalbų įrašais, butelių su vokiškais užrašais, su kiekvienu kurių fotografuojasi vokiečiai. Namo šeimininkas ne mažiau didžiuojasi ir išsaugotais tarybiniais laikraščiais. Jis mėgsta juos pasklaidyti ir sako, jog randa juose daug įdomaus. Visą tai muziejininkas parodė per pusantros valandos, o visai kolekcijai apžiūrėti reikėtų trijų dienų.

Po to vykstame aplankyti senąją siaurojo geležinkelio stotį. 1905 m. Smalininkuose buvo nutiestas siauras geležinkelis, pastatyta stotis. Tai buvo padaryta dėl Vokietijos noro greitai ir patogiai išvežti iš uosto įvairias prekes, medieną. Geležinkelis ėjo nuo Smalininkų iki Pagėgių, kita šaka siekė Tilžę (dabartinis Sovetskas). Belieka pasidžiaugti išlikusiu raudonu pastatu.

Kitas objektas, į kurį veda J.Stonys  - vandens matavimo stotis prie Nemuno, pastatyta 1811 m. Kadangi per pavasarinius Nemuno potvynius stotis dažnai smarkiai nukentėdavo, 1845 m. ji buvo pertvarkyta ir išliko iki šių dienų. 1886 – 88 m. buvo pastatytas ir Smalininkų uostas, kur net apie 60 laivų likdavo žiemoti. Čia buvo įrengtos ir laivų dirbtuvės.

Paskutinis lankomas objektas – Kazikėnų dvaras, įkurtas Panemunės regione, senajame Kauno –Šilutės kelyje. Dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas 1540 metais. Nuo 1770 m. karališkojo domeno ir justicijos valsčiaus centru buvo Kazikėnai, kuriuose tuomet buvo pagrindinės valdžios bei aptarnavimo įstaigos. Gaila, bet dvaro teritorijoje nieko autentiška nėra neišlikę.